Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės B. G. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2021 m. vasario 18 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma B. G. pratęsti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 3 d. nutartimi už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 281 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnio 2 dalyje padarymą, buvo taikytos priverčiamojo medicininio poveikio priemonės – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2007 m. liepos 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi medicininio poveikio priemonė pakeista į bendro stebėjimo sąlygas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi B. G. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2018 m. lapkričio 16 d., 2019 m. birželio 7 d., 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimis B. G. pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prie teikimo pridėtoje 2021 m. vasario 15 d. viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos surašytoje B. G. psichinės būklės vertinimo išvadoje nurodyta, kad B. G. psichiškai atsilikusi iš vaikystės – diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su ryškiais elgesio, emocijų sutrikimais. Nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2036 m. vasario 4 d. jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (asmuo iš dalies darbingas). Mokyklos nelankė, dirbti nesugebėjo. Nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. po įvykdyto nusikaltimo gydyta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. B. G. gyvena (duomenys neskelbtini), yra pastoviai stebima Pakruojo psichikos sveikatos centre gydytojos psichiatrės, socialinės darbuotojos, psichologės, slaugytojos, jai skiriamas palaikomasis gydymas medikamentais. Globos namuose adaptavosi gerai. Klinikoje vyrauja protinio atsilikimo požymiai, intelektas defektinis. Gana tvarkinga, bet nesavarankiška. Kalba nenoriai, asmenybė primityvi, atsako vienu ar dviem žodžiais, pokalbio nepalaiko. Mąstymas konkretus, emocijos neišraiškingos. Dėmesys trumpalaikis. Buvo stebimi nuotaikos svyravimai, impulsyvumas, neprognozuojami pykčio priepuoliai nukreipti į personalą ar gyventojus. Jų metu laužė ir gadino daiktus. Linkusi į disforiją (į liguistai pablogėjusią nuotaiką – perdėtas jautrumas, verksmingumas, piktumas, agresyvumas). Su šeimos nariais ryšių nepalaiko, vaikų neturi. Jokių realių ateities planų neišsako. Kasdienėje veikloje reikalingi žodiniai nurodymai. Didelis dėmesys buvo skiriamas moters socialiniam užimtumui, stebėjimui, tačiau jokių teigiamų pokyčių nedavė. Psichologės konsultacijų globos namuose atsisakė. Niekuo nesidomi, nerodė iniciatyvos. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Paskirtus medikamentus vartoja tik personalo priežiūroje. Interesai siauri, ateities planų neturi. Socialinis supratingumas menkas, taip pat socialinio gyvenimo įgūdžiai. Piniginėmis lėšomis nedidelėmis sumomis disponuoti geba su pagalba. Stebėjimo eigoje buvo koreguotas medikamentinis gydymas, nes psichinė sveikata blogėjo apie mėnesį laiko. Išrašytas psichiatro siuntimas į psichiatrijos kliniką. Nekritiška padarytai nusikalstamai veikai bei savo sveikatos būklei. Jos psichikos sveikatos būklė buvo pablogėjusi, tapo nestabili. B. G. reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė, todėl jai tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 5 d. socialinės būklės įvertinimo akto matyti, kad B. G. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., pastaruoju metu ji būna pikta, agresyvi, fizinė agresija nukreipta į kitus asmenis, bendrauja pakeltu tonu, impulsyvi. Didelis dėmesys buvo skiriamas moters socialiniam užimtumui, stebėjimui, tačiau jokių teigiamų pokyčių nedavė. Psichologo konsultacijų atsisakė. Niekuo nesidomi. Nerodo iniciatyvos jokiai savarankiškai veiklai. Reikalingi žodiniai nurodymai praustis, apsirengti. Su darbuotojais bendrauja priešiškai, pakeltu tonu. Perdėtai reaguoja į bet kokius dirgiklius, dažni neprognozuojami pykčio protrūkiai. Nedidelėmis piniginių lėšų sumomis disponuoti geba su minimalia pagalba. Reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Alkoholio nevartoja. Artimųjų neturi

Išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos – viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime bei prie jo pridėtuose dokumentuose, ir prašė teikimą tenkinti. Šiuo metu B. G. yra gydoma Šiaulių psichiatrijos klinikoje. Jai buvo koreguojamas medikamentinis gydymas, nes psichinė sveikata blogėjo, ji tapo neprognozuojamo elgesio, fizinė agresija buvo nukreipta į gyventojus ir darbuotojus. Psichinė būklė pablogėjo, ji yra medikų priežiūroje, tačiau grįžus ją reikėtų stebėti ambulatoriškai.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu su teikimu sutiko, nurodydamas, jog teikimas yra pagrįstas ir jo atstovaujamajai B. G. reikia pratęsti priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymą.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, nes priverstinio medicininio gydymo būtinybė B. G. išlieka ir toliau, kadangi ji nėra pasveikusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų B. G. psichinės būklės vertinimo išvados ir (duomenys neskelbtini) socialinės būklės vertinimo akto, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės Jolitos Dzindulienės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad B. G. veikų, turinčių nusikaltimo požymių, padarymo metu sirgo ir dabar serga – psichiškai atsilikusi iš vaikystės – diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su ryškiais elgesio, emocijų sutrikimais, jos psichikos sveikatos būklė pablogėjusi, nutraukus ambulatorinį stebėjimą B. G., tai gali turėti įtakos jos psichikai ir elgesiui, todėl viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir B. G. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo B. G. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti B. G. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Pakruojo rajono apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamojo medicininio poveikio priemonės taikymo B. G. reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti nukentėjusiajam S. M. ir B. G. (per (duomenys neskelbtini) administraciją).

Nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašą išsiųsti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.