- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- II-606-408/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01946-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Institucija
- LR Aplinkos ministerija valstybinė miškų tarnyba
- Kategorijos
- 12.19.2Miškotvarkos projektų sudarymo, derinimo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas (ANK 271 str.)
- 12.19.3Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas (ANK 272-273 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. skundą dėl Institucijos patarėjo V. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. VMT-ANR_N-49-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20122313503.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis nuo 2020 m. vasario 24 d. 08.00 val. iki 2020 m. vasario 26 d. 17.00 val., privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) biržėje, kaip miškų kirtimo darbų rangovas, pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo žemės sklypo savininkė, organizavo ir atliko atrankinius pagrindinius miško kirtimus pagal 2020 m. sausio 28 d. išduotus leidimus A054807 ir A 054809. Kirtimų metu be leidimo kirsti mišką nukirsti 49 žali medžiai arba 23,154 kietmetrių žalios medienos. Medžiai buvo kertami ne ten, kur numatyta (duomenys neskelbtini) brėžiniuose, o tarpuvalksmuose, tarp įrengtų natūroje valksmų, kur kirsti nebuvo galima ir viršijant leidimuose kirsti mišką leistą iškirsti medienos kiekį valksmuose. Kirtimai be leidimų kirsti mišką yra neteisėti. Po kirtimų medynų skalsumas 5, 7, 9 sklypuose 2,3 ha plote liko mažesnis nei numatyta Miško kirtimo taisyklėse. Šiais neteisėtais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punktą, Miško kirtimo taisyklių 44.4 punktą. Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus bei buvo padaryta 2083,86 eurų žala aplinkai. Tuo A. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos patarėjo V. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. VMT-ANR_N-49-2020 A. B. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. vasario 24 d. 08.00 val. iki 2020 m. vasario 26 d. 17.00 val., privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios (duomenys neskelbtini) 5, 7 sklypuose 1,6 ha biržėje ir 9 sklype 0,7 ha ploto (duomenys neskelbtini), kaip miškų kirtimo darbų rangovas, pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo žemės sklypo savininkė, organizavo ir atliko atrankinius pagrindinius miško kirtimus pagal 2020 m. sausio 28 d. išduotus leidimus A054807 ir A 054809. Kirtimų metu be leidimo kirsti mišką nukirsti 49 žali medžiai arba 23,154 kietmetrių žalios medienos. Medžiai buvo kertami ne ten, kur numatyta biržės brėžiniuose, o tarpuose tarp natūroje (miške) pažymėtų valksmų, kur kirsti nebuvo galima ir viršijant leidimuose kirsti mišką leistą iškirsti medienos kiekį valksmuose. Kirtimai be leidimų kirsti mišką yra neteisėti. Po kirtimų medynų skalsumas 5, 7, 9 sklypuose 2,3 ha plote liko mažesnis nei numatyta Miško kirtimo taisyklėse. Šiais neteisėtais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punktą, Miško kirtimo taisyklių 44.4 punktą. Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus bei buvo padaryta 2083,86 eurų žala aplinkai. Už nusižengimus, numatytus ANK 273 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. B. paskirta 560 eurų dydžio bauda.
2020 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Institucijos persiųstas A. B. skundas, kuriame jis prašo panaikinti dalį Institucijos patarėjo V. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas sutinkantis, kad pažeidė biržių atrėžimo ir medžių atrinkimo kirsti taisykles ir atrankinio kirtimo privačiame miške tvarką. Dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Nesutinka su patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį ir nurodo, jog skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra painus ir neatitinka ANK reikalavimų, keliamų tokio nutarimo turiniui. Neaišku kokius jo veiksmus Institucija vertina kaip nusižengimą, numatytą ANK 271 straipsnio 4 dalyje, o kokius, kaip nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje. Nutarimo turinys neatitinka minėtuose straipsniuose nurodyto nusižengimų sudėties aprašymo ir perpildytas pertekline informacija.
Skunde nurodoma, kad 2020 m. vasario 15 d. pareiškėjas sudarė sutartį Nr. 2020-15 su sklypo savininku UAB (duomenys neskelbtini). Pasirašius sutartį, užsakovo įgaliotinis A. B. perdavė jam leidimus kirsti mišką ir kirtimo dokumentaciją. Jis įsipareigojo organizuoti, atlikti kirtimo darbus ir paruošti medieną išvežimui. Nesutinka, kad padarė nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, savavališka medžiu kirtimą. Problemos prasidėjo nuo to, kad valksmas suprojektavęs institucijos specialistas savo darbą atliko netinkamai (tą pripažįsta ir institucija). Projektuodamas valksmas, neatsižvelgė į tai, kad jos atsiremia i automagistralę. Kaip žinoma, traktorius negali išvažiuoti į automagistralę, joje apsisukti ir grįžti i valksmas, todėl buvo būtina suformuoti naujas valksmas skersai pradines krypties, kadangi tik tokiu būdu buvo įmanoma atlikti atrankini kirtimą. Pripažįsta, kad valksmos buvo perdarytos be tinkamo išankstinio suderinimo, nes tam jau nebebuvo laiko — buvo susitaria su kirtėjais, atgabenta technika, todėl negalėjo leisti prastovos. Pareiškėjo manymu tokie jo veiksmai atitinka ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Suformavus naujas valksmas, medžiai, kurie buvo ankstesniųjų valksmų ribose, liko pažymėti kaip kirstini, todėl jo pasitelkti kirtėjai buvo suklaidinti ir dalį šių pažymėtų medžių nukirto. Tai nebuvo piktybinis, savavališkas medžių kirtimas, o tik suklysta dėl painiavos, kurią sukėlė valksmų perdarymas. Painiavą sukėlė netinkamas pradinių valksmų suprojektavimas dėl specialisto netinkamo pareigų atlikimo.
Nutarimą priėmusi Institucija neatsižvelgė ir į atrankinio kirtimo specifiką. Kertant medžius, augusius tarp kitų medžių neretai pasitaikė atvejų, kuomet kertamas medis užkrisdavo ant stovinčio medžio ir likdavo į jį įsirėmęs, tokiu atveju tekdavo nukirsti ir tą medį, kas yra įprasta kirtimo praktikoje. Dėl to galėjo būti nukirsta šiek tiek daugiau medžių nei buvo planuota, tačiau tai įvyko dėl to, kad privertė aplinkybės – negalėjo palikti nesaugiai įstrigusių medžių.
UAB (duomenys neskelbtini) išduotose leidimuose kirsti mišką (Nr. A54807 ir Nr. A54808, Nr. A 54809) numatytas kirstinų medžių kiekis yra 978 vienetai. Nutarime nurodyta, kad yra nukirsta 40 medžių daugiau. Nesutinka su vertinimu, kad tai buvo padarytas savavališkas kirtimas, kadangi 40 medžių netekimas įvertinus bendrą nukirstų medžių kiekį yra labai neženklus ir neviršija įprastos, leidžiamos paklaidos ribų. Paliktų augti medžių kiekis yra pakankamas, valksmos buvo sutvarkytos tinkamai, palei autostradą geranoriškai paliko augti tankesnį mišką.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad nėra pažeidęs kirtimo taisyklių, kiek tai susiję su valksmų organizavimu, bei nepadarė savavališko medžių kirtimo privačiame sklype. Perdarius valksmas išilgai sklypo, kaip kad ir privalėjo suprojektuoti Institucijos specialistas, atitinkamai pasikeitė kirstinų medžių padėtys ir atsirado nesutapimai tarp faktinių kirtimų ir projektuotų kirtimų, tačiau šio neatitikimo negalima kategoriškai įvardinti kaip savavališko medžių kirtimo, tarsi leidimas daryti atrankinius kirtimus iš viso būtų buvęs neišduotas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. B. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad su A. B. skundu Institucija nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. neginčija jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį, Institucija pasisako tik dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį.
ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.
Savavališkas miško kirtimas - tai medžių kirtimas miškuose, pažeidžiant tokią veiklą reguliuojančius teisės aktus. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas numato, kad žodis „savavališkas“ aiškinamas kaip „nesilaikant įstatymų, taisyklių“.
Motyvuojamoji dalis
Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis.
A. B. vykdė miško kirtimus pagal 2020 m. sausio 28 d. išduotus leidimus kirsti mišką serija A Nr. 054807 ir serija A Nr. 054809. Leidimuose nustatytos tokios ypatingos sąlygos kaip: medyno bendras skalsumas po atrankinių miško kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,6; važiuoti ne valksmais draudžiama ir kt.
Miško kirtimų taisyklių 44. 5 punkte numatyta, kad atrankinių pagrindinių miško kirtimų biržėse iš valksmų leidžiama iškirsti ne daugiau kaip 50 proc. bendro iškertamo tūrio. Šiuos duomenis, kartu su pateiktais biržių atrėžimo dokumentais (medžių matavimo lapais, biržės taksavimo lapais, biržių brėžiniais), prieš išduodamas leidimą kirsti mišką, įvertina Tarnybos specialistas.
Ginčo atveju, pateiktuose biržių brėžiniuose buvo nurodyti valksmai ir jų išdėstymas, nors tokio reikalavimo teisės aktai nenumato. Valksmus, kaip teigia A. B., suprojektavo Institucijos specialistas, tačiau nenurodo kokios institucijos. Atsiliepime pažymima, kad Tarnybos specialistai valksmų neprojektuoja, o atlieka jų atitikimo Miško kirtimų taisyklių reikalavimams kontrolę.
Miško kirtimų taisyklių 47.2 punktas numato, kad pagrindiniams miško kirtimams naudojami valksmai, prakirsti vykdant ugdomuosius miško kirtimus, arba įrengiami nauji valksmai. Pagrindinių miško kirtimų biržėse valksmų plotas negali viršyti 25 proc. biržės ploto. Po kirtimo valksmo plotis negali būti didesnis kaip 5 metrai. Miško kirtimų taisyklių 44.4 punkte įtvirtinta atrankinių pagrindinių miško kirtimų III-IVA miškų grupės medynuose sąlyga, t.y., kad medyno pirmojo ir antrojo ardo bendras skalsumas po atrankinių pagrindinių miško kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Vadovaudamasis paminėtomis nuostatomis ir atlikto patikrinimo rezultatais, Tarnybos specialistas nustatė, kad 49 vnt. medžių, kurių tūris yra 23,154 m³, buvo iškirsti savavališkai (viršijant Leidimuose leistą iškirsti medienos kiekį valksmuose, iškertant nepažymėtus medžius, nesilaikant skalsumo reikalavimų).
Skundo argumentai, kad „valksmos buvo perdarytos be išankstinio suderinimo, nes tam jau nebebuvo laiko“, „kirtėjai buvo suklaidinti ir dalį šių pažymėtų medžių nukirto“, „tai nebuvo piktybinis savavališkas medžių kirtimas“, traktuotini kaip siekimas išvengti atsakomybės ir nepaneigia, o tik patvirtina savavališkumo faktą. Savavališkai pakeisti valksmų išdėstymo patrauktas atsakomybėn asmuo negalėjo, nes naujai išdėstytuose valksmuose (išilgai valdos) jau buvo iškirsti medžiai, kurie kirtimui nebuvo pažymėti. Taip pat kirtėjai iškirto ir medžius, kurie buvo sužymėti iškirtimui skersai valdos pažymėtose valksmuose, kuriais miško ištraukimo technika nevažiavo.
Akivaizdu, kad ginčo atveju, buvo nesilaikoma leidimų kirsti mišką sąlygų ir masto, po ko buvo iškirsta daugiau medžių, negu buvo nustatyta leidimuose.
Skunde minima, kad nutarimas surašytas nesilaikant ANK reikalavimų, turinys neatitinka ANK atitinkamuose straipsniuose, kuriais A. B. kaltinamas, nurodytų nusižengimų sudėties reikalavimų. Institucija atsiliepime nurodo, jog nesutinka su skundo argumentais, mano, kad asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija suformuota tinkamai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tik esminiai administracinio nusižengimo protokolo trūkumai (nurodytas veikos kvalifikavimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo, sudėties požymiai ir pan.), kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, gali būti pagrindu naikinti nutarimą.
A. B. nedalyvavo teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką A. B. buvo pranešta laiku ir tinkamai, gautas jo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta A. B. nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. Š. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, jog be leidimo negalima nukirsti nei vieno medžio, nesvarbu kokį kiekį sudaro tai. Pagal Miškų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį draudžiama kirsti miškus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo. Atrankiniai kirtimai tokie, kai iškertami ne visi medžiai, o tik pažymėti, todėl kiti medžiai turi likti. Iškertamas tokiu atveju ne plynas laukas, tačiau tik pažymėti medžiai. Tam tikras kiekis medis turi likti, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis padarė tik Tvarkos pažeidimą, iškirsdamas tik tuos medžius, kurių negalėjo kirsti, vertinamas kaip vengimas atsakomybės. Rangos darbų sutartyje, jos 3.1.3 punkte nurodyta, jog išaiškinama vykdytojui gaminamų medienos asortimentų techninius reikalavimus, kirtavietės sutvarkymo sąlygas, valksmų kiekį ir jų išdėstymą, todėl prieš sudarant sutartį turėjo būti tai išaiškinta. A. B. turėjo išaiškini, tačiau sudarė sutartį, pasirašė ją, o tada savavališkai padarė valksmas išilgai. Tarpuose tarp valksmų medžių negalima buvo kirsti, todėl ir buvo padarytas pažeidimas. Pareiškėjas turėjo kreiptis vėl kad gauti leidimą. Valksmas turėjo perdaryti B., bet skubėjo viską padaryti, dėl to, kad neva tai buvo technika, negalėjo būti prastovų.
Skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl A. B. padarytų 273 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų.
Šią išvadą pagrindžia byloje surinkti duomenys – A. B. paaiškinimas, A. B. paaiškinimas, rangos darbų sutartis, neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma, leidimai kirsti mišką.
Kadangi byloje ginčo, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 271 straipsnio 4 dalyje nėra teismas pasisako tik dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.
Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punktą, Miško kirtimo taisyklių 44.4 punktą. Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus bei buvo padaryta 2083,86 eurų žala aplinkai.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) nurodyta, jog draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakyme „dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (įstatymo redakcija galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 44.4 punktas numato, jog medyno pirmojo ir antrojo ardo bendras skalsumas po atrankinių pagrindinių miško kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,6.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. 192 „Dėl Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, jog savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną draudžiama be Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti.
Ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad A. B. skundo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai, kad valksmas suprojektavęs specialistas savo darbą atliko netinkamai ir projektuodamas valksmas, neatsižvelgė į tai, kad jos atsiremia i automagistralę ir dėl to buvo būtina suformuoti naujas valksmas, o tai padarė negavęs leidimo dėl to, kad nebuvo tam laiko (buvo atgabenta technika, nenorėjo prastovų), nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir laikytini A. B. pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti atsakomybės.
A. B. pripažino, kad valksmos buvo perdarytos be tinkamo išankstinio suderinimo, nes tam jau nebebuvo laiko, kadangi buvo susitaria su kirtėjais, atgabenta technika, todėl negalėjo leisti prastovos. Taigi A. B. tokiais argumentais patvirtina, kad jis neturėjo tinkamo nustatyta tvarka išduoto leidimo atlikti kirtimus. Tuo jis pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą. A. B. negalėjo savavališkai pakeisti valksmų išdėstymo ir naujai išdėstytuose valksmuose (išilgai valdos) iškirsti medžių, kurie kirtimui nebuvo pažymėti.
Pareiškėjas nurodo, jog tokie jo veiksmai turi būti kvalifikuoti tik pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už biržių atrėžimą arba medžių atrinkimą ar ženklinimą kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimą, nors ir neginčija, kad jis, kaip vadovas atliko ir atrankimius pagrindinius miško kirtimus pagal išduotus leidimus, o po šių kirtimų skalsumas liko mažesnis nei numatyta Miško kirtimo taisyklėse. Nors pareiškėjas nurodė, jog numatytas kirstinų medžių kiekis buvo 978 vienetai, o buvo nukirsta 40 medžių daugiau, todėl jo vertinimu 40 medžių netekimas įvertinus bendrą nukirstų medžių kiekį yra labai neženklus ir neviršija įprastos, leidžiamos paklaidos ribų, o paliktų augti medžių kiekis yra pakankamas, valksmos buvo sutvarkytos tinkamai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ANK 273 straipsnio 2 dalyje ir numatyta atsakomybė kuomet sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, už didesnį ar mažesnį sužalotų kietmetrių medžių skaičių jis būtų traukiamas atsakomybėn pagal atitinkamas šio straipsnio dalis. Tokie pareiškėjo argumentai (jog sužalota 40 kietmetrių medžių) tik patvirtina jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje.
Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. nuo 2020 m. vasario 24 d. 08.00 val. iki 2020 m. vasario 26 d. 17.00 val., privačioje miško valdoje (duomenys neskelbtini) 5, 7 sklypuose 1,6 ha biržėje ir 9 sklype 0,7 ha ploto biržėje, kaip miškų kirtimo darbų rangovas organizavo ir atliko atrankinius pagrindinius miško kirtimus ir be leidimo kirsti mišką nukirsti 49 žali medžiai. Tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punktą, Miško kirtimo taisyklių 44.4 punktą. Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus.
Administracinė nuobauda A. B. tinkamai individualizuota, jam paskirtos nuobaudos, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančių ir aplinkybių nebuvimą, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei atitinka ANK 273 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudos minimumą, todėl nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija, priimdama 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą (Nr. VMT-ANR_N-49-2020), teisingai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, todėl pareiškėjo A. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti (duomenys neskelbtini) patarėjo V. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. VMT-ANR_N-49-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK:20122313503 nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.