Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl 2019 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo nepagrįstu, neteisėtu ir jo panaikinimo, bei leidimo pašalinti pažeidimus per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo momento, kuomet įsiteisės teismo sprendimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. (toliau tekste – Ieškovė) paduodama ieškinį teismui prašė, 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinko ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (ar) 2019 m. spalio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepagrįstais, neteisėtais ir juos panaikinti;

2) Leisti įteisinti savavališką statybą ir (ar) pašalinti pažeidimus dėl Žemės sklype Nurodyme 1 ir (ar) Nurodyme 2 įvardintų statinių per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo momento, kuomet įsiteisės teismo sprendimas.

2020 m. balandžio 1 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodo, kad A. B. atsisako 2019-12-18 ieškinio reikalavimo dalies pripažinti nepagrįstu, neteisėtu 2019 m. spalio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaikinti. Bei leisti įteisinti savavališką statybą per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo momento, kuomet įsiteisės teismo sprendimas.

Alytaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo priėmė ir tenkino. Nutraukė civilinės bylos Nr. e2-875-780/2020 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00580-2019-9) dalį dėl reikalavimo pripažinti nepagrįstu, neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinko ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. spalio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaikinti bei leisti įteisinti savavališką statybą per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo momento, kuomet įsiteisės teismo sprendimas.

Tai reiškia, kad terminas pašalinti padarinius negalėtų būti suteikiamas vieną kartą ne didesnis nei šeši mėnesiai, šiuo atveju prašome 12 mėnesių ir tai jau prieštarauja įstatymo imperatyvams. Administracinių teismų praktikoje dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kuomet baigiasi terminai iš tiesų atmeta prašymus kaip nepagrįstus. Dvejus metus eilėje bylų pareiškėjų pareiškimai yra atmetami ir terminai nepratęsiami. Terminas pasibaigė 2020 m. gegužės 18 d., tai šiuo atveju arba jis turėtų būti atnaujintas, civilinio proceso normos tai leidžia, tačiau neprašoma atnaujinti šio termino. Todėl ieškinys yra nepagrįstas. Atstovas patikslindamas savo pasisakymą nurodė, kad nesutinka, kad privalomasis nurodymas būtų panaikintas, mano, kad jis yra teisėtas ir teisingas. Jis yra surašytas pagal galiojančius teisės aktus ir naikinti jo nėra pagrindo. Kai asmuo neįvykdo privalomojo nurodymo, po patikrinimo per dešimt dienų, per mėnesį laiko kreipiasi į antstolio kontorą dėl priverstinio vykdymo. Statybos inspekcija nėra suinteresuota, kad statinys būtų iš karto griaunamas, užsitęsia viskas maždaug dvejus metus, nesikiša į tą griovimą, nes supranta, kad griauti statinį valstybės lėšomis valstybei yra prabanga. Nors privalomojo nurodymo terminas yra pasibaigęs nesikreipė dėl privalomojo nurodymo vykdymo priverstine tvarka, todėl, kad yra ginčas teisme, dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Civilinio proceso kodeksas teismui suteikia diskrecijos teisę pratęsti terminus, šiuo atveju šalys gali prašyti, tačiau spręs teismas šalių pozicija teismui neturi jokios reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinko ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas ieškovei A. B. 2019 m. lapkričio 18 d. įteikė 2019 m. lapkričio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - „Nurodymas 1“). Nurodyme 1 nustatyta, kad Ieškovė, veikianti kaip ūkininkė pagal LR ūkininko ūkio įstatymą ir (ar) statytoja, 0,8696 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini), kurio būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (toliau - „Žemės sklypas“), teisės aktų nustatyta tvarka yra parengusi kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuris yra įregistruotas teritorijų planavimo dokumentu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Projektas“), planuoja statyti ūkininko sodybą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad už su Žemės sklypu besiribojančio ežero pakrantės apsaugos juostos ribos galima pirties pastato statyba. Atsakovo įgaliotų atstovų patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklype apie 10 metrų atstumu nuo ežero kranto linijos statoma pirtis (be rūsio) su priblokuota atvira terasa (pirtis ir terasa esą yra po bendru stogu), pirties išorės (apribotų išorės atitvaromis) matmenys esą 6,95 m x 4,82 m x 4,20 (h) m, užstatymo plotas - 33,50 kv. m., galimas bendras plotas iki 25,00 kv. m., pirties su priblokuota atvira terasa po bendru stogu išorės matmenys 8,82 m x 8,49 m x4,20 (h) m (užstatymo plotas - 74,88 kv. m.), pirties statyba nebaigta.

Toliau Nurodyme 1 pažymima, kad statoma pirtis priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl jos statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Nepaisant to, Atsakovas laiko, kad Žemės sklype statomą pirtį iki 2020 m. gegužės 18 d. privalu nugriauti, nes: Pagal LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio. Šio įstatymo 2 dalies 55 punkte apibrėžta, kad sodyba - vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimame žeme. LR ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies apibrėžta, kad ūkininko sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamiu, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Atsakovas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype nepastatytas gyvenamosios paskirties pastatas, todėl pirties statyba už pakrantės apsaugos juostos ribos, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, negalima. Konstatuojama, kad Ieškovė, žemės sklype statydama pirtį, kuriame nėra ūkininko sodybos, mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta LR vyriausybės nutarimu patvirtintuose specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, esą pažeidė LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad Nurodyme 1, pažymima, jog neteisėtai atlikti statybos darbai gali būti įteisinti tik tais atvejais, jei tokie veiksmai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - „TPSVPĮ“) 11 str. 8 d. sakoma, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla ginčas, kad Nurodymo 1 įvykdymo terminas buvo pratęstas maksimaliam terminui, t. y. iki 2020 m. lapkričio 18 dienos. Iš Nurodymo 1 akivaizdu, kad Žemės sklype už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio. Nagrinėjamu atveju pirtis Žemės sklype pastatyta apie 10 metrų atstumu nuo ežero kranto linijos, o Žemės sklypo pakrantės apsaugos juostos plotis yra 5,0 metrai, todėl esminės aplinkybės, leidusios Atsakovui priimti Nurodymą 1, yra šios: 1) Žemės sklype vis dar nėra pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas ir (ar) 2) tariamai pirtis yra didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto. Tačiau Ieškovė jau yra pradėjusi gyvenamosios paskirties pastato projektavimo darbus, gavusi statybą leidžiantį dokumentą ir stengiasi kuo greičiau Žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą. Šias aplinkybes patvirtina Lazdijų rajono savivaldybės administracijos išduoti specialieji architektūros reikalavimai ir (ar) specialieji reikalavimai, taip pat 2019-10-10 statybos projekto projektavimo techninė užduotis, gyvenamojo namo pirmojo ir (ar) antrojo aukšto projektai, stogo planas, pjūviai, sklypo planas. Tačiau vertinant susiklosčiusią situaciją, akivaizdu, kad Ieškovė gyvenamojo namo iki Nurodyme 1 nustatyto jo įvykdymo termino ir iki teismui priimant sprendimą pasatyti nesuspėjo, nes šiuo metu gyvenamojo namo statybai yra nepalankus metų laikas, tačiau namo baigtumas yra 70 procentų ir tai yra įregistruota VĮ „Registrų centras“.

Tačiau Ieškovės užsakymu K. K. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) atliko Žemės sklype pastatytos pirties kadastrinius matavimus, iš kurių matyti, kad pirties bendrasis plotas neviršija 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto, t. y. sudaro 24,57 kv. m. Šiuo atveju pažymėtina, kad nesudėtingų statinių požymiai pateikti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. LR statybos įstatymo 2 str. 30 d. pateikiamas nesudėtingo statinio apibrėžimas. Nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas teisės aktų nuostatas galima teigti, kad nesudėtingo statinio plotas, kuris turi būti ne didesnis kaip 80 kv. m., turėtų būti skaičiuojamas sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Terasa, kaip neturinti visų atitvarų (neuždara) erdvė, nelaikoma patalpa, todėl akivaizdu, kad jos plotas į nesudėtingo statinio plotą neįskaičiuojamas. Be to, iš pridedamoje kadastrinių matavimų byloje esančių nuotraukų matyti, kad pirties terasa turi atskirą stogą, todėl teismas prieina prie išvados, kad Ieškovės Žemės sklype pastatytos pirties bendras plotas neviršija 25 kvadratinių metrų, t. y. sudaro 24,57 kv. m.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, galima formuluoti išvadą, kad Žemės sklype (teritorijoje), kuriame yra pastatyta pirtis, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal Projektą, tačiau būtina pastatyti gyvenamąjį namą, ką Ieškovė yra padariusi. Iš pateikto teismui Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2021-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ieškovei priklausančiame žemės sklype jau yra pastatytas gyvenamasis namas, kurio statybos pradžia 2020 m., o statybos pabaigos metai 2021 m., baigtumo procentas 70 procentų.

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privalomojo nurodymo sąvoka – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba TPSVPĮ nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Įgyvendinant išdėstytas TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ buvo nustatyta privalomojo nurodymo forma.

Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovei nurodant, kad ginčo privalomas nurodymo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, būtent jai kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

Nurodyme 1 teigiama, kad patikrinimo metu nustatyta, kad statytoja teisės aktų nustatyta tvarka sklypui yra parengusi kaimo plėtros žemėtvarkos projektą (toliau - projektas), kuris yra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Projekte visame sklypo plote suformuota ūkininko sodyba (sodybos statiniams statyti projekte 50 m atstumu nuo ežero pakrantės apsaugos juostos ribos). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog už minėto ežero pakrantės apsaugos juostos ribos galima pirties pastato statyba. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pirtį (be rūsio) su priblokuota atvira terasa (pirtis su terasa po bendru stogu) statytoja stato apie 10 m atstumu nuo Galsto ežero kranto linijos (kadastriniais matavimais nustatytas ir įregistruotas NTR pakrantės apsaugos juostos plotis statytojos sklype yra 5,0 m), pirties išorės (apribotų išores aptvaromis) matmenys 6,95 m x 4,82 m x 4,20(h) m (užstatymo plotas 33,50 k v. m. galimas bendras plotas iki 25.00 kv. m), pirties su priblokuota atvira terasa po bendru stogu išores matmenys 8,82 m x 8,49 m x 4.20(h) m (užstatymo plotas 74.88 kv. m). Pirties statyba nebaigta. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punktu pirtis priskirtina I grupes nesudėtingųjų statinių kategorijai. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas - leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statini privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje (jei statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį. Pirtis nepatenka į minėtas teritorijas, jo statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio. Šio įstatymo 2 dalies 55 punkte apibrėžta, kad sodyba - vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad ūkininko sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Minėtame žemės sklype nepastatytas gyvenamosios paskirties pastatas, todėl pirties statyba už pakrantės apsaugos juostos ribos, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, negalima. Statydama pirtį žemės sklype, kuriame nėra ūkininko sodybos, mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, pažeistos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies įstatymų nuostatas. Ir „nurodyta nugriauti pirtį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“

Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Inspekcija statybos patikrinimus atlieka: 1) pagal Inspekcijos metinius veiklos planus; 2) savo iniciatyva tikrindama statybą; 3) viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu; 4) vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus; 5) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo Privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal Privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Privalomajame nurodyme nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad nėra galimybės pašalinti trūkumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taigi, atsakovas priimdamas Privalomąjį nurodymą, tinkamai nevertino faktinių duomenų ir nenustatė, kad nėra galimybės pašalinti nustatytus trūkumus. Atitinkamai buvo priimtas neteisėtas Privalomasis nurodymas, pažeidžiantis ieškovės nuosavybės teises.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisėjų kolegija pažymi, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sprendžia, kad ir šiuo atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti atsakovei žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 18 d. nutartis Nr. 3K-3-148/2013).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką neleistina tokia situacija, kurios metu savininkas neturi teisės tinkamai sutvarkyti visos dokumentacijos bei turėti nuosavybės teise statinį teritorijoje, kurioje tokių statinių statyba nėra draudžiama.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus turi būti paisoma proporcingumo principo. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą.

Kasacinio teismo praktikoje irgi pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.

Teritorijų statybos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad tuo atveju, kai nereikia parengti projekto, privalomasis nurodymas gali būti išduodamas tik tuomet kai kreipiamasi ir gaunamos institucijų išvados, kad tas statinys toje vietoje stovėti negali. Tik tokiu atveju galėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas. Prie Privalomojo nurodymo turėjo būti pateikiami kiti duomenys, kur institucijos atsakingos už statybą, t. y. tiek savivaldybė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba būtų išdavę išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Tik tokiu atveju galėjo būti priimtas privalomasis nurodymas tokį statinį nugriauti. Akivaizdu, kad tokių išvadų nebuvimas, daro patį Privalomąjį nurodymą neteisėtu. Vadovaujantis aukščiau minėto įstatymo 6 dalimi, tuo atveju kai yra kažkokie trūkumai, suteikiama asmenims teisė tuos trūkumus šalinti, o ne reikalaujama statinį nugriauti. Institucija turi suformuluoti savo reikalavimą aiškiai ir nuosekliai pagrįsdama teisės aktų reikalavimais. Statybos inspekcija nepagrįstai nesuteikė ieškovei galimybės trūkumų pašalinti, o nurodė ginčijamą nurodytą statinį nugriauti. Akivaizdu, kad tie trūkumai galėjo būti pašalinti ir būtent teismui yra pateikti dokumentai, kad gyvenamasis namas yra pastatytas, baigtumas 70 procentų, atsakovas nepateikė jokių duomenų, nenurodė jokių argumentų, kodėl Privalomasis nurodymas turėtų likti galioti. Statytoja buvo įsitikinusi, kad statyba pagal teisės aktus buvo leidžiama, kad toks statinys pagal teisės aktus gali būti toje teritorijoje. Ieškinys šio reikalavimo dalyje yra įrodytas ir pagrįstas, Privalomasis nurodymas naikintinas.

Patenkinus pirmąjį reikalavimą dėl Nurodymo 1 panaikinimo, netenka prasmės antrojo reikalavimo tenkinimas, nes panaikinus Nurodymą 1, kuriame yra nustatytas terminas, termino įteisinti statinį nelieka.

Be to Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. sausio 6 d. nutartyje bylos Nr. 3K-3-168-695/2021 dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiavimo, suformavo praktiką, kad per nustatytą privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminą (bendrąjį 6 mėnesių, sutrumpintą ar pratęstą) asmuo turi pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyme nustatytu būdu. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kokią įtaką privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo termino eigai turi privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimas teisme, tačiau šio straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta, kad privalomasis nurodymas nėra perduodamas antstoliui priverstiniam vykdymui, kai iškelta byla dėl jo teisėtumo arba termino pratęsimo – jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Analogiškas reglamentavimas nustatytas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 147 punkte: nustačius, kad nurodymas neįvykdytas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo. Pirmiau nurodytos teisės normos aiškiai nenustato, per kiek laiko po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo privalomasis nurodymas perduodamas antstoliui. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas. Tai reiškia, kad teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo.

Taikant šią taisyklę šioje byloje, Nurodymo 1, jei jis būtų nepanaikintas, terminas būtų skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir ne 12 mėnesių, o šešių mėnesių, nes jis toks buvo nurodytas Nurodyme 1.

Atsižvelgiant į tai kad Nurodymas 1 naikinamas, į aukščiau nurodytą suformuotą terminų skaičiavimo taisyklę ieškinio reikalavimas dėl leidimo pašalinti Nurodymo 1 padarinius atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pateiktame ieškinyje buvo suformuluoti du reikalavimai, t. y. buvo prašoma panaikinti du privalomuosius nurodymus ir buvo prašoma leisti įteisinti savavališką statybą bei pašalinti pažeidimus pagal du nurodymus. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio, t. y. dviejų reikalavimų dalyje, kita dalis reikalavimų lieka, tai yra nors ieškinyje buvo nurodyti du reikalavimai, tačiau jie buvo sudaryti iš kiekvienas iš dviejų dalių, t. y. ieškinys turi keturis reikalavimus. Dviejų reikalavimų dalyje byla nutraukta nutartimi. Du reikalavimai buvo nagrinėjami toliau, teismui tenkinus reikalavimą dėl Nurodymo 1 panaikinimo, o kitoje dalyje ieškinį atmetus, laikytina, kad teismas patenkino 25 procentus ieškinio reikalavimų.

Patenkinus 25 procentus ieškovės ieškinio, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis). Byloje buvo pateiktas ieškovės atstovo advokato padėjėjo Edgaro Karaliaus prašymas priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas 600 Eur, išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y.: 350,00 Eur – už susipažinimą su byloje ginčijamais privalomaisiais nurodymais ir juos lydinčia medžiaga, situacijos įvertinimą, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, taip pat 250,00 Eur už įvairių prašymų rengimą ir teikimą teismui, rengimąsi ir vykimą į teismo posėdžius, kurie neįvyko, pasirengimą 2020-11-30 teismo posėdžiui ir atstovavimą jo metu.

Teismas sprendžia, jog nurodyta išlaidų suma yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga nagrinėjamos bylos pobūdžiui, sudėtingumui ir laikui, kurį ieškovės atstovas galėjo užtrukti rengdamas procesinius dokumentus bei rengdamasi bylos nagrinėjimui ir atstovaudamas ieškovę teismo posėdyje. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų priežastį mažinti atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Advokato padėjėjo pagalbos išlaidos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl patenkinus 25 procentus ieškinio, ieškovei iš atsakovės priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 x 25 proc.), taip pat ieškovei priteistinos 18,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovė pateikė teismui prašymą ir prašo priteisti iš ieškovės Inspekcijos naudai 32,31 Eur (trisdešimt dviejų eurų ir 31 euro centų) kelionės išlaidas, patirtas vykstant dalyvauti 2020-11-30, 2021-02-09, 2021-08-17, 2021-10-12 ir 2021-11-18 byloje paskirtuose teismo posėdžiuose. Šis prašymas yra pagrįstas, paskaičiavimai pateikti. Patenkinus 25 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistinos 75 procentai jos turėtų kelionės išlaidų 24,23 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, juridinio asmens kodas 288600210, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų ir 18,75 (aštuoniolika eurų 75 ct) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, juridinio asmens kodas 288600210 24,23 (dvidešimt keturis eurus 23 ct) Eur kelionės išlaidų iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.