Kauno apygardos teismo nutartis

2. Ieškovė J. J. (toliau – ir pradinė ieškovė) kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti jai iš antstolio R. V. (toliau – ir atsakovas, antstolis) 598,23 Eur piniginę žalą, 149,55 Eur minimalius ikiteisminius nuostolius ir 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. J. J. atstovas S. Č. pateikė antstoliui vykdyti du notarės R. S. vykdomuosius įrašus dėl neapmokėtų vekselių ir skolų išieškojimo iš J. R.. Viena byla buvo dėl 3 723,93 Eur skolos ir palūkanų, kita – dėl 3 496,29 Eur skolos ir palūkanų. Vekselių turėtojas V. J. (šiuo metu ieškovas) visas teises pagal vekselius buvo perleidęs J. J.. Antstolis vykdymo procese nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 7 d. išieškojo ir J. J. pervedė 4 438,22 Eur. Skolininko atstovams nurodžius, kad vienas vykdomasis įrašas buvo pateiktas praleidus 5 metų senaties terminą, antstolis sustabdė vieną vykdomąją bylą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Teismai atsisakė terminą atnaujinti, todėl byla buvo nutraukta. Antstolis visas iki tol išieškotas lėšas užskaitė kitoje vykdomojoje byloje, o dalį po 2019 m. sausio 7 d. surinktų lėšų grąžino skolininko sutuoktinei. Ši vykdomoji byla buvo užbaigta kaip visiškai įvykdyta. Pradinės ieškovės vertinimu antstolis neteisingai paskirstė išieškotas lėšas, nes pagal įstatymą jos pirmiausia turėjo būti skirtos vykdymo išlaidoms ir palūkanoms, o likusi dalis – pagrindinei skolai. Perskaičiavus lėšų paskirstymą nustatyta, kad po vykdymo liko neišieškota dalis 160,00 Eur pagrindinės skolos. Pareiškus reikalavimą teisme teismas priteisė pradinei ieškovei jos apskaičiuotas neišieškotas lėšas kaip žalą iš antstolio. Likusi neišieškota suma pagal naujai atliktus paskaičiavimus sudaro 598,23 Eur.

4. Atsakovas antstolis R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes antstolio veiksmai ir vykdomosios bylos užbaigimas turėjo būti skundžiami CPK nustatyta tvarka kaip antstolio procesiniai veiksmai. Ieškovė neskundė 2019 m. spalio 23 d. patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla buvo užbaigta kaip visiškai įvykdyta, todėl laikoma, jog su juo sutiko. Be to, šis patvarkymas jau buvo peržiūrėtas teisme pagal skolininko skundą, o 2020 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi buvo konstatuota, kad vykdomoji byla buvo teisėtai užbaigta. Ši įsiteisėjusi nutartis turi res judicata galią, todėl ieškovė negali iš naujo ginčyti tų pačių aplinkybių kitu ieškiniu. Be to, ieškovė neįrodė būtinų antstolio civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nebandė pakartotinai pateikti vykdomojo dokumento vykdyti ir išsiieškoti tariamai likusios sumos iš skolininko, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji patyrė realių nuostolių dėl antstolio veiksmų. 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas už akių buvo priimtas tik dėl atsakovo pasyvumo ir neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes jame nebuvo detaliai vertintos civilinės atsakomybės sąlygos ar vykdomosios bylos aplinkybės. Atsakovas nesutiko ir su reikalavimu priteisti minimalius nuostolius. Jis argumentavo, kad Civilinio kodekso normos dėl palūkanų ir minimalių nuostolių taikomos sutartiniams santykiams bei piniginės prievolės termino praleidimui, tačiau tarp ieškovės ir antstolio nėra sutartinių santykių, todėl šios normos nagrinėjamu atveju netaikytinos.