Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Aldonai Sakaitienei, prokurorui Renaldui Žaliui, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, nukentėjusiai Z. Z., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Biržų r., lietuvis, LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Biržų r., neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str.5d

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V. 2011 m. spalio 8 d., apie 15.35 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį H. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą E. V. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15, 19, 28, 134, punktus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui bei sudarydamas kliūtį jų eismui, vairuodamas techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią, transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino ar net visiškai nesustabdė transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neapvažiavo saugiu atstumu ir partrenkė, ta pačia kryptimi dešine kelio puse, važiavusią dviratininkę V. Š., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkei V. Š. buvo padaryti viršutinio žandikaulio ir pleištakaulio lūžiai bei kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas dėl kurių nukentėjusiajai V. Š. išsivystė trauminės smegenų ligos lėtinis laikotarpis ir ji dėl to 2012-03-18 Rokiškio rajono ligoninėje mirė.

Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-10-08, apie 15.35 val., savo automobiliu H. C. važiavo iš (duomenys neskelbtini). Kartu su juo priekinėje keleivio sėdynėje važiavo D. T., o ant galinės sėdynės - P. M. ir R. A.. Jis vairavo automobilį ir važiavo apie 70km/h greičiu. Kai išvažiavo iš posūkio, pamatė, kad ta pačia kryptimi kaip jis, tik kairės kelio pusės viduriu, važiuoja dviratininkė, kuri ant dviračio bagažinės vežėsi medelių ryšulį. Jis buvo prispaustas prie bagažinės skersai. Kai jis sumažino greitį, matė, kad dviratininkė metasi į dešinę kelio pusę. Jis pasignalizavo. Tuomet pradėjo stabdyti, sukdamas į dešinį kelkraštį. Stabdė virš 30 metrų. Automobiliu nukentėjusios dviratį kliudė dar ant asfalto, bet mašina dar judėjo apie 7 metrus ir priekiniais ratais atsidūrė beveik griovio šlaite. Jam atrodo, kad kai pamatė dviratininkę , iki jos buvo likę apie 50 metrų. Kodėl parodymų patikrinimo metu nurodė 148m –paaiškinti negali. Tik pamatęs dviratininkę jis nepradėjo stabdyti todėl, kad pastaroji jam nekliudė pravažiuoti pro ją, o kai ji metėsi į dešinę pusę- jam nebeužteko atstumo mašiną sustabdyti. Jis žinojo, kad stabdžių būklė neatitiko reikalavimų, bet techninė apžiūra galiojo. Pripažįsta, kad priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojančių automobilių nebuvo. Dviratininkę jis kliudė automobilio priekiniu kairės pusės (vairuotojo) bamperio . Moteris užgriuvo ant priekinio stiklo. Po to, ji nugriuvo nuo automobilio ant asfalto. Moteris iš karto buvo be sąmonės. Jis iškvietė greitąją. Kol atvyko policija, savo automobilį pavarė apie 1 m atgal, nes jis buvo ant griovio krašto. Dviratį irgi truputį patraukė, nes trukdė eismui.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo R. A. parodymais, kuris teigia, kad minėtą dieną jis važiavo kartu su R. V., P. M. ir D., jo pavardės nežino. Automobilį H. C. vairavo R. V.. Jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje greta vairuotojo. Išvažiavus iš posūkio jis pamatė, kad viduriu kelio važiuoja dviratininkė. Išilgai dviračio buvo ryšulys su vytelėmis. Kadangi jie važiavo dešine kelio puse, tai dviratininkė jiems netrukdė, bet dviratininkė, matyt užgirdusi atvažiuojantį automobilį, metėsi į dešinę. Likus apie 50 metrų iki dviratininkės vairuotojas pradėjo stabdyti, irgi suko į dešinę, kad neužkabintų dviratininkės, bet kliudė automobiliu dviračio pedalą ir dviratininkė užgriuvo ant automobilio ,o po to nugriuvo ant asfalto. Mašina įvažiavo priekiniais ratais į griovį. Jis nubėgo prie dviratininkės ir matė, kad dviračio sulankstytas pedalas, todėl ir galvoja, kad pedalą sugadino automobilis. Vairuotojas iš karto kvietė greitąją ir policiją. Kol atvyko policija, vairuotojas R. V. nuo kelio patraukė dviratį, nes jis trukdė eismui, ir visi išstūmė automobilį iš griovio. Tvirtina, kad priešpriešinė eismo juosta buvo laisva ir jokia mašina autoįvykio metu nevažiavo.

Liudytojo P. M. parodymais, kuris teigia, kad sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. A.. Vairuotojas važiavo apie 70km/h greičiu .Kai išvažiavo iš posūkio, jis pamatė, kad priekyje kaire kelio puse važiuoja dviratininkė. Ta dviratininkė po truputį judėjo kelio vidurio link , o po to įvažiavo į dešinę kelio pusę, t.y. į tą pačią juostą , kuria važiavo jų automobilis. Moteris įvažiavo į jų juostą ne staiga, o po truputį ir jam atrodo, kad vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo. Kairė kelio pusė , t.y priešpriešinė eismo juosta buvo laisva. Kaltinamasis dar pasuko į dešinę, kad neužkabintų dviratininkės, nuspaudė stabdžius bet iš karto buvo smūgis. Jam dabar atrodo, kad ant dviračio bagažinės vytelių ryšulys buvo pririštas skersai, bet ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą. Pagarsinus jo parodymus , matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog vytelių ryšulys buvo pritvirtintas išilgai dviračio.

Kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu,(b.l. 141;t1) kuriame kaltinamasis nurodė, kad dviratininkę pamatė, kai iki jos buvo 147,60 m. Tuo metu ji važiavo kairia važiuojamąja dalimi. Kai dviratininkė važiavo viduriu kelio, t.y. 3,10 m nuo dešinio kelio krašto, iki automobilio buvo 49,10 m. Moteris grįžtelėjo į automobilį, o jis pradėjo stabdyti automobilį. Nurodė, kad dviratininkę jis kliudė dešinėje kelio pusėje. (1t. b.l. 141-146)

Nukentėjusios Z. Z. parodymais, kuri teigia, kad 2011-10-08 ji sužinojo, jog jos motina V. Š. pateko į avariją. Motina po eismo įvykio neatsigavo iš komos. Motina pynė iš vytelių, todėl tiki, kad jas ant dviračio galėjo vežtis. Taip ir neatsigavusi 2012- 03-18 motina mirė.

Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad eismo įvykis įvyko vietinės reikšmės kelyje Rokiškio r., (duomenys neskelbtini). Kelio plotis 6,45 m, kelkraščių nėra. Automobilis H. C., valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelkraštyje, nuo priekinio kairės pusės rato ašies iki kairio važiuojamosios dalies krašto 5,70 m.; nuo galinio kairės pusės rato ašies iki kairio važiuojamosios dalies krašto - 4,40 m. Medelių ryšulys 5,20 m atstumu ( atgal) nuo a/m priekinio kairės pusės rato ašies, prie pat skiriamosios juostos; dviratis- galinis ratas prie pat skiriamosios juostos, 1,50 m atstumu iki a/m priekinio kairės pusės rato ašies; priekinis- 3,20 m atstumu iki dešinės pusės kelkraščio ir 1,50 m atstumu iki a/m priekinio kairės pusės rato ašies; kraujo dėmė 0,05 x 0,04 m dydžio 2,10 m atstumu nuo dviračio priekinio rato ir 2,13 m atstumu iki dešinės pusės kelkraščio . Transporto priemonės po eismo įvykio judintos. (1t. b.l. 10-17)

Daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriame nurodoma, kad automobiliui H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skilęs priekinis stiklas kairėje pusėje, išdaužtas kairės pusės galinis posūkio žibintas. Dviračiui sulankstytas galinis ratas, priekinis ir galinis purvasargiai, balnelis. Ant dviračio galinio purvasargio pritvirtintas atšvaitas, raudonos spalvos. Ant priekinio purvasargio pritvirtintas atšvaitas. Kairės pusės pedalo nėra- tik metalinė dalis ant kurios jis tvirtinamas. Medelių ryšulys - 1,80 m aukščio, kotų apimtis 0,45 m, apimtis viršutinės dalies su lapais 1 m. Ryšulys trijose vietose surištas balta sintetine virve. ( 1t. b.l. 19-20)

Liud. R. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu( b.l. 106;t.1) iš kurio matyti, kad jis pamatė kelio viduriu važiuojančią dviratininkę, likus iki jos 48 metrams. Dviratininkė važiavo 3m atstumu nuo dešinio kelkraščio. Nurodo, kad vairuotojas tuojau pat pradėjo mašiną stabdyti ir nutrenkė dviratininkę dešiniajame kelkraštyje.

Liud. P. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ( b.l. 112;t1), kuris taip pat parodė, jog dviratininkę jis pastebėjo likus iki automobilio 47,60 m. Vairuotojas išsyk pradėjo stabdyti. Mašinai artėjant prie dviratininkės, pastaroji dar labiau metėsi į dešinę ir mašina ją nutrenkė ant važiuojamosios dalies. Automobilis dar judėjo ir įvažiavo į griovį.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodoma, kad V. Š. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, dešinės akies minkštųjų audinių sumušimas, viršutinio žandikaulio ir pleištakaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas. (1t. b.l. 70)

Mirties liudijimu, iš kurio matyti, kad 2012-03-18d V. Š. mirė( b.l. 55; t.1)

Specialisto išvada (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodoma, kad pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – trauminė smegenų liga, lėtinis laikotarpis. Eismo įvykio metu V. Š. padaryti sužalojimai turėjo priežastinį ryšį su jos mirtimi. (1t. b.l. 78)

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodoma, kad R. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1t. b.l. 46 )

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodoma, kad V. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1t. b.l. 47)

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodoma, kad eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis važiuojantis apie 65-70 km/ val. greičiu, priartėjęs prie mažesniu greičiu važiuojančios dviratininkės, stabdė ir slysdamas smailiu kampu į dešinę, priekiniu kairiuoju kampu kliudė smailiu kampu iš kairės į dešinę link važiuojamosios dalies dešinio krašto važiuojančio dviračio užpakalį. Po to priekinį ratą kryptimi iš galo link priekio ir smailiu kampu iš dešinės. Kontakto metu dviratininkė atsitrenkė į automobilio priekinio stiklo kairįjį kraštą ir buvo nublokšta į priekį . Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „H. C.“ vairuotojo veiksmai, - artėdamas prie ta pačia kryptimi dešine eismo juosta ne prie pat jos krašto mažesniu greičiu važiuojančios dviratininkės, laiku nesumažino automobilio važiavimo greičio, kad turėtų galimybę apvažiuoti dviratininkę, paliekant saugų intervalą. (1t. b.l. 125-129)

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį H. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą E. V. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15, 19, 28, 134, punktus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui bei sudarydamas kliūtį jų eismui, vairuodamas techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią, transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino ar net visiškai nesustabdė transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neapvažiavo saugiu atstumu ir partrenkė, ta pačia kryptimi dešine kelio puse, važiavusią dviratininkę V. Š., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkei V. Š. buvo padaryti viršutinio žandikaulio ir pleištakaulio lūžiai bei kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas dėl kurių nukentėjusiajai V. Š. išsivystė trauminės smegenų ligos lėtinis laikotarpis ir ji dėl to 2012-03-18 Rokiškio rajono ligoninėje mirė, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 str.5d.

Kaltinamojo gynėjas prašo R. V. išteisinti, nes pastarojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties- kliūtį jis pastebėjo tik tuomet, kai nebegalėjo automobilio sustabdyti. Be to, žuvusioji pažeidė KET reikalavimus ,dėl ko ir įvyko eismo įvykis.

Advokato prašymas atmestinas. (duomenys neskelbtini) str. reglamentuoja, vairuotojo elgesį. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį , net visiškai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje duotų parodymų, dviratininkę jis pastebėjo saugiu - 147 m atstumu. Priartėjus prie dviratininkės, kuomet buvo likę apie 50 metrų, pastaroji jau važiavo nuo ašinės linijos į jo eismo juostą. Jis pasignalizuoja ,tam sugaišdamas brangų laiką, nes kiekvieną sekundę automobilis juda į priekį, stabdo, bet stabdžiai yra netvarkingi- neatitinka keliamų reikalavimų, jų efektyvumas yra sumažėjęs. Iš techninių reikalavimų įvertinimo (b.l. 31;40)matyti, kad automobilio priekinės ašies ratų stabdymo jėgų netolygumas daugiau 30 procentų; galinio tilto ratų stabdymo jėgų netolygumas taip pat daugiau 30 procentų. Stabdymo efektyvumas neatitinka nustatytų reikalavimų. Vairuotojas apie tai žino. Vairuotojas klaidingai įvertina susidariusią situaciją, pasirenka neteisingą sprendimą - suka į dešinę, nors mato, kad dviratininkė taip pat važiuoja į dešinę pusę, kai tuo tarpu priešpriešinė eismo juosta yra laisva ir jis dviratininkę gali saugiai apvažiuoti, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Kaltinamasis pažeidžia KET 9, 15, 19, 28p ,134 p reikalavimus ,dėl kurių pažeidimo įvyksta eismo įvykis. Žuvusioji taip pat yra pažeidusi KET reikalavimus, bet pagrindinis pažeidimas, lėmęs įvykio kilimą yra kaltinamojo nesilaikymas (duomenys neskelbtini) p. reikalavimų. Atsirado priežastinis ryšys tarp jo KET pažeidimo ir kilusių pasekmių.

Teismas žuvusiosios rizikingą elgesį, kuris turėjo įtakos kaltinamojo veikos padarymui ,pripažįsta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamojo veikoje nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis daug kartų yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, o tai rodo jo atsainių požiūrį į įstatymų reikalavimus, kurių jis sistemingai nesilaiko. Jam, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parenkant jos dydį , teismas vadovaujasi BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgia , kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių ,todėl skirtinas numatytas straipsnio sankcijos vidurkis. Kaltinamasis ankščiau neteistas, seniūnija dėl jo elgesio skundų iš gyventojų nėra gavusi, jis registruotas darbo biržoje,todėl teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jam BK 75 str. ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Panevėžio teritorinė ligonių kasa reiškia ieškinį 21420,98 Lt sumai, nes dėl V. Š. gydymo turėjo tokias išlaidas.

Žuvusios duktė Z. Z. prašo priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš kurių 8632 Lt prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro; 41368 Lt prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodo, kad su motina jas siejo emociškai labai stiprus ryšys ir dėl motinos žūties ji patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus, moralines kančias, taip pat buitinius nepatogumus, susijusius su jos gydymu .

Kaltinamasis su ieškiniais nesutiko.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su ieškiniu nesutiko ir raštu pranešė, jog Biuras negali būti laikomas materialiai atsakingas už kaltinamojo padarytą žalą asmeniui. Ieškinys 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą( nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai).

Ieškinys Panevėžio teritorinei ligonių kasai tenkintinas visiškai, nes įrodytas byloje esančiais dokumentais.

Z. Z. ieškinys tenkintinas dalinai.

Pagal CK 6.250 str. 1d neturtinė žala-tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi tarp kaltinamojo padarytos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, tai jis privalo atlyginti neturtinę žalą. Tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusios patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus. Teismas mano, kad 30000 Lt suma yra tinkama satisfakcija nukentėjusiai neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti atsakingam už žalą asmeniui- kaltinamajam - ir Draudikų biurui. Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas ir tais atvejais, kai kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę. Draudikų biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17,18, 19 str. nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipė į draudikų biurą, o nagrinėjant bylą teisme pareiškė ieškinį, nepanaikina Biuro pareigos atlyginti žalą. Tokiu atveju dalis neturtinės žalos Biuro atsakomybės ribose- nuo 2009-12-11d iki 2012-06-10d – 2500 Eurų dėl neturtinės žalos- t.y. 8632 Lt priteistina iš draudikų biuro. Likusi dalis 21368 Lt priteistina iš kaltinamojo.

Iš kaltinamojo priteistinos teismo išlaidos: valstybei-320 Lt už nukentėjusiai suteiktą antrinę teisinę pagalbą; 61 Lt išmokėtos lėšos kelionių išlaidoms padengti ; 64,15 Lt pašto išlaidos. Viso-445,15 Lt.

Daiktiniai įrodymai - automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK automobilių saugojimo aikštelėje, grąžintinas kaltinamajam; dviratis, medelių ryšulys saugomi Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK daiktų saugykloje- sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str.5d ir nubausti laisvės atėmimu ketveriems metams.

Taikyti BK 75 str. 1;2 d ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant kaltinamąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą , sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

R. V. taikyti BK 67 str. 2d 5p ir paskirti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. V. a.k. (duomenys neskelbtini): Panevėžio teritorinei ligonių kasai įm. k. 188784179 dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt litų 98 centus už V. Š. gydymą stacionare;

Priteisti iš R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) Z. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei tris šimtus dvidešimt litų už nukentėjusiai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir vieną šimtą dvidešimt penkis litus 15 centų proceso išlaidų.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įm. k. 125709291 Z. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: automobilį H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK automobilių saugojimo aikštelėje grąžinti kaltinamajam R. V.; dviratį, medelių ryšulį saugomą Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK daiktų saugykloje- sunaikinti.

Nuosprendis per 20d nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.