- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- eI2-8405-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01196-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Janinai Brovko,
viešame 2024-05-14 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir 2024-05-28 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) 2024-03-07 sprendimą Nr. 24S74344 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškina, jog skundžiamu Sprendimu nuspręstą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos ir uždrausti 24 mėnesius atvykti į Lietuvą tuo pagrindu, kad jos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, ji neįvykdė įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą jai terminą, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi Lietuvos Respublikos vizos bei leidimo gyventi Lietuvoje ir nėra duomenų, apie tai, kad pareiškėja nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką būtų turėjusi ekonominių, šeimyninių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje.
3. Paaiškina, kad VSAT Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagristas išsamiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įskaitant administracinio nusižengimo sudėtį (objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius), kad būtų laikomi pagristais ir teisėtais. Teigia, kad sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnio ir 3 straipsnio nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, nes matyti, kad VSAT, priimdama skundžiamą Sprendimą, neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjos pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl netinkamai pritaikė teisinį Sprendimo pagrindą.
4. Teigia, jog šioje byloje taikytinos prejudicinės aplinkybės, nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2024-03-01 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-76-405/2024 tarp VSAT ir pareiškėjos, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, buvo sulaikyta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikėtina, kad savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat pažymi, kad VSAT Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, apie tai, kad pareiškėja nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką būtų turėjusi ekonominių, šeimyninių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nors VSAT 2024-03-04 buvo pareiškėjos atstovo raštu informuota, kad pareiškėja šiuo metu studijuoja Kauno kolegijoje nuo 2023-09-01 ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pažymi, kad VSAT buvo puikiai žinoma, jog pareiškėja turi stiprius ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvoje, kur studijuoja ir gyvena kelerius metus, todėl 24 mėnesių draudimas atvykti į Lietuvą užbaigti studijas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas, įvertinus, kad pareiškėja savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, o laukdama teismo sprendimo dėl jos skundo dėl leidimo gyventi panaikinimo priėmimo.
5. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, kad prieš 2024-02-28 suplanuotą išvykimą iš Lietuvos pati atvyko į Vilniaus oro uosto VSAT skyrių, siekdama tinkamai įforminti jos išvykimą iš Lietuvos ir pateikė visus tai patvirtinančius dokumentus VSAT, tačiau VSAT nepagrįstai 2024-02-28 nutarimu nusprendė pareiškėją sulaikyti, o skundžiamu Sprendimu nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos ir uždrausti atvykti į Lietuvą 24 mėnesius.
Šalies argumentai
6. 2024-05-14 teisme gauti pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai: 1) 2024-04-05 prašymas „Dėl S. S. nuotolinių studijų“ adresuotas viešajai įstaigai „Kauno kolegija“, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Regionų administracinio teismas 2024-04-04 nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti Sprendimo vykdymą, o tai reiškia, kad pareiškėja gali būti bet kuriuo metu išsiųsta į Indiją be teisės sugrįžti 24 mėnesius, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) 128 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas leisti pareiškėjai tęsti studijas nuotoliniu būdu; 2) 2024-05-06 viešosios įstaigos „Kauno kolegija“ raštas „Dėl 2024-05-05 prašymo“, kuriame nurodyta, jog negalima tenkinti prašymo, kadangi, remiantis Kauno kolegijos statutu, kolegija atsako už studijų kokybę, todėl pagal Nuotolinių studijų organizavimo ir studijų dalykų/modulių virtualios mokymosi aplinkos klasės vertinimo ir atestacijos Kauno kolegijoje tvarkos aprašą, patvirtintą 2017-10-31 Akademinės tarybos nutarimu Nr. (2.2.)-3-20 (2024-04-18 nutarimo Nr. AT-28 redakcija) nuotoliu gali vykti studijos tik pagal atestuotas studijų dalyko/modulio virtualios mokymosi aplinkos klases, kurios atestuojamos, kai ne mažiau kaip 90 proc. studijų dalyko/modulio mokymosi medžiagos yra pasiekiama virtualioje klasėje ir studentui sudaromos sąlygos įsitraukti į mokymosi ir vertinimo veiklas, bendrauti ir/ar mokytis, bendradarbiaujant su kitais studijų dalyko/modulio dalyviais, atlikti įvairias užduotis (įskaitant interaktyvias) ir/ar veiklas, būti įvertintam už pasiektus studijų rezultatus, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, įsitraukti į diskusijas, kurios gali būti realizuojamos sinchroniniu ir/ar asinchroniniu būdu, dalyvauti dėstytojo konsultacijoje sinchroniniu būdu. Nežiūrint į studijų organizavimo būdą, visi atsiskaitymai už pasiektus rezultatus vykdomi tik realiai atvykus į atsiskaitymą paskirtu laiko. Dėl nurodytų priežasčių, kolegijoje šiuo metu nėra sudarytos sąlygos ir artimiausiu laiku nebus sudarytos studijuoti visiškai nuotoliniu būdu.
7. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu, vykusio 2024-05-14, teigė, jog palaiko skundą visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja 2024-04-17 išvyko iš Lietuvos ir šiuo metu yra Indijoje. Teigė, jog pareiškėja toliau studijuoja Kauno kolegijoje, tačiau studijos vyksta nuotoliniu būdu, tačiau Kauno kolegija neleidžia pareiškėjai laikyti jokių atsiskaitymų/egzaminų nuotoliniu būdu. Pažymėjo, jog pareiškėja, nebūdama Lietuvoje, negalės užbaigti savo mokslų. Akcentavo, kad pareiškėja laukė teismo sprendimo ar jos skundas dėl leidimo gyventi panaikinimo bus priimtas. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjos skundas būtų priimtas, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo būtų sustabdytas. Nurodė, jog siekdama pasinaudoti konstitucine teise į teisinę gynybą, pareiškėja laukė teismo sprendimo ir šis laukimas buvo ne siekis pažeisti migracijos įstatymus, o tinkamai ir realiai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Teigė, kad LVAT 2024-02-14 atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą dėl jos skundo priėmimo ir išaiškinus, kad ji privalo kreiptis į išorinių paslaugų teikėja, pareiškėja nedelsiant įsigijo bilietus ir 2024-04-28 siekė išvykti į Indiją. Pabrėžė, jog pareiškėja neišvyko iš Lietuvos ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat paaiškino, jog pareiškėja į Lietuvą atvyko teisėtai, turėjo pakankamas lėšas pragyvenimui, mokėsi, todėl siekė teisėtų tikslų. Atkreipė dėmesį, jog nors Sprendimas formaliai atrodo teisėtas, tačiau jis yra neteisingas, nes juo nustatomos per griežtos sankcijos, uždraudžiant pareiškėjai net du metus atvykti į Lietuvą ir užbaigti studijas. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra išvykusi iš Lietuvos, Sprendimo dalis dėl jos išsiuntimo nėra aktuali, tačiau aktuali kita Sprendimo dalis, t. y. 24 mėnesių uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl ko prašė teismo spręsti, ar ši sankcija nėra per griežta. Teismo paprašius patikslinti skundo reikalavimą, t. y. ar pareiškėja prašo naikinti visą Sprendimą ar naikinti jo dalį, pareiškėjos atstovas paaiškino, jog palieka reikalavimą Sprendimą panaikinti dalyje, dėl to, kad pareiškėja yra išvykusi ir išsiuntimo klausimas būtų beprasmis. Taip pat paklausus, ar tuo momentu, kol pareiškėja laukė teismo sprendimo, buvo teisinis pagrindas pareiškėjai likti Lietuvoje ir jei taip, tai koks, atsakė, kad UTPĮ nustato, jog, pateikus skundą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, tokio sprendimo vykdymas yra sustabdomas, todėl teigė, kad šiuo atveju nereikalingos reikalavimo užtikrinimo priemonės, toks sprendimas negali būti vykdomas ir pareiškėja toliau gali nelaukti, kol bus išspręstas klausimas.
8. Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pilnai palaiko atstovo išsakytą poziciją, taip pat pažymėjo, kad gerbia teismą, Lietuvos Respublikos įstatymus, teigė, jog jos intencija buvo legaliai būti Lietuvoje. Paaiškino, kad norėjo pabaigti savo studijas ir nežinojo, jog viskas taip įvyks. VSAT atstovei paklausus, ar pasirašydama sprendimą dėl savanoriško grąžinimo į tėvynę, pareiškėja savanoriškai sutiko išvykti per sprendime nurodytą terminą ar ne, pareiškėja atsakė, kad buvo informuota, kad jei negrįš per nurodytą terminą, bus deportuota, bet padavė skundą ir laukė teismo sprendimo. Paprašius patikslinti, kokį sprendimą apskundė, ar sprendimą dėl savanoriško išvykimo ar sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, atsakė, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Be kita ko, pažymėjo, kad vienintelis jos ketinimas buvo pasilikti Lietuvoje legaliai ir pabaigti studijas. Paaiškino, jog kolegija informavo, kad ji negalės tęsti studijų nuotoliniu būdu. Pareiškėja taip pat papildomai pažymėjo, kad nestudijavo nuo pat pradžių, o tiesiog perkėlė savo studijas į kitą universitetą dėl asmeninių priežasčių. Teigė, jog universitetas jai pasakė, kad jos sukaupti kreditai bus perkelti ir kad ne tiek daug liko iki studijų baigimo. Paaiškino, kad studijuoja dviejų semestrų medžiagas per vieną semestrą tam, kad galėtų užbaigti mokslus. Pažymėjo, jog jai buvo pasakyta, kad fiziškai turi būti vietoje, tam, kad pabaigtų savo studijas.
Atsiliepimas
9. VSAT atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, jog su juo nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Paaiškino, kad pareiškėja Lietuvoje gyveno turėdama leidimą laikinai gyventi Nr. 760205375, išduotą nuo 2022-11-23 iki 2024-12-30, studijų pagrindu tarpininkaujant Vytauto Didžiojo universitetui, tačiau universitetui pateikus pranešimą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) apie tai, kad jos studijos yra nutrauktos dėl nepažangumo, buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą gyventi, bei nuo 2023-04-21 jos buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu. Taip pat pažymi, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas įpareigojant ją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę iki 2023-11-17, tačiau šio sprendimo ji neįvykdė. Pažymi, jog dėl savo teisinio statuso pareiškėja ėmėsi veiksmų tik po pusės metų, tačiau naujas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje kompetentingų institucijų nebuvo išduotas.
11. Atkreipia dėmesį, kad 2022-09-26 dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pareiškėja buvo bausta administracine atsakomybę ir ji jau turėjo žinoti visas pasekmes, tačiau nesiėmė veiksmų siekdama įteisinti savo buvimą šalyje bei iš jos neišvyko.
12. Taip pat paaiškina, kad, vertinant pareiškėjos šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, visų pirma nustatomas tokių ryšių buvimo faktas, įvertinama jų trukmė bei pasekmės, atsirandančios nutraukus tuos ryšius. Pabrėžia, jog nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką būtų turėjusi ekonominių, šeimyninių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėja turi gyvenamąjį būstą, pakankamai lėšų, studijuoja kitoje kolegijoje, VSAT vertina kaip buvimo Lietuvos Respublikoje dalį ir paaiškina, jog tai nėra išimtinės aplinkybės, pagal kurias turėtų būti naikinamas Sprendimas.
13. Dėl uždraudimo atvykti netaikymo VSAT paaiškino, jog įvertinus tai, kad pareiškėjos buvimas neteisėtu buvo laikomas nuo laikino gyventi leidimo panaikinimo ir galimai pareiškėja nežinojo apie jo panaikinimą, tuo pačiu įstojo studijuoti į kitą mokymosi įstaigą, bei jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip pat su šiuo sprendimu ji buvo supažindinta pasirašytinai, proporcinga vertinti, kad jos neteisėto buvimo laikas skaičiuojamas nuo grąžinimo į kilmės valstybę sprendimo įsiteisėjimo, šiuo atveju jos buvimas laikomas neteisėtu 90 dienų, todėl pagal Lietuvos Respublikos, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 35.1 papunktį, jai taikomas draudimas yra 2 metai. Taip pat pabrėžia, jog, atsižvelgus į pareiškėjos byloje esančius duomenis, Kauno kolegijos pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai buvo suteiktas užsiėmimų lankymo grafikas, sudarant galimybę 2023-2024 metais pavasario semestre studijuoti nuotoliniu būdu, išimties tvarka. Taigi, pareiškėja gali tęsti studijas iš savo kilmės šalies.
14. Pabrėžia, jog kadangi pareiškėjai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jos duomenys iš nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Pareiškėja nevykdė sprendimo dėl savanoriško išvykimo į kilmės valstybę, tas tęsėsi ne trumpą laikotarpį, todėl Sprendimas dėl pareiškėjos atvejo yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kuris tuo pačiu pateisina duomenų įvedimą į SIS sistemą. Be to pažymi, jog nustatytas 24 mėnesių terminas yra proporcingas.
15. 2024-05-23 teisme gautas VSAT atsiliepimas į pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus, kuriame VSAT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateiktam Kauno kolegijos 2024-05-06 raštui nėra suteiktas registracijos numeris, be to, jis nėra tinkamai pasirašytas elektroniniu ar kitokiu kolegijos įgalioto atstovo parašu, vadinasi dokumentas nėra patvirtintas. O tai yra vieni iš būtinų rašto rekvizitų. Tik tinkamai pasirašytas, užregistruotas raštas (ar patvirtinta jo kopija) yra laikomas tinkamu įrodymu. Pažymi, jog minėtas Kauno kolegijos raštas buvo pateiktas teismui 2024-05-14, t. y. jau po priimto ir įvykdyto skundžiamo Sprendimo dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo ir įspėjimo į Šengeno informacinę sistemą įvedimo dėl draudimo atvykti į Šengeno teritoriją ir joje apsigyventi.
16. Teigia, kad poįstatyminiai aktai sudaro galimybę keisti pareiškėjos atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus dėl jai taikomų draudimų atvykti, todėl mano, jog naikinti Sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi Sprendimas priimtas vadovaujantis tomis aplinkybėmis ir taip pagrindais, kurie egzistavo Sprendimo priėmimo metu. Be to, mano, kad pareiškėja mokymosi įstaigai gali teikti prašymą dėl galimybės suteikti jai akademines atostogas laikotarpiu, kol bus sprendžiami draudimo atvykti ir įspėjimo įvedimo klausimai.
Atsiliepimas
17. VSAT atstovė teismo posėdžio, vykusio 2024-05-14, metu palaikė pateiktą atsiliepimą visa apimtimi. Teigė, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai, turi atvykti teisėtai ir turi laikytis atvykimo reikalavimų. Paaiškino, kad pareiškėjai išduota viza atvykti buvo išduota studijų pagrindu. Taip pat paaiškino, kad užsieniečiai galbūt nežino visų Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau jų pareiga yra konsultuotis su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, kurios sprendžia jų teisinės padėties klausimus, taip pat gali konsultuotis su teisininku, jeigu jiems iškyla klausimai dėl teisėto atvyko ar dėl pagrindo praradimo, kuriuo remiantis jie atvyko į Lietuvą. Pažymėjo, jog pareiškėja nurodė, kad ji nesikonsultavo praradusi studijas Vytauto Didžiojo universitete, ji savaip traktavo, kad galės kažkur vėliau įstoti ir toliau studijuoti, tačiau tai buvo tik jos subjektyvi nuomonė, kuri nebuvo paremta jokiomis konsultacijomis ar teisininko išaiškinimu. Taip pat pažymėjo, jog nesutinka su tuo, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje tuo laikotarpiu, kai ji nebeteko leidimo laikinai gyventi, buvo teisėtas. Paaiškino, jog nuo 2023-10-20 iki 2023-11-17, kai pareiškėjai buvo suteiktos 28 dienos savanoriškai išvykti, jos buvimas Lietuvos Respublikoje teisėtas. Nuo 2023-11-18 iki jos sulaikymo Vilniaus oro uoste, jog buvimas buvo neteisėtas. Nurodė, jog tas faktas, jog pareiškėja pateikė skundą/prašymą atstatyti terminą skundui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo dėl sprendimo panaikinimo, nesuteikia jai teisės likti Lietuvos Respublikoje, kadangi tai nėra tolygu skundui, pateiktam dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Be to nurodė, jog visi posėdžiai dėl termino atstatymo vyko nuotoliniu būdu, rašytine tvarka. Pabrėžė, jog pareiškėja neskundė sprendimo dėl savanoriško išvykimo iš Lietuvos, tuo parodydama, kad ji sutinka su minėtu sprendimu ir kad ji ketina jį vykdyti. Taip pat paaiškino, kad pareiškėja nesikreipė į sprendimą priėmusią instituciją dėl galimybės pratęsti minėto sprendimo vykdymą, o vietoje to pateikė skundą. Pažymėjo, jog nesutinka su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pareiškėjai alternatyvią sulaikymo priemonę, pasisakė, kad pareiškėja nesiekė pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. paaiškino, jog tai pareiškėja traktuoja, lyg teismas pasakytų, kad pareiškėja nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų. VSAT atstovė akcentavo, kad žodis „nesiekė“ nėra lygu žodžiui „nepažeidė“. Taip pat pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Sprendimas yra neteisingas ir per griežtas, kadangi jis yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymus, kriterijais, kuriais remiantis yra skaičiuojamas draudimo užsieniečio draudimo atvykti į Lietuvą taikymas. Taip pat paaiškino, kad faktas, jog pareiškėja šiuo metu studijuoja Kauno kolegijoje buvo vertintas Sprendime, tačiau kadangi pareiškėja tik pradėjo studijuoti, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jos socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra tokie stiprūs, kad jai galėtų būti taikomas kitoks draudimas. Pažymėjo, kad pareiškėjos ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respubliką nustatyta nebuvo. Pareiškėjos atstovui paklausus, ar Vytauto Didžiojo universitetas VSAT nurodė, kad pareiškėjos kreditai įgyti minėtame universitete yra perkelti į Kauno kolegija ir kad jai studijuoti likę ne ketveri, o vieneri metai, VSAT atstovė atsakė, jog tokios informacijos VSAT negavo nei iš kolegijos, nei iš pareiškėjos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT 2024-03-07 Sprendimo, kuriuo nuspręsta: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jos kilmės valstybę – Indiją; 2) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius; 3) įtraukti pareiškėją į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde teismui prašo panaikinti VSAT Sprendimą.
19. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu, vykusio 2024-05-14, paaiškino, jog keičia skundo reikalavimą ir prašo panaikinti ne visą, o tik dalį skundžiamo VSAT Sprendimo, t. y. prašo: 1) panaikinti Sprendimo dalį uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius, 2) panaikinti Sprendimo dalį įtraukti pareiškėją į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius. Pareiškėja atsisako reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jos kilmės šalį – Indiją, nes ši VSAT Sprendimo dalis neaktuali, kadangi pareiškėja jau yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos.
20.1. Pareiškėja yra Indijos pilietė.
20.2. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyveno turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760205375, kuris galiojo nuo 2022-11-23 iki 2024-12-30. Leidimas buvo išduotas studijų pagrindu tarpininkaujant Vytauto Didžiojo universitetui. 2023-02-07 minėtas universitetas pateikė pranešimą Migracijos departamentui, kad nuo 2023-01-30 pareiškėjos studijos yra nutrauktos dėl nepažangumo.
20.3. Migracijos departamentas priėmė 2023-03-30 sprendimą Nr. 23S39005 panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760205375, galiojantį iki 2024-12-30, nes pareiškėja nutraukė studijas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi išduotas tuo pagrindu, kad ji ketina mokytis Lietuvos Respublikoje; pareiškėja 2023-01-30 išbraukta iš Vytauto Didžiojo universiteto studentų sąrašų už nepažangumą. Pareiškėja su Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimu susipažino tą pačią dieną – 2023-03-30.
20.4. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus specialistas surašė 2023-10-20 Tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2023-10-20 į Migracijos departamentą kreipėsi pareiškėja, kuriai Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimu Nr. 23S39005 panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760205375, kadangi pareiškėja nutraukė studijas; pareiškėjai neapskundus sprendimo teismui per nurodytą terminą, nuo 2023-04-21 leidimas laikinai gyventi Nr. 760205375 buvo paskelbtas negaliojančiu, taigi pareiškėja nuo 2023-04-21 Lietuvoje yra neteisėtai.
20.5. Migracijos departamentas priėmė 2023-10-20 sprendimą Nr. 23S188437, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę (Indiją), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 28 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023-11-17. Pastarasis Migracijos departamentas pareiškėjai įteiktas pasirašytinai 2023-10-20.
20.6. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistė surašė 2024-02-29 Tarnybinį pranešimą „Dėl užsienietės sulaikymo iki 48 valandų“, kuriame nurodyta, kad 2024-02-29 10:20 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu, reisu TK 1408 į Stambulą ketino vykti pareiškėja, kuri neįvykdė Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S188437 dėl grąžinimo į užsienio valstybę per nustatytą terminą, t. y. iki 2023-11-17. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja sulaikyta iki 48 val.
20.7. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos 2024-02-29 sprendimu dėl sulaikymo Nr. 24S66276, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįvykdė Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S18843 dėl grąžinimo į užsienio valstybę per nustatytą terminą, t. y. iki 2023-11-17, pareiškėja buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val. Šis sprendimas pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2024-02-29.
20.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-03-01 sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-76-405/2024, pareiškėjai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonės kiekvieną trečiadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminą nustatant iki 2024-05-29, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl pareiškėjos teisinės padėties. Pastarajame teismo sprendime, be kita ko, konstatuota, kad: 1) Migracijos departamentas 2023-10-20 priėmė sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo – įpareigojo pareiškėją iki 2023-11-17 savanoriškai išvykti į Indiją, tačiau pareiškėja šio sprendimo neįvykdė; 2) teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėja neturi jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškėjos atžvilgiu turi būti pradėta išsiuntimo procedūra; 3) nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus – neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje ir neįvykdė sprendimo dėl jos grąžinimo, teismo sprendimo priėmimo metu dar nepriimtas sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo; 4) pareiškėja į Lietuvos Respublikos atvyko teisėtai, buvo sulaikyta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikėtina, kad savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus.
20.9. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresnioji specialistė surašė 2024-03-06 Tarnybinį pranešimą Nr. 15K-849 „Dėl Indijos pilietės S. S.“, kuriame nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, ji neįvykdė įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą jai terminą, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi Lietuvos Respublikos vizos bei leidimo gyventi Lietuvoje, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128 straipsniu, yra tikslinga priimti sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Indijos Respubliką.
20.10. VSAT skundžiamu 2024-03-07 Sprendimu, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nusprendė: 1) pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Indiją; 2) uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius; 3) įtraukti pareiškėją į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 126 str. 1 d. 1 p., 127 str. 5 d., 133 str. 2 d. ir 8 d., Kriterijų vertinimo tvarkos 35.2 papunkčiu. Sprendime konstatuota:
20.10.1. 2024-02-29 10.20 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu, reisu TK 1408 į Stambulą ketino vykti pareiškėja, kuri neįvykdė Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S188437, dėl grąžinimo į užsienio valstybę per nustatytą terminą, t. y. iki 2023-11-17.
20.10.2. 2024-02-29 10.39 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūno sprendimu pareiškėja buvo sulaikyta iki 48 val.
20.10.3. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyveno turėdama leidimą laikinai gyventi Nr. 760205375, kuris galiojo nuo 2022-11-23 iki 2024-12-30. Leidimas buvo išduotas studijų pagrindu tarpininkaujant Vytauto Didžiojo universitetui. 2023-02-07 minėtas universitetas pateikė pranešimą Migracijos departamentui, kad nuo 2023-01-30 užsienietės studijos yra nutrauktos dėl nepažangumo, todėl 2023-03-30 buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą gyventi, kurį pareiškėja apskundė, tačiau 2024-02-14 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
20.10.4. 2023-10-20 Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 28 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023- 11-17, tačiau minėto sprendimo pareiškėja neįvykdė.
20.10.5. Patikrinus elektroninėje informacinėje sistemoje MIGRIS - nustatyta, kad 2023-03-30 Migracijos departamento sprendimu pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie išduotą nacionalinę vizą. Pareiškėja nėra įtraukta į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. MIGRIS duomenimis Šengeno perspėjimų pareiškėjos atžvilgiu, bei neįsileidimo į Šengeno erdvę nėra. Administracinių nusižengimų registro išraše pareiškėja nėra bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre informacijos apie asmens teistumus ir priimtus apkaltinamuosius teismo nuosprendžius nėra. Pagal ieškomų asmenų registrą ir Interpolo generalinio sekretoriato DB duomenis pareiškėja nėra paieškoma. Įliejus pirštų atspaudus į EURODAC sistemą, gautas pranešimas, kad sutapimų nenustatyta. Pareiškėja nėra pateikusi prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
20.10.6. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, ji neįvykdė įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą jai terminą, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi Lietuvos Respublikos vizos bei leidimo gyventi Lietuvoje bei vadovaujantis UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128 straipsniu, jos atžvilgiu pradedama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūra.
20.10.7. Vertinant pareiškėjos šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, visų pirma, nustatomas tokių ryšių buvimo faktas, įvertinama jų trukmė bei pasekmės, atsirandančios nutraukus tuos ryšius. Nustatyta, kad nėra duomenų, apie tai, jog užsienietė nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką būtų turėjusi ekonominių, šeimyninių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje.
20.11. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nuo 2024-01-01 – Regionų administracinis teismas) pateikė 2023-12-14 surašytą ir teisme 2023-12-15 gautą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo; 2) pripažinti (panaikinti) Migracijos departamento 2023-11-14 atsisakymą (sprendimą atsisakyti) priimti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi neteisėtu ir nepagrįstu; 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-12-21 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI2-13420-473/2023, atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėja praleido 14 kalendorinių dienų apskundimo terminą. Pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2032-12-21 sprendimą atskiruoju skundu apskundė LVAT.
20.12. LVAT 2024-02-14 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024, pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2032-12-21 sprendimo, atmetė kaip nepagrįstą. LVAT konstatavo, kad termino kreiptis į teismą eigos pradžia pripažintina 2023-03-30 (nes šią dieną pareiškėjas susipažino su Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimu panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), dėl to, kreipdamasi į teismą 2023-12-14, pareiškėja praleido 14 kalendorinių dienų terminą skundui dėl Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimo paduoti; taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl pareiškėjos subjektyvaus situacijos vertinimo bei apsisprendimo elgtis tam tikru būdu.
20.13. Į bylą pateikta 2023-08-30 Studijų sutartis Nr. KS-145, pasirašyta tarp pareiškėjos ir Kauno kolegijos, sudaryta dėl pirmos pakopos profesinio bakalauro studijų Verslo fakultete, studijų pradžia yra 2023-09-01, studijų forma – nuolatinė. Byloje yra Kauno kolegijos 2024-03-15 raštas Nr. 11-177, adresuotas VSAT, kuriame nurodyta, kad pareiškėja nuo 2023-09-01 studijuoja Kauno kolegijos Verslo fakultete, I kurse, numatoma studijų baigimo data – 2026-06-30; atsižvelgiant į pareiškėjos 2024-02-23 prašymą, pareiškėjai buvo suteiktas laisvas užsiėmimų lankymo grafikas, sudarant galimybę 2023-2024 m. pavasario semestre studijuoti nuotoliniu būdu, išimties tvarka. Pareiškėja į bylą pateikė lėktuvo bilietą, kuriame pateikta tokia pareiškėjos skrydžio informacija: 1) 2024-02-29 10:00 – 16:05 skrydis Vilnius – Stambulas; 2) 2024-02-29 20:15 – 2024-03-01 04:40 – skrydis Stambulas – Delis.
20.14. Remiantis bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti VSAT 2024-02-29 sprendimą Nr. 24S66276 „Dėl sulaikymo“; pareiškėjos skundas buvo priimtas teismo 2024-03-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-7365-342/2024, o 2024-04-30 nutartimi teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
20.15. Teismo posėdžio, vykusio 2024-05-14 metu, pareiškėja pateikė: 1) 2024-04-05 prašymą, adresuotą Kauno kolegijai, kuriame prašoma sudaryti pareiškėjai galimybę tęsti studijas nuotoliniu būdu; 2) Kauno kolegijos 2024-05-06 raštą „Dėl 2024-04-05 prašymo“, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2024-04-05 prašymą ir pareiškėja informuota, kad Kauno kolegija pareiškėjos prašymo tenkinti negali, kadangi, remiantis Kauno kolegijos statutu, kolegija atsako už studijų kokybę,
20.16. Teismas, teismo posėdžio metu, vykusio 2024-05-14, tenkino pareiškėjos atstovo prašymą suteikti laiko pateikti papildomiems dokumentams, patvirtinantiems pareiškėjos ryšius su Lietuva, ir, suderinęs su pareiškėja, jos atstovu, nustatė terminą, vėliausiai iki 2024-05-21, jiems pateikti. 2024-05-27 teisme gautas pareiškėjos prašymas „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriuo pareiškėja pateikė ir prašė priimti šiuos dokumentus: 1) Kauno kolegijos Verslo fakulteto 2024-05-20 pažymą apie studijas Nr. VE5-107, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos studijų pradžia yra 2023-09-01, numatoma studijų pabaiga – 2026-06-30; 2) 2024 m. gegužės 21-22 dienomis vykusį susirašinėjimą su Kauno kolegijos darbuotoja dėl Kauno kolegijos Verslo fakulteto 2024-05-20 pažymos apie studijas Nr. VE5-107; kaip matyti iš susirašinėjimo, pareiškėjos netenkino tai, kad pastarojoje pažymoje numatoma studijų baigimo data nurodytas 2026 metais, todėl pareiškėja prašė ištaisyti sertifikatą arba paminėti, kad pareiškėja turi galimybę baigti studijas anksčiau; Kauno kolegijos darbuotoja paaiškino pareiškėjai, kad tenkinti tokį pareiškėjos prašymą nėra galimybių; be to, artėjant pirmųjų metų pabaigai akivaizdu, kad pareiškėja sunkiai seka įprastą tvarkaraštį ir jau turi akademinių skolų iš pirmojo modulio; 3) Studijų pasiekimų, pareiškėjos įgytų Vytauto Didžiojo universitete laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m, įskaitymo Kauno kolegijoje kortelę.; 4) dokumentą anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą. Teisme 2024-05-27 gautame pareiškėjos prašyme „Dėl dokumentų pateikimo“ nurodyta, kad dokumentus pareiškėja pateikia pavėlavusi 2 dienas, tačiau vėluoja todėl, kad paskutinius dokumentus pareiškėja gavo 2024-02-22, taip pat užtruko dokumentų vertinimas į lietuvių kalbą, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą ir priimti pateikiamus dokumentus, kurių pateikimas niekaip neužvilkins bylos, tačiau papildomai patvirtins pareiškėjos stiprius ryšius su Lietuva, trunkančius virš 4 metų, gyvenant ir studijuojant teisėtai už turimas nuosavas lėšas, todėl draudimas 24 mėnesius grįžti užbaigti studijas yra neproporcingas, neteisėtas ir nepagrįstas, ypač įvertinus, kad kreditų galiojimas gali baigtis per dvejus metus pasikeitus dėstomų dalykų programai, dėl ko pareiškėjai gali reikti iš naujo laikyti egzaminus.
21.1. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (3 straipsnio 3 dalis). Užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (3 straipsnio 4 dalis).
21.2. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatos (5 straipsnio 1 dalis).
21.3. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą (39 straipsnis).
21.4. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu UTPĮ nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu UTPĮ nustatytu pagrindu (46 straipsnio 3 dalis).
21.5. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (124 straipsnio 1 dalis).
21.6. Sprendimas gražinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai: 1) jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza; 2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; 5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; 6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį UTPĮ 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką; 7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu; 8) jis yra UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸ straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (125 straipsnio 1 dalis).
21.7. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar UTPĮ 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (126 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21.8. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba VSAT, o juos vykdo VSAT (127 straipsnio 5 dalis).
21.9. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (128 straipsnio 1 dalis).
21.10. Užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (133 straipsnio 2 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).
22. Dėl pareiškėjos prašymo prijungti teisme gautus 2024-05-27, per EPP 2024-05-24 pateiktus dokumentus atnaujinant praleistą terminą dokumentams pateikti.
22.1. Teismas šio prašymo netenkina. Teismo posėdžio, vykusio 2024-05-14 metu, buvo nuspręsta, suderinus su pareiškėja, jos atstovu, kad dokumentus pareiškėja teismui pateiks iki 2024-04-21. Kaip matyti iš teisme 2024-05-27 gautų dokumentų, Kauno kolegijos pažymos data yra 2024-05-20; iš pateikto pareiškėjos prašymo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą dokumentams pateikti, nėra aišku, kodėl ši Kauno kolegijos pažyma negalėjo būti pateikta teismui iki 2024-04-21. Kaip matyti iš pareiškėjos ir Kauno kolegijos darbuotojos susirašinėjimo 2024 m. gegužės 21 – 22 dienomis, galimai pareiškėja nustatytu terminu į bylą Kauno kolegijos 2024-05-20 pažymos nepateikė todėl, kad pareiškėjai netiko tai, kokia numatoma jos studijų data buvo nurodyta pažymoje. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas vertina, kad pareiškėja nenurodė objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, kodėl negalėjo Kauno kolegijos 2024-05-20 pažymos, Vytauto Didžiojo universitete pareiškėjos įgytų pasiekimų laikotarpiu nuo 2021 iki 2022 metų Įskaitymo Kauno kolegijoje kortelės, parengtos 2023-09-18, 2023-01-16 dokumento ne lietuvių kalba ir jo vertimo į lietuvių kalbą (atsižvelgiantį šių dokumentų datas) pateikti teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2024-05-21.
23. Kaip minėta, pareiškėjos atstovas teismo posėdžio, vykusio 2024-05-14, metu paaiškino, jog keičia skundo reikalavimą ir prašo panaikinti ne visą, o tik dalį skundžiamo Sprendimo, t. y. prašo panaikinti: 1) Sprendimo dalį, pagal kurią pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius; 2) panaikinti Sprendimo dalį, pagal kurią nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius. Pareiškėja atsisako reikalavimo panaikinti VSAT Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jos kilmės šalį – Indiją.
23.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (taigi ir atskirų skundo reikalavimų) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia, išskyrus ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas). Pagal ABTĮ 55 straipsnio 2 dalį, teismas nepriima paduoto skundo (taigi ir atskirų skundo reikalavimų) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.
23.2. Pareiškėjos teismui pateiktas skundo reikalavimo panaikinti VSAT Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jos kilmės šalį – Indiją, atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja; teismas nenustatė aplinkybių, kad atsisakymas minėto skundo reikalavimo pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
23.3. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundo reikalavimo panaikinti VSAT Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jos kilmės šalį (Indiją), atsisakymas priimamas byla šioje dalyje nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
24. Pareiškėja skunde paaiškino, jog šioje byloje taikytinos prejudicinės aplinkybės, nustatytos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-03-01 sprendime administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-76-405/2024, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, buvo sulaikyta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikėtina, kad savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus.
24.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-03-01 sprendime, pirma, buvo sprendžiamas klausimas tik dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pareiškėjai skyrimo; antra, teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja „tikėtina savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus“, taigi, daryta prielaida; trečia, pastarajame teismo sprendime konstatuota, kad: 1) Migracijos departamentas 2023-10-20 priėmė sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo – įpareigojo pareiškėją iki 2023-11-17 savanoriškai išvykti į Indiją, tačiau pareiškėja šio sprendimo neįvykdė; 2) teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėja neturi jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškėjos atžvilgiu turi būti pradėta išsiuntimo procedūra; 3) nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus – neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje ir neįvykdė sprendimo dėl jos grąžinimo, teismo sprendimo priėmimo metu dar nepriimtas sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo.
25. Pareiškėja skunde paaiškino, kad VSAT Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, apie tai, jog pareiškėja nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką būtų turėjusi ekonominių, šeimyninių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nors VSAT pareiškėjos atstovo 2024-03-04 raštu buvo informuota, kad pareiškėja šiuo metu studijuoja Kauno kolegijoje nuo 2023-09-01 ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Paaiškino, kad atsakovei buvo puikiai žinoma, kad pareiškėja turi stiprius ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvoje, kur studijuoja ir gyvena kelerius metus.
25.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad VSAT skundžiamame Sprendime yra konstatuota, jog, vertinant pareiškėjos šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, visų pirma, nustatomas tokių ryšių buvimo faktas, įvertinama jų trukmė bei pasekmės, atsirandančios nutraukus tuos ryšius; nustatyta, kad nėra duomenų, jog pareiškėja nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką būtų turėjusi tokių ekonominių ryšių, šeimyninių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą byloje esančią medžiagą, pritaria VSAT Sprendime padarytai išvadai dėl pareiškėjos ekonominių, šeiminių, socialinių ryšių nebuvimo. Tai, kad pareiškėja nuo 2023-09-01 studijuoja Kauno kolegijoje ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėja, kaip ji nurodo savo skunde, turi stiprius ekonominius ir socialinius ryšius, kurie būtų pagrindas kvestionuoti VSAT skundžiamą Sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą bylos medžiagą, vertina pareiškėjos argumentus dėl stiprių ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvoje kaip deklaratyvius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja buvo gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina mokytis Lietuvos Respublikoje Vytauto Didžiojo universitete, tačiau 2023-01-30 buvo išbraukta iš Vytauto Didžiojo universiteto studentų sąrašų už nepažangumą.
25.2. Įrodymų, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių Lietuvoje, byloje nėra, tokių įrodymų pareiškėja nepateikė; priešingai, byloje esančiame 2023-10-20 Užsieniečio apklausos lape, kurį pareiškėja yra pasirašiusi, (15 punktas) nurodyta, kad šeima pareiškėjai atsiunčia pinigų, šeiminių ryšių Lietuvoje pareiškėja neturi.
26. Pareiškėja paaiškino, kad 24 mėnesių draudimas atvykti į Lietuvą užbaigti studijas, yra akivaizdžiai neproporcingas, neteisingas, per griežtas, įvertinus, kad pareiškėja savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, o laukdama teismo sprendimo dėl jos skundo dėl leidimo gyventi panaikinimo priėmimo. Paaiškino, kad nebuvo absoliučiai jokio pagrindo ir būtinybės uždrausti pareiškėjai 24 mėnesius atvykti į Lietuvą, nes ji pati siekė išvykti iš Lietuvos, kai tik sužinojo, kad LVAT 2024-02-14 nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą.
26.1. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pareiškėja savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, o laukdama teismo sprendimo dėl jos skundo dėl leidimo gyventi panaikinimo priėmimo.
26.1.1. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas sprendimą panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmė 2023-03-30, su kuriuo pareiškėja susipažino tą pačią dieną – 2023-03-30, ir pagal UTPĮ turėjo 14 kalendorinių dienų Migracijos departamento sprendimui apskųsti, tačiau per nustatytą terminą jo neapskundė nesant objektyvių, nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja tiesiog pasirinko kelią nuo susipažinimo su Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimu dienos operatyviai jo neginčyti, į teismą kreipėsi tik su 2023-12-14 skundu, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo termino apskųsti Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimą suėjimo, pareiškėjos skundas teisme nebuvo priimtas nagrinėti.
26.1.2. Migracijos departamentas priėmė 2023-10-20 sprendimą Nr. 23S188437, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę (Indiją), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 28 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023-11-17. Pastarasis Migracijos departamentas pareiškėjai įteiktas pasirašytinai 2023-10-20. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šį Migracijos departamento sprendimą būtų skundusi teismui. Taigi, pareiškėja nei įvykdė Migracijos departamento 2023-10-20 sprendimą, nei jį skundė teismui. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad Migracijos departamento 2023-03-30 sprendimą panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su kuriuo ji susipažino tą pačią dieną – 2023-03-30, vis dar neskundė teismui, o į teismą kreipėsi tik po beveik dviejų mėnesių nuo Migracijos departamento 2023-10-20 sprendimo priėmimo (su kuriuo pareiškėja susipažino tą pačią diena, t. y. 2023-10-20) – su 2023-12-14 skundu.
26.1.3. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas deklaratyviais, nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, o laukdama teismo sprendimo dėl jos skundo dėl leidimo gyventi panaikinimo priėmimo.
26.2. Dėl pareiškėjos argumentų, kad 24 mėnesių draudimas atvykti į Lietuvą užbaigti studijas, yra akivaizdžiai neproporcingas, neteisingas, per griežtas, kad VSAT Sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų.
26.2.1. Kaip minėta, pagal UTPĮ, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (133 straipsnio 2 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).
26.2.2. VSAT Sprendimo pabaigoje, kurioje nurodyta, kokių teisės aktų dalimis vadovautasi priimant VSAT Sprendimą, nurodyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 35.2 punktu. Tačiau, VSAT Sprendimo tekste aukščiau nurodyta, kad atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 20.1 punktą, pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus; šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Atsakovės atsiliepimo į pareiškėjos skundą dalyje „Dėl uždraudimo atvykti netaikymo“ jau duodama nuoroda į Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą ir 35.1 papunktį, neminint nei Kriterijų vertinimo tvarkos 20.1 papunkčio, nei 35.2 papunkčio.
26.2.3.1. „11. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko“ (11 punktas).
26.2.3.2. „20. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 20.1. 1 metai, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos; <...>“ (20 punktas).
26.2.3.3. „35. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nurodytą užsienietį, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 35.1. 2 metai, jei užsienietis: 35.1.1. neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos; 35.1.2. į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę atvyko pažeisdamas 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2016 L 251, p.1), nuostatas. Šiame papunktyje nurodytas laikotarpis ilginamas vieneriais metais, jeigu užsienietis, atvykdamas į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę ir (ar) būdamas joje, naudojosi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu kelionės dokumentu ar neteikė pagalbos nustatant jo asmens tapatybę ir atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes; 35.1.3. buvo perduotas į Lietuvos Respubliką pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31), 12 straipsnį dėl to, kad užsieniečiui buvo išduota viza; 35.2. 3 metai, jei užsienietis: 35.2.1. neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos; 35.2.2. per pastaruosius vienerius metus iki išsiuntimo buvo neįleistas, neteisėtai išvyko arba jeigu šiuo laikotarpiu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta; <...>“ (35 punktas).
26.2.4. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, nustatyta:
26.2.4.1. Jeigu VSAT priima sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima kartu su sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos (12 punktas).
26.2.4.2. Duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (15 punktas).
26.2.5. Kaip matyti iš Sprendimo, nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos išsiųsta UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiais užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas pagal UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudimo atvykti laikotarpiai nustatyti Vertinimo kriterijų tvarkos 35 punkte, tačiau 35.1 papunktis numato 2 metų uždraudimo atvykti laikotarpį, o 35.2 papunktis 3 metų uždraudimo atvykti laikotarpį. Be to, VSAT atsiliepime dėstomi motyvai dėl pareiškėjai Sprendimu taikyto draudimo atvykti laikotarpio, kurių nėra Sprendime (kaip minėta, atsiliepime nurodyta, kad įvertinus tai, kad pareiškėjos buvimas neteisėtu buvo laikomas nuo laikino gyventi leidimo panaikinimo ir galimai pareiškėja nežinojo apie jo panaikinimą, tuo pačiu įstojo studijuoti į kitą mokymosi įstaigą, bei jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip pat su šiuo sprendimu ji buvo supažindinta pasirašytinai, proporcinga vertinti, kad jos neteisėto buvimo laikas skaičiuojamas nuo grąžinimo į kilmės valstybę sprendimo įsiteisėjimo, šiuo atveju jos buvimas laikomas neteisėtu 90 dienų, todėl pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 35.1 papunktį, jai taikomas draudimas yra 2 metai).
26.2.6. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
26.2.7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad iš VSAT Sprendimo nėra aišku, kokiu konkrečiai Kriterijų vertinimo tvarkos punktu (punktais) ir (arba) papunkčiu (papunkčiais) buvo vadovautasi nusprendžiant uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius, VSAT Sprendime nėra išdėstyti motyvai dėl tokio draudimo. Motyvai, kurie pateikti atsiliepime, negali būti vertinami kaip motyvai pateikti Sprendime, kaip papildantys Sprendimą.
26.2.8. Atsižvelgiant į tai, patenkinamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSAT Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius.
26.2.9. Atsižvelgiant į išdėstytą, VSAT Sprendimą, konstatuotina, kad ir Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius, nėra motyvuota ir pagrįsta.
26.2.10. Atsižvelgiant į tai, patenkinamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSAT Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įtraukti pareiškėją į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius.
27. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, kad VSAT, iš naujo nagrinėdama klausimą dėl už draudimo pareiškėjai atvykti termino, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukelianti sprendimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
28. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Priimti pareiškėjos S. S. atsisakymą nuo skundo reikalavimo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-03-07 sprendimo Nr. 24S74344 dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Indiją, ir administracinę bylą dalyje dėl pastarojo pareiškėjos skundo reikalavimo nutraukti. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Patenkinti pareiškėjos skundą dalyje dėl kitų dviejų skunde išdėstytų reikalavimų ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-03-07 sprendimą Nr. 24S74344 ta apimtimi, kuria nuspręsta: 1) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius; 2) įtraukti pareiškėją į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.