Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorei J. R. mišriu būdu,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas:

Kauno apylinkės teismo nutartimi 2014 metų gruodžio 12 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipnsio 1dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2025 m. liepos 25 d. apie 19:50 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, lauko erdvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,54 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su M. R., tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė pastarajam į dešinės pusės veido sritį, dėl ko nukentėjusysis suklupo ant žemės ir šiais savo veiksmais padarė M. R. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, kas pagal specialisto išvadą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. liepos 25 d jis buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su draugais. Nukentėjęs M. R. jam yra pažįstamas asmuo (iš matymo), ne kartą teko su pastaruoju bendrauti kituose baruose. Pastarasis (M. R.) pradėjo prie visų kabėtis ir prie jo (J. G.). Tuo metu bare vidaus patalpose buvo (vyko) metinės, buvo užsakytos vietos, todėl juos išvijo į lauką, kad nebūtų triukšmo viduje. Jis (J. G.) ramiai sėdėjo lauke, kai pastarasis (M. R.) atėjo prie kitų žmonių ir jo, pradėjo kabinėtis. Kabinėjimasis pasireiškė tuo, niekas jo nekalbino, o jis vulgariai kalbėjo, grubiai kalbėjo, „siuntinėjo“ į keturias puses. Jis (M. R.) buvo neblaivus. Į „(duomenys neskelbtini)“ barą jis (M. R.) atėjo paskui juos. Jis (J. G.) buvo tik grįžęs iš darbo, prie pat namų yra kitas baras, nuėjo alaus, o jis (M. R.) buvo ten jau nuo pietų, pagal barmenės pasakymą, jis ten gėrė. Tas baras užsidaro 19:00 val. Jis (J. G.) su kolegom nuėjom į „(duomenys neskelbtini)“ barą ir jis (M. R.) ėjo iš paskos. Kabinėjosi grubiai, po visko jis (J. G.) pastarajam trenkė. Jis (M. R.) jam (J. G.) į veidą 20-30 cm atstumu rėkė, nežinojo ko tikėtis iš pastarojo. Gal peilį jis turėjo. Jis buvo visai arti jo, prie pat jo (M. G.), į veidą rėkė. Jis (M. R.) rėkė į veidą, atstumu veidas prie veido. Nežino ko reikėjo tikėtis iš pastarojo (M. R.), reikėjo laukti smūgio. Nepatiko jam pastarojo elgesys, buvo prašyta jo (M. R.) atstoti ar, kad eitų namo. Barmenės buvo prašyta skirstytis. Barmenės prašė jo eiti namo. Jis (J. G.) sudavė pastarajam į dešinės veido sritį rankos kumščiu, nestipriai sudavė, tik, kad atsikabintų. Tada pastarasis (M. R.) suklupo ir vėl priėjo prie jo, o paskui jis nuėjo už baro kampo ir iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. J. G. paaiškinimu, jis kaire ranka sudavė nukentėjusiajam, nes yra kairiarankis. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tik problemų prisidarė. Muštis nėra mėgėjas, stengiasi konfliktų vengti, bet šiuo atveju trūko kantrybė. Šiuo atveju jo (J. G.) elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo. Mano, kad taip pat būtų pasielgęs ir blaivus. Įvykio metu jam (J. G.) buvo nustatytas ne mažas neblaivumas, bet mano, kad ir blaivas taip pat būtų pasielgęs, kai taip elgėsi žmogus prieš jį (b. l. 125).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. G. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas byloje pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal 2025 m. liepos 31 d. pareiškėjo M. R. pareiškimą pateiktą Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriui (b.l. 1-2, 3,4,5).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje registruotas M. R. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. liepos 25 d. apie 19:50 val. jam sėdint prie stalo, lauke, kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu - (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir pradėjo jį įžeidinėti. Konfliktuojant žodžiu, staiga vaikinas jam iš iš savo kairės rankos kumščio trenkė viena kartą į jo dešinės pusės veido sritį. Dėl šių veiksmų jis juto fizinį skausmą. Įvykio vietoje GMP kviesta nebuvo. Dėl šio įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ( b. l. 16, 17, 18).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas M. R. parodė, kad 2025 m. liepos 25 d. apie 19:50 val. sėdint prie stalo, lauke, kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kalbėjo su dviem žmonėmis, kurių nepažįsta, tiesiog tą vakarą susipažino, pradėjo bendrauti įvairiomis temomis apie politiką. Bekalbant, prie jo už jo (M. R.), prie kito staliuko, sėdėjo nepažįstamas vaikinas ir pradėjo jį įžeidinėti. Minėto vaikino jis visiškai nepažįsta, yra tik jam matytas (duomenys neskelbtini) rajone. Vaikinas pradėjo su juo konfliktuoti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tiksliai kokiais žodžiai pasakyti negali, nes neprisimena. Kaip suprato iš jo pokalbio, pastarajam nepatiko, kad su kitais žmonėmis jis (M. R.) bendravo anglų kalba. Jis (M. R.) pakilo nuo kavinės stalo ir pasivedė minėtą vaikiną toliau, sustojo prie kavinės- baro pagrindinių durų. Jis (M. R.) paklausė ko minėtas vaikinas iš jo nori. Jis nieko jam neatsakė ir staiga iš savo kairės rankos kumščio trenkė jam (M. R.) vieną kartą į dešinės pusės veido sritį. Dėl šių veiksmų jis (M. R.) juto fizinį skausmą. Vaikinas buvo vidutinio ilgio plaukais, rudos spalvos plaukais, smulkaus kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus. Tiksliai pasakyti, ką pastarasis buvo apsirengęs pasakyti negali, nes neatsimena. Po šių veiksmų jis (M. R.) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė policijos pareigūnus, kurie nustatė minėtą vaikiną. Įvykio vietoje GMP kviesta nebuvo. Po įvykio į medicinos įstaigą jis (M. R.) nesikreipė. Dėl šio įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.19-20, 21,22).

Papildomos apklausos metu ikiteisminiame tyrime M. R. parodė, kad tvirtina prieš tai duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Papildo, kad konflikto metu su vyriškiu, jis (minėtas vaikinas) tyčia sudavė vieną arba du kartus su savo kairės rankos kumščiu jam (M. R.) į veidą, dėl ko jis suklupo ant žemės ir tokiu būdu patyrė sužalojimą kelio srityje. Taip pat nori papildyti, kad nesutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas susitaikymu, siekia, kad tas asmuo būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka, byloje reikš civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės ir fizinės žalos (b.l. 23, 24:CD (1 vnt.), b.l. 25; 26-27, 28,29).

Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas 3 aukštų, gyvenamosios paskirties pastatas. Pirmame pastato aukšte, kairėje pastato pusėje matomos „Gintarinės vaistinės“ patalpos, centrinėje pastato dalyje matoma kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, dešinėje pastato pusėje matoma „Camelia vaistinės“ iškabos. Vidurinėje pastato dalyje, padaryta medinė terasa, pastatyti lauko stalai su kėdėmis, terasa uždengta markizės tipo stogine danga. Languose matomos „(duomenys neskelbtini)“ kavinės iškabos, dienos meniu. Dešiniau matomas patekimas į baro patalpas, į patalpas patenkama per gelžbetoninę pakylą, tai yra įvykio vieta (Foto Nr. 1;2;3). Teritorija nestebima vaizdo kameromis (b.l. 42-43, 44; fotolentelė Nr. 1, b.l.45-46, 47).

Policijos registruojamų įvykio registre informacijoje apie įvykį (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gautas telefoninis prisistačiusio asmens M. R. pranešimas, kad prieš kelias minutes kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pranešėjui trenkė į veidą. Užpuolikas netoliese. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas M. R., kuris nurodė, kad vyras sėdintis „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje jam sudavė iš delno į veido sritį. Bendraujant su asmeniu, kuris sudavė smūgį pareiškėjui, tai buvo J. G., teigė, kad M. R. priėjo prie jo ir ėmė kabinėtis ir įžeidinėti, šis paprašė, kad jis nesikabinėtų, tačiau pastarasis nenustojo, todėl J. G. sudavė R. iš delno. Patikrinus J. G. blaivumą alkotesteriu Drager, nustatytas 3,54 prom. neblaivumas, M. R. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Pasipiktinusių asmenų įvykio vietoje nebuvo, taip pat nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (b.l. 64-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus asmens M. R. kūno tyrimą, jam konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius nubrozdinimo požymius, jie padaryti 5-10 parų laikotarpyje iki apžiūros, poodinė kraujosruva padaryta praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu dėl konstatuotų sužalojimų nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, kad konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suklupus/nugriuvus ir kairio kelio sritimi kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai iš fotonuotraukų nėra kvalifikuojami ( b. l. 34-35).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. M. parodė, kad dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu - (duomenys neskelbtini), barmenės-padavėjos pareigose. 2025 m. liepos 25 dieną dirbo minėtoje kavinėje darbo grafiku nuo 10:00 val. iki 22:00 val. Dažniausiai būna kavinės patalpose už baro, lauko terasoje tik atneša užsakymus prie staliukų sėdintiems klientams. Minėtą dieną muštynių nematė, kadangi viskas vyko lauke, o pati tuo metu buvo kavinės viduje. Matė tik kaip vienas vyriškis, pastūmė kitą vyriškį nuo prie pagrindinio įėjimo į kavinę esančių laiptelių. Nuo pastūmimo vyriškis negriuvo. Vyriškis, kuris kvietė policijos pareigūnus, buvo labai įkyrus, prieidavo prie kitų klientų, juos kalbindavo, lysdavo pats. Kaip ir minėjo pačių muštynių nematė, matė tik vieną pastūmimą nuo laiptelių, o po to į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Vyriškis, kuris stūmė buvo žemo ūgio maždaug 165 cm., tamsiai rudų plaukų, mėlynų akių, neturėjo priekinių dantų, vilkėjo juodas kelnes bei juodos/raudonos spalvos marškinėlius. Vyriškis kurį pastūmė aukštas, t.y. 185 cm. ūgio, šviesių plaukų, apie 38 metų amžiaus, tiksliai neatsimena ką vilkėjo, bet atrodo treninginį kostiumą. Abu asmenis galėtų atpažinti, kadangi juos mato nebe pirmą kartą, dažnai lankosi minėtoje kavinėje (b.l. 38-39, 40, 41).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas J. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį pilnai pripažino. Paaiškino, kad 2025 m. liepso 25 d. apie 19:00 val. su keliais pažįstamais asmenimis, kurių vardų dabar neatsimena ir nurodyti negali, atėjo į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino ir nurodyti negali. Jiems atėjus į barą-kavinę prisėdo prie staliuko, lauko erdvėje. Būnant bare-kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę ir alų. Vakaro eigoje į barą užėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis, kurį yra kelis kartus matęs bare. Vyriškis atėjęs į barą, atrodė akivaizdžiai neblaivus, jis nuėjo į kavinės vidines patalpas. Kiek atsimena, vyriškį po kurio laiko iš baro-kavinės vidinių patalpų darbuotojai išvijo, nes vidinėse patalpose vyko kažkoks renginys, o jis, kaip suprato, garsiai rėkavo ir norėjo su visais bendrauti. Vyriškis būdamas kavinės-baro lauko patalpoje, pradėjo kabinėtis prie kavinėje esančių klientų, įkyriai visko klausinėjo, garsiai rėkavo, kai kuriuos klientus įžeidinėjo. Galiausiai vyriškis priėjo prie jo (J. G.) ir pradėjo įkyriai visko klausinėti, garsiai rėkauti. Jis ne vieną kartą vyriškiui pasakė, kad atstotų nuo jo, kad eitų šalin arba išvis išeitų. Tačiau vyriškis toliau ėjo prie jo, įkyriai kalbindamas, vartodamas necenzūrinius žodžius bei jį įžeidinėdamas. Galiausiai jis (J. G.) neištvėręs atsistojo į trenkė su kairės rankos kumščiu vyriškiui į veidą, nuo smūgio vyriškis suklupo, atsistojęs puolė jam trenkti, tačiau jis (J. G.) smūgio išvengė ir jam dar kartą su ta pačia ranka trenkė į veidą. Kiek pamena, vyriškiui ant veido nesimatė jokių sužalojimų, kadangi jis tikrai stipriai netrenkė. Po įvykio vyriškis iškart iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę patikrino jo neblaivumą, trumpai pabendravus, pareikalavo skirstytis ir išvažiavo. Jis labai gailisi dėl šių savo veiksmų, tačiau jautėsi išprovokuotas vyriškio veiksmų taip pasielgti. Žino, kad fiziniu smurtu situacijos neišspręs, tačiau šį kartą nesusivaldė, mano, kad ir suvartotas alkoholio kiekis pridėjo agresyvumo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, yra pasiruošęs atsiprašyti nukentėjusiojo vyriškio ir prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas susitaikymu ( b.l.90-91, 92,93).

Pagal BK 140 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris mušdamas fizinį asmenį ar kitaip smurtaudamas, nežymiai jį sužalojo. Nukentėjęs M. R. dėl J. G. jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y. 2025 m. liepos 25 d. apie 19:50 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, lauko erdvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,54 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su M. R., tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė pastarajam į dešinės pusės veido sritį, dėl ko nukentėjusysis suklupo ant žemės ir šiais savo veiksmais padarė M. R. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, kas pagal specialisto išvadą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šią kaltinamojo J. G. kaltę įrodo paties kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, kurių metu kaltę pilnai pripažino, t. y. kad įvykio dieną, jis (J. G.) neištvėręs (nukentėjusiojo elgesio) atsistojo į trenkė su kairės rankos kumščiu vyriškiui (nukentėjusiajam) į veidą, nuo smūgio vyriškis suklupo, atsistojęs puolė jam trenkti, tačiau jis (J. G.) smūgio išvengė ir jam dar kartą su ta pačia ranka trenkė į veidą. Kiek pamena, vyriškiui ant veido nesimatė jokių sužalojimų, kadangi jis tikrai stipriai netrenkė. Po įvykio vyriškis iškart iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę patikrino jo neblaivumą, trumpai pabendravus, pareikalavo skirstytis ir išvažiavo. Jis labai gailisi dėl šių savo veiksmų, tačiau jautėsi išprovokuotas vyriškio veiksmų taip pasielgti; nukentėjusiojo M. R. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, t. y. jog įvykio dieną vaikinas jam (M. R.) iš kairės rankos kumščio vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido sritį, dėl šių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad M. R. yra odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu dėl konstatuotų sužalojimų nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, kad konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suklupus/nugriuvus ir kairio kelio sritimi kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai iš fotonuotraukų nėra kvalifikuojami ( b. l. 34-35). Nukentėjęs M. R. byloje nepateikė civilinio ieškinio.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo J. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje gautas kaltinamojo motinos J. G. rašytinis prašymas perduoti sūnų J. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 116), rašytinis bei žodinis J. G. sutikimas. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad supranta savo atsakomybę. J. G. yra jos sūnus, jų tarpusavio santykiai yra geri, nors gyvena atskirai apie 10 metų, tačiau jie palaiko glaudžius tarpusavio ryšius, pastarasis ją dažnai lanko, dažnai susiekia ir bendrauja telefonu. J. G. prašė netaikyti užstato, kadangi šiuo metu jos materialinė padėtis nėra gera, kadangi gauna minimalų darbo užmokestį (1000 Eur), iš kurio ji pragyvena, moka komunalinius mokesčius bei turi kredotinį įsipareigojimą (liko mokėti įnašą 4 mėnesius).

Kaltinamasis J. G. ir laiduotoja J. G. prašė atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prokurorė J. R. siūlė tenkinti prašymą ir atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jo laiduotoja J. G., netaikant užstato.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

J. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pirmą kartą, anksčiau neteistas, dirba. Jis nebaustas administracine tvarka (b. l. 72), nėra registruotas ir nesigydė VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare ir Kauno apskrities priklausomybė ligų centre (b.l. 72, 79). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

J. G. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pastarasis pasižadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nustatytos, kurios suteikia pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl yra teisinis pagrindas jį atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Sprendžiant klausimą dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju laiduotoja J. G. yra J. G. mama.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: neteista (b. l. 139), nebausta administracine tvarka (b. l. 140), dirba. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad J. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam J. G.. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, tiek J. G. ir J. G. asmenybes, t. y. laiduotojos asmenines savybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato. Baudžiamoji byla J. G. atžvilgiu yra nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (CD, 1 vnt.) su nukentėjusiojo M. R. papildonos apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį perduoti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-168-753/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-27053-2025-9) nutraukti.

J. G. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti J. G. galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinį diską (CD, 1 vnt.) su nukentėjusiojo M. R. papildomos apklausos vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.