Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotieji asmenys K. S., (duomenys neskelbtini), institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje buvo paskirtas posėdis žodinio proceso tvarka.

Teisme buvo gautas K. S. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad atnaujinus terminą palikimui priimti ir išdavus teismo leidimą nepilnamečio interesai nebūtų pažeisti.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė prašymą. Pareiškėja G. S. paaiškino, kad V. L. buvo jos tėvas, daugiau vaikų V. L. neturėjo, po tėvo mirties ji palikimo nepriėmė ir į notarą nesikreipė, nes tėvas visada sakydavo, kad palikimas turi atitekti vaikaičiui A. Pareiškėja manė, kad A., sulaukęs pilnametystės, galės susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, ir tik vėliau suprato, kad klydo, kad dokumentus reikėjo tvarkyti iš karto po V. L. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai K. S. ir G. S.; V. L. mirė (duomenys neskelbtini); V. L. po savo sutuoktinės sutuoktinės B. L. mirties priėmė jos palikimą, paduodamas prašymą notaro biure; V. L. buvo G. S. tėvas. Paveldimą turtą sudaro žemės sklypai, namų valda (duomenys neskelbtini), automobilis, traktorinė priekaba, piniginės lėšos banke.

Pirmos eilės įpėdinė po V. L. mirties yra jo duktė G. S., kuri teigia tėvo V. L. palikimo nepriėmusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5. 11 straipsnio 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ji yra priėmusi palikimą CK nustatyta tvarka. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5. 50 straipsnio 2 dalis), ir šiuos veiksmus jis turi būti atlikęs per tris mėnesius (CK 5. 50 straipsnio 3 dalis). Ir priešingai, palikimo nepriėmimas prilygintinas jo atsisakymui (CK 5. 60 straipsnio 2 dalis). A. S. yra antros eilės įpėdinis po V. L. mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo (CK 5. 11 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja nurodo, kad praleido įstatymu nustatytą terminą, nes neteisingai suprato paveldėjimo tvarką, kai paveldėtojas yra nepilnametis vaikas. Termino palikimui priimti gali būti atnaujintas, o atnaujinimo sąlygos numatytos CK 5. 57 straipsnyje. Termino palikimui priimti termino pratęsimui teismo sprendimas nebūtinas, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (nagrinėjamu atveju suinteresuotieji asmenys neprieštarauja dėl termino pratęsimo). Tėvai neturi teisės be išankstinio teismo leidimo savo nepilnamečių vaikų vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą palikimui nepilnamečio vaiko vardu, taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į notarą dėl mirusio jos nepilnamečio sūnaus senelio V. L. palikimo priėmimo dėl objektyvių priežasčių, V. L. testamento nebuvo sudaręs. Nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5. 57 straipsnis). Šiuo atveju svarbiausios yra nepilnamečio vaiko teisė paveldėti jam artimo žmogaus turtą. Vaikas pats be tėvų pagalbos negali įgyvendinti šios teisės. Tėvų neveikimas neturėtų būti aplinkybė nulemianti tai, kad pablogėja nepilnamečių vaikų turtinė padėtis.

Vadovaujantis CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Pareiškėja yra nepilnamečio įpėdinio atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis). Iš teismui pateiktų dokumentų darytina išvada, kad pareiškėjai išdavus leidimą sūnaus vardu priimti palikimą vaiko teisės nebus pažeistos. Duomenų apie mirusio asmens V. L. kreditorius nėra. O priėmus palikimą bus įgyvendintos vaiko teisės.

Pareiškėjai išaiškintina, kad palikimą nepilnamečio vaiko vardu galima priimti pagal turto apyrašą, dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). Priėmus palikimą pagal turto apyrašą už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėto turto ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 442 straipsnio 13 punktu, 14 punktu, 443, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko A. S. gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)), nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai G. S. teismo leidimą nepilnamečio vaiko A. S. gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.

Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.