Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1090-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
1-1090-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09620-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1090-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09620-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2017 m. vasario 27 d., apie 13.00 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,74 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi, apgailestauja, kad vairavo girtas. Paaiškino, kad 2017 m. vasario 27 d., apie 12.00 val., grįžo iš darbo į namus (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. išgėrė apie 300 g brendžio „Trejos devynerios“. Vėliau nusprendė perstatyti automobilį į kitą vietą. Automobilis stovėjo ties namu Nr. 4 Musninkų gatvėje, o jis norėjo pasistatyti arčiau savo gyvenamojo namo. Nusileido prie žmonos automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisėdo už vairo. Vairuodamas automobilį ir bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovinčius automobilius. Automobilių, į kuriuos atsitrenkė, neatsimena. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė, vėliau davė papūsti į alkotesterį ir nuvežė į narkologinį centrą (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja A. V. parodė, kad 2017 m. vasario 27 d., apie 13.10 val., gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) dėl galimai neblaivaus vairuotojo Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje pastebėjo stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužytu priekiu. Už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus A. J., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai. Asmuo nereagavo į reikalavimus išlipti, dokumentų nepateikė, todėl, panaudojus jėgą, buvo ištrauktas iš automobilio. Šalia rasti apgadinti automobiliai Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadinimų pobūdis, aukštis atitiko Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esamus apgadinimus. Prie apgadintų automobilių buvo automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolaužų likučiai. A. J. neneigė vairavęs automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alkotesterio pagalba nustatytas 1,81 promilių girtumas. Vėliau jis nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą ir Kelių policijos valdybą (b. l. 18).

Iš 2017 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. vasario 27 d., apie 13.10 val., gautas nurodymas dėl įvykio (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Įvykio vietoje pastebėtas stovintis automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužytu priekiu. Už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus A. J.. Asmuo atsisakė išlipti ir pateikti dokumentus. Panaudojant jėgą, asmuo buvo ištrauktas iš automobilio, jam nustatytas 1,81 promilės girtumo laipsnis (b. l. 5).

Iš įvykio registracijos pranešimo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2017 m. vasario 27 d. 13.00 val. įregistruotas įvykis, jog vairuotojas automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kieme apgadino du automobilius, vairuotojas neblaivus (b. l. 7).

Iš 2017 m. vasario 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta ties pastatu Nr. 4 Vilniuje, Musninkų gatvėje (b. l. 10–11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. J. (b. l. 30).

Iš alkotesterio rodmenų nuotraukos matyti, kad A. J. nustatytas 1,81 promilės girtumo laipsnis (b. l. 41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1957/2017(01) matyti, kad A. J. kraujyje, paimtame 2017 m. vasario 27 d. 14.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,74 promilės etilo alkoholio (b. l. 42).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė sumažinti vairuotojo pažymėjimo terminą, kadangi darbas susijęs su vairavimu (b. l. 67).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, neteistas (b. l. 65), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 57–64). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokuroras. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į A. J. neteisėto elgesio, vairuojant transporto priemonę būnant neblaiviam, pasekmes, t. y. sukeltas eismo įvykis, A. J. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant šios priemonės taikymo terminą, didesnį nei įstatyme numatytas šio termino vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 2 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. birželio 2 d., apribotos nuosavybės teisės į automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskiriant A. J. (b. l. 33).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad A. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, teismas vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 54–55) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 2 824,50 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2017 m. kovo 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. J., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš