Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei I. M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnės surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. gegužės 15 d., 11.00 val., Kaune, Vytauto g. 6 B esančioje Stoties turgavietėje, patikrinimo metu įsigyta 3 vnt. vyriškų kojinių už 1,50 Eur. Aptarnavo pardavėja V. P., ji paėmė užmokestį 20 Eur, nuėjo pas D. M., kuri patikrinimo metu buvo prekybos vietoje, iš jos paėmė grąžai skirtus 18,50 Eur ir atidavė grąžą. Gautos pajamos elektroniniu kasos aparatu apskaitytos nebuvo, prekių pirkimo kvitas nepateiktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad skyrius ir jame esančios prekės priklauso D. M., veikla vykdoma įsigijus verslo liudijimą. Šiais veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str. reikalavimus, kadangi D. M., jos nuomojamoje prekybos vietoje, leido dirbti V. P. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, t.y. prekiauti jai priklausančiomis prekėmis, gautus pinigus perduodant prekių savininkei, kas atitinka nelegalaus darbo požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškinime nurodė, kad V. P. paprašė pasaugoti prekybos vietą, nes ji pati buvo ką tik grįžusi iš vaistinės, prastai jautėsi, gėrė vaistus. Supranta, kad leisdama dirbti kitam asmeniui be darbo sutarties pažeidė įstatymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir D. M. kaltę, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-5), Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad Stoties turgavietėje operatyvaus patikrinimo metu, pirkėjus aptarnavo pardavėja V. P. (b. 1. 6), D. M. paaiškinimas (b. 1. 7), V. P. paaiškinimas iš kurio matyti, kad skyrius, kuriame prekiavo, jai nepriklauso. Skyrius priklauso D. M., jai pasidarė bloga ir jos prašymu V. P. truputį padirbo, kol D. M. pasidarys geriau (b. 1. 8).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad V. P. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. prekyvietėje, jos naudai, tačiau nesudarius darbo sutarties, t.y. D. M. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padaręs asmuo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat ir tai, kad D. M. pažeidimą padarė pirmą kartą, verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, manytina, kad net ir minimali bauda, numatyta ATPK 41³ str. 1 d., sankcijoje, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga nei protinga. Manytina, kad paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyti minimali, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, t.y. nubausti pažeidėją ir auklėti, kad jis nedarytų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti už nelegaliai dirbusią V. P. – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.