- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-2105-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13546-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei G. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad dėl atsakovės neveikimo civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 ieškovas negalėjo apginti savo teisių ir įstatyminių interesų bei priteisti iš atsakovės ne mažiau kaip 2 000 Eur pažeistoms tiesėms atkurti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė 7 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bei 80 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Nurodė, kad byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atlyginimo klausimas. Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės ne mažiau nei 2 000 Eur patirtai žalai atlyginti. Pažymėtina, jog ieškovas turi suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą, tai yra suformuluoti reikalaujamos priteisti žalos dydį, tam, kad teismas galėtų tiksliai nustatyti mokėtino žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo atsakovės gyvenamosios vietos, Kaip jos adresą ieškovas įvardija buvusią atsakovės darbovietę, nors pats ieškinyje nurodo, jog atsakovė šioje darbovietėje nedirba jau keletą metų. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar advokatūrą, kad jam būtų pateikti duomenys apie ims institucijoms žinomą atsakovės gyvenamąją vietą. Todėl ieškovas įpareigotinas nurodyti ieškinyje atsakovės gyvenamąją vietą arba pateikti teismui duomenis, kad išnaudojo visas galimybes atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti. Ieškinyje nenurodyta kuo remiantis apskaičiuotas 2 000 Eur žalos dydis, nepateikta jokių duomenų kuriais toks dydis būtų grindžiamas. Ieškovas dėl sunkios finansinės padėties buvo atleistas nuo 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigotas sumokėti 80 Eur.Teisme buvo gautas ieškovo prašymas, kuriame buvo nurodoma, kad jis kreipėsi į Lietuvos advokatūrą bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad sužinotų atsakovės gyvenamosios vietos adresą, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų apie pateiktas užklausas įstaigai ir jos apteiktus atsakymus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nusprendė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Minėta nutartis jam buvo įteikta 2018 m. gegužės 18 d., tačiau ieškovas ieškinio trūkumų nepaalino, tik nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos advokatūrą bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad sužinotų atsakovės gyvenamosios vietos adresą, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. S. atskiruoju skundu prašė teismo atšaukti skundžiamą 2018 m. gegužės 23 d. teismo nutartį arba perduoti atskirąjį skundą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.Nurodė, kad teismas nurodė, kad apeliantas nepateikė dokumentų, kurie jau buvo pateikti 2018 m. gegužės 1 d. kaip dokumentų rinkinys kartu su ieškiniu. Šie dokumentai patvirtina, kad asmuo kreipėsi su raštišku prašymu į Policijos departamentui, kuris pagal kompetenciją prašymą persiuntė Registrų centrui. Registrų centras 2018 m. gegužės 25 d. atsiuntė ieškovui pažymą, kurioje nurodė, kad atsakovės adreso neturi. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes gauti atsakovės adreso duomenis. Ieškovas nurodė, kad į Valstybės GTPT Vilniaus skyrių ir Lietuvos advokatūrą kreipėsi žodžiu, kur jam buvo atsisakyta suteikti informaciją apie atsakovę, nes tai nėra šių įstaigų pareiginė prievolinė prievolė. Ieškovas pripažino, jog tame, jog teismas priėmė klaidingą nutartį yra ir ieškovo kaltės, nes jis nepatikslino teismui, kad į nurodytus valdininkus kreipėsi žodžiu ir nėra gavės iš jų raštiškų atisakymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatą 7 dienų terminą V. S. ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti aiškų ir konkretų reikalaujamos priteisti žalos dydį ir jį pagrįsti, ieškinyje nurodyti atsakovės gyvenamąją vietą arba pateikti duomenis, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, bei sumokėti 80 Eur žyminį mokestį. Ieškovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad jam kaip privačiam asmeniui nėra prieinama informacija apie atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Policijos departamentas jam atsisakė suteikti minėtą informaciją, o Registrų centras nurodė, kad apie atsakovės gyvenamąją vietą nėra informacijos. Taip pat, ieškovas pateikė įrodymus apie sumokėta žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nusprendė, kad ieškovas nepašalinio ieškinio trūkumų, todėl jį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismo reikalaujami įrodymai apie tai, kad ieškovas išnaudojo galimybes gauti atsakovės adresą buvo pateikti teismui kaip dokumentų rinkinys kartus su 2018 m. gegužės 1 d. ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovo argumentu sutikti neturi pagrindo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi aiškiai nurodė, kad ieškovas nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar advokatūrą siekdamas sužinoti atsakovės, kaip advokatės kontaktinę informaciją. Šiuo atveju, šalindamas trūkumus, ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą ar advokatūra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti atsakovės kontaktinę informaciją ir ją pateikti teismui savo ieškinyje. CPK 179 straipsnyje numatyta, kad šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Šiuo atveju, ieškovas atskirajame skunde prisipažino, kad teismui nepatikslino, jog į valdininkus kreipėsi žodžiu ir todėl nėra iš jų gavęs raštiškų atsisakymu. Taigi, nesant byloje įrodymų apie tai, kad į atitinkamas tarnybas/advokatūrą buvo kreiptasis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovas tinkamai pašalino ieškinio trūkumą.Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje buvo nurodęs ieškovui suformuluoti reikalaujamos priteisti žalos dydį, bei pateikti jo apskaičiavimą/atsiradimą pagrindžiančius argumentus. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje dėl šio trūkumo pašalinimo nepasisakė, matyti, kad ieškovas šio trūkumo nepašalino, todėl tai taip pat, laikytina pagrindu laikyti ieškinį nepaduotu.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.