- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- eI3-6895-631/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02843-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- Birštono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. skundą atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024-12-03 sprendimą Nr. 19R1-1454 bei Birštono savivaldybės administracijos 2024 10 31 atsakymą Nr. (13.1 Mr.)-SR-1223 ir išspręsti ginčą iš esmės, t. y. įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti 2024-08-13 pateiktą prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024-08-13 kreipėsi į Birštono savivaldybę su prašymu nustatyti kelio servitutą į (duomenys neskelbtini), dėl kurio yra pateiktas prašymas dėl atkūrimo nuosavybės teisės į žemės sklypą. Su prašymu buvo pridėta nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių adresai, unikalūs numeriai bei kita informacija ir dokumentai. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad iki žemės sklypo, dėl kurio nuosavybės teisės yra pateiktas prašymas, yra galimybė prieiti, t. y. yra takelis, kuriuo galima patekti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Savivaldybė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2024-10-31 pateikė atsakymą Nr. (13.1Mr.)-SR-1223, jog pageidaujamas nustatyti servitutas nesiriboja su jokiu privažiuojamu keliu (įvažiavimu) ar gatve. Taip pat nurodė, jog servituto nustatyti negalima ir dėl to, kad, neva, yra suformuota ir kitiems asmenims perduota naudotis žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį nėra galimybės važiuoti.
Pareiškėjas nurodo, jog nesutikdamas su Birštono svivaldybės atsakymu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau - Komisija), prašydamas panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2024 10 31 atsakymą Nr. (13.1 Mr.)-SR-1223 ir įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti 2024-08-13 pareiškėjo pateiktą prašymą. 2024-12-03 Komisija pareiškėjo skundą atmetė nurodydama, kad, neva, pagal kompetenciją skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024-12-03 sprendimu Nr. 19R1-1454, išdėsto nesutikimo argumentus.
Pareiškėjas teigia, kad Komisija klaidingai konstatavo, kad pareiškėjas reikalauja įpareigoti Savivaldybę nustatyti servitutą. Priešingai nei nurodo Komisija, pareiškėjas nurodo keliantis reikalavimą dėl Savivaldybės įpareigojimo iš naujo svarstyti jo 2024-08-13 pateiktą prašymą, todėl Komisija nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo pateikto skundo. Pareiškėjo manymu, Komisija nepagrįstai paliko skundą nenagrinėtą, dėl ko pareiškėjui buvo užkirsta teisė apginti savo apžeistas teises. Savivaldybė nesiima jokių veiksmų tam, kad būtų išspręstas pareiškėjui žemės atkūrimo klausimas. Savivaldybė pateiktame atsakyme Nr. (13.1Mr.)-SR-1223 (toliau – ir Atsakymas) tik formaliai nurodė, kad, neva, nėra galimybės nustatyti servituto.
Pasak pareiškėjo, Komisija nevertino aplinkybės, jog Savivaldybė savo neveikimu pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pareiškėjas akcentuoja turįs atkuriamos nuosavybės teisę į žemę, o Komisija nevertino, kad nėra jokių statinių ar užstatytų zonų žemės sklype, kaip nurodo Savivaldybė, todėl akivaizdu, jog nėra jokių kliūčių atkurti žemės sklypo nuosavybės teisę. Pareiškėjas pažymi, kad 2001-05-30 dovanojimo sutartimi jis įgijo krikšto mamos paveldėtas susigrąžinimo teises į jos paveldėtą Majauskų žemės sklypo dalį, todėl Savivaldybė nepagrįstai netenkino pareiškėjo pateikto Prašymo. Žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), t. y. galimai tai yra (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis.
Pareiškėjas skunde dėsto argumentus dėl pažeistų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Savivaldybė kaip valstybės institucija turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Komisija neįsigilino į tai, jog Savivaldybės priimtas administracinis aktas yra ne tik, kad nepagrįstas ir naikintinas, bet Savivaldybė savo neveikimu akivaizdžiai vilkina atlikti veiksmus, priskirtus būtent jos kompetencijai, dėl ko pareiškėjo teisės akivaizdžiai yra pažeidžiamos. Komisija neįsigilino į skundo esmines aplinkybes ir pareiškėjo suformuluotą reikalavimą, todėl skundą nepagrįstai paliko nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Atsakovė Birštono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Savivaldybė) pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka.
Atsakovė vertina, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir nenurodė pagrindų, kuriais vadovaujantis turėtų būti naikinamas skundžiamas Birštono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 31 d. atsakymas Nr. (13.1. Mr.)-SR-1223 „Dėl žemės servituto nustatymo“. Kaip teigia atsakovė, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiamas Birštono savivaldybės administracijos raštas turėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo jį panaikinti, nes Administracijos raštas (visa apimtimi) atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimtas teisėtai ir nėra naikintinas. Vien faktas, kad pareiškėjo netenkina rašto turinys, nereiškia, kad raštas yra neteisėtas
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas prašo nustatyti servitutą per suformuotą ir kitiems asmenims perduotą naudotis žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), užstatytą statiniais, per kurį nėra galimybės važiuoti, į žemės plotą, kuris yra nesuformuotas ir Savivaldybė atsisakė jį formuoti, nes jis netinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei nėra galimybės suformuoti privažiavimo kelio ar numatyti servitutą privažiavimui.
Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiškėjo prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT, Tarnyba), kad jam būtų grąžintas žemės plotas, esantis už 0,0274 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir nesiribojantis su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), buvo nepatenkintas, kadangi Savivaldybės ir NŽT priimti sprendimai buvo neigiami. Dėl Tarnybos priimto 2024-09-13 sprendimo Nr. 1SS-385-(5.75E) bei 2024-07-26 rašto Nr. (15.3.48 E) pareiškėjas teikė skundą Regionų administraciniam teismo Kauno rūmams (administracinė byla Nr. eI3-3448-428/2025).
Savivaldybės vertinimu, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra užstatytas ir statiniai yra užregistruoti NTR, nėra galimybės nustatyti servituto į valstybinės žemės plotą, kuriame pageidaujama suformuoti žemės sklypą. Žemės sklypas, kuriam prašoma nustatyti servitutą, nesiriboja su gatve ar pravažiavimo keliu, iki šio žemės sklypo nėra privažiavimo, o tik priėjimas.
Apibendrindama visas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, atsakovė pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilęs dėl atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 2024-10-31 atsakymo Nr. (13.1. Mr.)-SR-1233 (toliau – ir Sprendimas, Raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024-12-03 sprendimo Nr. 19R1-1454 (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, skųsdamas atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 2024-10-31 atsakymą į pareiškėjo 2024-08-13 prašymą nustatyti kelio servitutą į (duomenys neskelbtini), dėl kurios yra pateiktas prašymas dėl atkūrimo nuosavybės teisės į Žemės sklypą, prašydamas Komisiją panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2024-10-31 atsakymą Nr. (13.1. Mr.)-SR-1233 ir įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti 2024-08-13 pateiktą prašymą dėl servituto nustatymo.
Komisija sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus kompetencijai. Komisija sprendė, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl servituto, todėl šis ginčas nėra administracinės bylos nagrinėjimo objektas ir negali būti nagrinėjamas Komisijoje.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo(toliau – ir IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; kt.).
Vertinant teisinę situaciją šios bylos kontekste yra svarbu pabrėžti, kad Komisijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, tai yra procedūrinio teisinio pobūdžio klausimas – dėl skundo priimtinumo.
Nagrinėjamu atveju, vertintinas ginčijamas Birštono savivaldybės administracijos 2024-10-31 atsakymas į pareiškėjo 2024-08-13 prašymą dėl kelio servituto į (duomenys neskelbtini), nustatymo.
Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbia aplinkybe laikytinas pareiškėjo kreipimasis su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – Tarnyba), kad jam būtų grąžintas žemės plotas, esantis už 0,0274 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei nesiribojantis su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Toks prašymas buvo nepatenkintas, remiantis Savivaldybės pateikta informacija. Pareiškėjas dėl NŽT atsakymo kreipėsi į teismą, byla išnagrinėta pirmos instancijos Regionų administracinio teismo Kauno rūmų, šiuo metu administracinėje byloje Nr. eI3-3448-428/2025 priimtas 2025-04-15 sprendimas pareiškėjo skundą atmesti nėra įsiteisėjęs, pareiškėjui sprendimą apskundus apeliacine tvarka (LVAT bylos Nr. eA-2039-502/2025).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde kelia klausimą, kodėl Savivaldybė nesiima jokių veiksmų tam, kad būtų išspręstas pareiškėjui žemės atkūrimo klausimas, o tik formaliai nurodo savo Atsakyme, kad nėra galimybės nustatyti servituto, nepateikdama jokių Atsakymą patvirtinančių dokumentų.
Kaip matyti iš skundžiamo Atsakymo, tai yra nebe pirmas Savivaldybės raštas pareiškėjui, nes Rašte pateikiamas pakartotinas paaiškinimas, kad „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte nurodyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas“. Skundžiamo Atsakymo ketvirtoje pastraipoje vėl akcentuojama, kad pakartotinai įvertinusi visas faktines aplinkybes, Savivaldybė praneša, kad pareiškėjo pageidaujamoje vietoje nėra galimybės numatyti servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis iki pareiškėjo pageidaujamos vietos.
Su Savivaldybės atsiliepimu pateiktas Savivaldybės 2024-07-25 atsakymas NŽT (su kopija pareiškėjui) patvirtina, kad pareiškėjui dar 2024 m. vasarą buvo paaiškinta, kad jo pageidaujama grąžinti natūra teritorija nesiriboja su nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kad būtų galimybė naujai suformuotą žemės sklypą sujungti su privačiu žemės sklypu. Be to, prie pageidaujamos grąžinti natūra teritorijos nėra galimybės suformuoti privažiavimo kelio ar numatyti servitutą privažiavimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybės nėra galimybės suformuoti žemės sklypo, kurį būtų galima grąžinti natūra.
Šioje byloje nėra ginčijamas Savivaldybės 2024-07-25 Raštas Nr. (6.11.Mr.)-SR-0836. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl 2024-10-31 Savivaldybės Rašto Nr. (13.1.Mr.)-SR-1223.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. galiojanti redakcija), 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjo argumentai susiję su ankstesniu Savivaldybės Raštu ir NŽT sprendimu (kuris apskųstas teismui) dėl atsisakymo suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste ir grąžinti jį natūra, su kuriais pareiškėjas nesutinka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2024-10-31 Atsakymas į pareiškėjo prašymą yra pareiškėjui pateiktas jo ribose ir nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10, 11 straipsnių ir minėtų Taisyklių 45 punkto reikalavimų.
Šios nustatytos aplinkybės lemia, kad atsakovės veiksmai, pareiškėjui pakartotinai paaiškinant situaciją ir aplinkybes, išdėstytas ankstesniame atsakyme, kurį jam jau buvo pateikusi Savivaldybė ir NŽT, ir dėl kurios sprendimo pagrįstumo bei teisingumo vyksta teisminis ginčas, atitiko Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė ne formaliai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo nustatyti servitutą, o akcentavo ginčui svarbias aplinkybes, dėstytas 2024-07-25 rašte Nr. (6.11.Mr.)-SR-0836.
Taigi, teismui nėra pagrindo vertinti, kad Savivaldybė pažeidė VAĮ principus ar administracinėje procedūroje nesilaikė teisės aktų nuostatų.
Teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2024-10-31 pareiškėjui pateiktas Atsakymas yra iš esmės informacinio pobūdžio raštas, kuriuo buvo paaiškinta žemės servituto nustatymo galimybė (negalimumas), remiantis jau anksčiau teiktu 2024-07-25 raštu dėl žemės sklypo suformavimo. Ginčo Rašte atsakovė aiškiai nurodė aplinkybes, kuriomis buvo remtasi vertinant pareiškėjo kreipimosi turinį, paaiškino, kas buvo padaryta dėl pareiškėjo prašymo.
Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad nėra jokio pagrindo pripažinti skundžiamą Raštą neteisėtu ar nepagrįstu bei tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Savivaldybę iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl servituto nustatymo.
Teismas sprendžia, kad Administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 19R1-1454 atsisakyti priimti nagrinėti skundą yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis IAGNTĮ įtvirtintą Administracinių ginčų komisijos kompetenciją, jį naikinti ABTĮ 91 straipsnyje nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą panaikinti ginčijamus sprendimus, atmestinas ir reikalavimas įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2024-08-13 prašymą.
Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau įvairių argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų atskirai nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.