Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados vyresniosios tyrėjos 2016 m. vasario 19 d. nutarimu K. A. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 66 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. vasario 15 d., apie 22.10 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,20 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, prie „(duomenys neskelbtini)“ bilietų kasų – viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais „<...>“, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi K. A. skundas netenkintas ir nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, paliktas nepakeistas.K. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – apeliacinį skundą patenkinti, nutarimą, kuriuo jam skirta nuobauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad po paskutinio teismo posėdžio buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, iš kurio matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo apklausti tie patys liudytojai, kurių parodymais remiantis buvo surašyta ginčijama nutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad visų liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra priešingi, todėl pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, kad liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų pagrindą duoti neteisingus parodymus ir taip pakenkti K. A.. Apelianto teigimu, liudytojų suinteresuotumas yra, nes vyksta ikiteisminis tyrimas dėl jo sužalojimo, taip pat jų suinteresuotumas yra ir tame, nes jie davė parodymus skirtingose įstaigose, kurie akivaizdžiai skiriasi.Apeliantas visiškai nesutinka su nustatyta aplinkybe, kad jis viešoje vietoje rėkavo ir triukšmavo. Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, jis tikrai nerėkavo ir netriukšmavo, bet mandagiai ir taktiškai paprašė, kad priimtų atgal spragėsius, kas nebuvo padaryta. Apeliantas taip pat nesutinka ir su nustatyta aplinkybe, kad apsaugos darbuotojus išplūdo necenzūriniais žodžiais. Kiekvienas apklaustas liudytojas nurodė skirtingus necenzūrinius žodžius, negalėjo nurodyti, kuris iš konflikte dalyvavusių asmenių juos ištarė. Apelianto teigimu, jo veiksmais žmonių rimtis sutrikdyta nebuvo, o tai padarė apsaugos darbuotojai, jį neteisėtai sulaikydami. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė prašymą apklausti nutarimą jam surašiusią policijos pareigūnę, nes ji turėjo patvirtinti, kokiais įrodymais remdamasi nustatė, kad K. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta nuobauda.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados vyresniosios tyrėjos atsiliepime į K. A. apeliacinį skundą prašoma skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. A. skundas atmestinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė K. A. skundą jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Pripažindamas, jog nutarimas K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų L. Ž., M. B., L. M. ir M. Č. parodymais teismo posėdyje. Visi šie liudytojai davė tarpusavyje sutampančius parodymus, jog K. A., pradėjęs reikšti nepagrįstus reikalavimus baro pardavėjoms, sukėlė sumaištį, kurios raminti atvykę apsaugos darbuotojai buvo apstumdyti ir išvadinti necenzūriniais žodžiais, K. A. ir su juo buvęs asmuo priešinosi sulaikymui, rėkavo. Tai, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų parodymai dėl konkrečių išsakytų įžeidžiančių žodžių, nesutampa, nepaneigia atsakomybėn patraukto asmens kaltės, kadangi, kaip matyti iš situaciją detalizuojančių duomenų, apsaugos darbuotojų atžvilgiu buvo išsakyti ne tik tie necenzūriniai žodžiai, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokio pobūdžio bylose nėra būtina nustatyti, kokius konkrečius necenzūrinius žodžius pasakė atsakomybėn traukiamas asmuo ir užtenka vien fakto, kad necenzūriniai žodžiai buvo vartojami viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims.Apeliacinio skundo teiginiai apie liudytojų suinteresuotumą patraukti K. A. administracinėn atsakomybėn yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Kaip matyti iš paties apelianto pateikto apeliacinio skundo priedo, ikiteisminis tyrimas dėl E. K. ir K. A. sužalojimo, yra nutrauktas, taigi liudytojai neturi jokio pagrindo patys siekti išvengti atsakomybės ir dėl to apkalbėti apeliantą. Skunde nepagrįstai teigiama ir tai, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės skirtingus parodymus, nei administracinio teisės pažeidimo byloje. Apklausti kaip liudytoją nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo surašiusią policijos pareigūnę nebuvo pagrindo, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių K. A. kaltę.Nors apeliantas nesutinka, kad jo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, tačiau necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių vartojimas kitų asmenų atžvilgiu viešoje vietoje, girdint pašaliniams žmonėms, neabejotinai reiškia, kad žmonių rimtis buvo pažeista, o tokius veiksmus atlikusio asmens veiksmai buvo įžūlūs, atlikti siekiant demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą ir K. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.