- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-494-544/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-494-544/2010
Teisėjas Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 42.9; 42.11.1; 63.2; 122.3; 128.17;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės ir įkeisto daikto savininkės G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-04-19 nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus AB DnB NORD bankas prašymas areštuoti įkeistą nekilnojamą turtą, skolininkė ir įkeisto turto savininkė G. V..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kreditorius AB DnB NORD bankas, vadovaudamasis CPK 558 str., prašė pradėti 39 305,94 EUR skolos priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto savininkės ir skolininkės G. V. įkeisto turto. Nurodė, kad pagal 2007-10-08 kreditavimo sutartį Nr. K-1700-2007-123 ir 2009-04-16 susitarimą Nr. K-1700-2007-123/1 G. V. suteikė 160 000 Lt (2009-04-16 pakeitimu prievolės dydis pakeistas į 37 954,42 EUR) dydžio kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas - 2015-08-26. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui skolininkė 2007-01-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 10/1/2007/0001571, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1499 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.8270-0011-0031, 120,74 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr.8294-7000-5014, pažymėtą plane lAlm, garažą, unikalus Nr.8294-7000-5025, (b. p 3Glm), pažymėtą plane 31 lž, ūkinį pastatą, unikalus Nr.8294-7000-5036, (b. p 411 m), pažymėtą plane 41 lž, malkinę, unikalus Nr.4400-0012-2881, pažymėtą plane 61 lž, kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr.8294-7000-5047, esančius adresu Basanavičiaus g. 87, Utenoje. Kadangi skolininkas laiku nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, Bankas 2010-02-19 raštu Nr. 30.58.17/1138 pranešė skolininkui, kad, neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per 10 dienų terminą nuo rašto išsiuntimo dienos, bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Nustatyti įsipareigojimai įvykdyti nebuvo (b. l. 22).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-04-19 nutartimi pareiškėjo prašymas patenkintas - nutarta 39 305,94 EUR skolos grąžinimo kreditoriui AB DnB NORD bankas užtikrinimui areštuoti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 10/1/2007/0001571, įkeistą skolininkei ir įkeisto turto savininkei G. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 8270-0011-0031, 0,1499 ha bendro ploto, gyvenamąjį namą, unikalus Nr.8294-7000-5014, garažą, unikalus Nr. 8294-7000-5025, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 8294-7000-5036, malkinę, unikalus Nr.4400-0012-2881, kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. 8294-7000-5047, esančius Basanavičiaus g. 87, Utenoje. Skolininkė ir įkeisto turto savininkė G. V. įspėta, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Uždrausta įkeisto turto savininkei G. V. perleisti šį turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti, ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Nustatyta, kad sutartys, sudarytos pažeidžiant šiuos draudimus, teismine tvarka gali būti pripažintos negaliojančiomis. Areštuoto turto saugotoju paskirta įkeisto turto savininkė G. V. ir ji įspėta, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento ji atsako už nustatytų ribojimų pažeidimą. Teismas nutartyje nurodė, kad kreditoriaus prašymas tenkintinas, nes pagal minėtą kredito sutartį skolininkei ir įkeisto turto savininkei buvo suteiktas 160 000 Lt kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas - 2015-08-26. Suteikto kredito grąžinimui skolininkė hipotekos lakštu įkeitė jai priklausantį minėtą nekilnojamą turtą. Kadangi skolininkė nustatytais terminais ir tvarka negrąžino kredito sumų, 2010-02-22 įspėjimu skolininkė įspėta apie sutarties nutraukimą, ir, jai neįvykdžius reikalavimo sumokėti įsiskolinimą nurodytu įspėjime terminu, kredito sutartis pagal jos sąlygas banko vienašališkai teisėtai nutraukta. Todėl laikoma, kad skolos išieškojimas vykdomas suėjus skolos grąžinimo terminui (b. l. 57-58).
Šalies argumentai
Skolininkė ir įkeisto turto savininkė G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-04-19 nutartį. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad skundžiamoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo padarė išvadą, kad ji buvo informuota apie 2007-10-07 kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-123 nutraukimą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010-02-22 buvo įteiktas pranešimas apie numatomą sutarties nutraukimą. Iki šio nežino, kada kreditorius AB DnB NORD bankas priėmė sprendimą nutraukti 2007-10-08 kreditavimo sutartį Nr. K-1700-2007-123 nežino. Todėl jai apribota galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-123 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjas AB DnB NORD bankas yra stambus, pelningai dirbantis bankas, jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Sutinka, kad pažeidė prievolę AB DnB NORD bankui, tačiau sprendžiant klausimą dėl skolos išieškojimo yra svarbus ir šalių lygiateisiškumo principas. Jau 2007-10-08 kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-123 sudarymo metu pareiškėjui turėjo būti aišku, kad ji vėluos grąžinti gautą kreditą, nes pateikė įrodymus apie tai, kad jos mėnesinės pajamos yra apie 1800 Lt, o mėnesinė kredito grąžinimo įmoka (su palūkanomis) net 2600 Lt. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui suteikti 160 000 Lt kreditą. Todėl bankas prisiėmė didelę kredito grąžinimo riziką ir, esant dabartinei ekonominei situacijai, neturi teisės reikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą iš karto. Suprasdama savo padėtį, 2010-01-14 sudarė sutartį su UAB "Aukštaitijos nekilnojamojo turto birža", kad turimas nekilnojamas turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, apie ką informavo kreditorių. Tokiu atveju būtų ne tik grąžintas kreditas bankui, bet iš likusių lėšų turėtų galimybę įsigyti kitą būstą. Parduodant šį nekilnojamąjį turtą per varžytines būtų gauta žymiai mažesnė kaina, nei suteikus galimybę jai pačiai ir ją atstovaujančiai agentūrai parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Be to, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Utenos mieste esančią žemę, dėl ko jos turtinė padėtis pagerės (b. l. 82-83).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo G. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nepateikti duomenys apie kredito sutarties nutraukimą. CPK 558 str., CK 4.192 str. numato skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 544 str.). Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. prašymų nagrinėjimą pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu, ir hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, skolų dydžio, jų grąžinimo atidėjimo ir/ar sutarčių nutraukimo pagrįstumo. Bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkė iš esmės pažeidė sutartį, nes nustatytais terminais negrąžino Bankui kredito, Bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl skolos iš jam įkeisto nekilnojamojo turto priteisimo. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant ir tokius įrodymus pateikė. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateikė 2010-02-19 rašto Nr. 30.58.17/1138 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo kopiją. Šiame rašte buvo nurodyta, kad praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir kredito gavėjai neįvykdžius rašte nurodytų finansinių įsipareigojimų, Bankas sekančią dieną einančią po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutraukia 2007-10-08 Kreditavimo sutartį Nr. K-1700-2007-123. Šis raštas buvo išsiųstas 2010-02-22 ir skolininkei buvo įteiktas 2010-02-24 Vadinasi, skolininkė apie galimą kreditavimo sutarties nutraukimą buvo informuota tinkamai. Skolininkė neįvykdė finansinių įsipareigojimų per nustatytą terminą, todėl Bankas mano, jog pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Nurodo, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad Bankas neturi teisės reikalauti grąžinti visą kreditą iš karto. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje. Joje konstatuota, kad teisėtas kredito sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-12-03 nutartis Nr. 3K-3-1151/2003). to sutartis) turi būti (b. l. 88-89).
Atskirasis skundas netenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-04-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas užtikrinant skolininkės G. V. prievolės įvykdymą pagal 2007-10-08 kredito sutartį Nr. K-1700-2007-123, kreditoriaus AB DnB NORD bankas prašymu areštuoti skolininkei ir įkeisto turto savininkei G. V. 2007-10-08 hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. 10/1/2007/000157, įkeistus virš minėtus daiktus, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.
Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkė G. V. kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal kredito sutartį, ko ir pati skolininkė neginčija (b. l. 52, 82-83). Kreditorius AB DnB NORD bankas, vadovaudamasis 2007-10-08 Kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-123 41, 44. 1 p., 2010-02-19 raštu Nr. 30.58.17/1138 kreipėsi į skolininkę ir įkeisto turto savininkę G. V., kuriame įspėjo, kad per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nesumokėjus pradelstų finansinių įsipareigojimų, palūkanų, delspinigių, bankas sekančią dieną, einančią po anksčiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia 2007-10-08 kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 52). CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgys teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius, siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str.3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003). Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, todėl apeliantė turės laiko padengti įsiskolinimą iki įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytinių, nes skunde nurodo, kad gali pagerėti jos turinė padėtis.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, jog Bankas vienašaliai neteisėtai nutraukė kredito sutartį, apie kurios nutraukimo datą nežino iki šiol, kas riboja jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Atskirojo skundo argumentas nepagrįstas. Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Šalių sudarytos 2007-10-08 kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-123 41 p. yra numatyta, kad „esant sutarties nutraukimo pagrindams Bankas turi teisę viešališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti Sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo Kredito gavėjui dienos“. Minėtos sutarties 44.1 p. numatyta, kad „sutarties nutraukimo pagrindai yra šie: kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų“ (b. l. 32). Šiuo atveju, bankas Kredito sutarties 41 p. pagrindu 2010-02-19 raštu Nr. 30.58.17/1138 informavo skolininkę G. V. apie tai, kad, jeigu po 10 dienų termino nuo šio rašto išsiuntimo dienos nebus įvykdyti finansiniai įsipareigojimai, sekančią dieną, einančią po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, sutartis vienašališkai nutraukiama ir pradedamas vykdyti priverstinis skolos išieškojimas (b. l. 52). Šis raštas apeliantei išsiųstas 2010-02-22 (b. l. 53). Nurodytu terminu apeliantė pradelstų finansinių įsipareigojimų neįvykdė. Vadinasi, bankas sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2010-03-05 dienos. Todėl apeliantės argumentai šiuo aspektu atmestini.
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš kredito sutarties sudarymo, jos sąlygų turinio, paskolos suteikimo pagrįstumo ir pan., nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.