Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d. nutraukta, neįrodžius, kad jis padarė inkriminuojamus pažeidimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d. dėl to, kad jis 2014-05-31 3.50 val. J(duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, stabdomas policijos pareigūnų, nestojo, ir tokiais veiksmais kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 17 bei 238 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d. sankcijų ribose numatytas nuobaudas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Skundžiamu teismo nutarimu D. A. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisena nutraukta, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d.

Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino D. A. inkriminuotų pažeidimų aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Esminis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, teismo vertinimu, panaikinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. A. atsakomybę yra tas, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog būtent D. A. 2014 m. gegužės 31 d. apie 3.50 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad tokia teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.

Nors D. A. neigia vairavęs automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdomas policijos pareigūnų nesustojęs, tačiau jo kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodo byloje surinkti duomenys.

Vyriausiasis patrulis G. S. tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (3 b. l.) nurodė, kad 2014-05-31 apie 03.50 val. dirbant tarnybiniu automobiliu pastebėjo prieš priešais atvažiuojantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jiems privažiavus, minėtas automobilis pradėjo važiuoti, jiems įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, matėsi, jog automobilis „Audi“ padidino važiavimo greitį, automobilis sustojo viename iš gyvenamųjų namų kieme, iš automobilio staiga iššoko 2 vaikinai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis, kurie pasileido bėgti. Taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog iš vairuotojo pusės iššoko mažesnio ūgio jaunuolis, jie visi nubėgo už ūkinio pastato, mergina buvo sulaikyta, po kelių minučių aukštesnysis vaikinas grįžo, nes bėgdamas pametė telefono aparatą, kurį pats ir rado. Nustatyta, kad mergina, tai R. M., o jaunuolis, tai M. J.. R. M. patvirtino, jog automobilį vairavo D. A., tačiau ar vairuotojas buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti, ji nežino. R. M. paaiškino, kad D. A. matė ir suprato, kad policijos pareigūnai, tarnybiniu automobiliu su spec. ženklais ir įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, pradėjo persekioti jo vairuojamą automobilį, tačiau pasakęs „reikia bėgti“ padidino automobilio greitį ir nestojęs dideliu greičiu nuvažiavo. M. J. paaiškino, kad 2014-05-31 (duomenys neskelbtini) miestelyje gėrė su iš matymo pažįstamais jaunuoliais alkoholinius gėrimus, jo padauginęs užmigo, po kurio laiko atsibudo automobilyje ir pamatė kaip iš automobilio išbėgo buvę asmenys, kadangi jis miegojo, nieko paaiškinti negali. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir patrulio G. N., kuris 2014-05-31 dirbo kartu su patruliu G. S., tarnybiniame pranešime (4 b. l.). Savo tarnybiniuose pranešimuose nurodomas aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino apklausiami liudytojais teisme. Liudytojas G. N. parodė, kad jis matė bėgančią merginą, o kas nubėgo priekyje, nematė, nes buvo tamsu. Teigia, kad bėgdami pasitarti negalėjo, kadangi jis sušuko „Stok, policija“, mergina sustojo, o vaikinai nubėgo, po to vienas vaikinas grįžo, nes pametė telefoną. Taip pat liudytojas nurodė, kad mergina buvo blaivi, jai spaudimas nebuvo daromas, ji pati parašė paaiškinimą, nurodė, jog automobilį vairavo D. A.. Liudytojas G. S. apklaustas teisme nurodė, kad iš automobilio iššoko mergina ir du jaunuoliai, vienas iš jų aukštesnis, kitas žemesnis. Prie vairo sėdėjo žemesnis, o aukštesnis vaikinas šalia, mergina sėdėjo automobilio gale. Iššokę iš automobilio jie pradėjo bėgti. Jo kolega G. N. pagavo merginą, o aukštesnysis vaikinas grįžo atgal pats, nes sakė, jog pametė telefoną. Apklausė merginą, kuri nurodė kas vairavo automobilį. Aukštesnįjį vaikiną atsivežė į komisariatą, kadangi jis neturėjo asmens dokumento, paėmė iš jo paaiškinimą. Jaunuoliui buvo uždėti antrankiai, kadangi jis buvo išgėręs, nesėdo į tarnybinį automobilį, to jaunuolio jie nemušė. Taip pat liudytojas parodė, jog mergina buvo blaivi, ją apklausė įvykio vietoje, jokio spaudimo merginos atžvilgiu nedarė, mergina nurodė asmens, vairavusio automobilį, vardą, pavardę, kad vaikinas gyvena Skaistgiryje. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų nurodomas aplinkybes patvirtino liudytoja R. M.. Ji, būdama įspėta dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 187² str., 2014-05-31 ir 2014-06-25 paaiškinimuose (5, 6 b. l.), nurodė, jog už automobilio vairo sėdėjo D. A., keleivio vietoje sėdėjo M. J., abu buvo žvalūs, ji atsisėdo ant galinės sėdynės, pradėjo važiuoti gatve, prasilenkė su policijos automobiliu, pamatė, kad policijos automobilis apsisuko, įjungė švyturėlius, suprato, kad policijos ekipažas nori juos sustabdyti, tuomet D. A. pasakė, kad juos vejasi policija ir reikia nuo jos bėgti, pradėjo didinti greitį, kad pabėgtų nuo policijos, pasuko į kažkokį kiemą, D. A. jiems pasakė bėgame, visi iššoko iš mašinos ir pasileido bėgti, pirmas iššoko iš automobilio D. A., po jo M. J., ji taip pat bandė bėgti, tačiau ją pasivijo policijos pareigūnai, tada iš kažkur priėjo M. J., D. A. buvo pabėgęs. Taip pat R. M. paaiškinime nurodė, jog sekmadienį jai paskambino D. A. ir paprašė, kad ji pakeistų parodymus, nesakytų, kad jis vairavo automobilį ir nestojo policijos pareigūnams. Liudytoja R. M. apklausiama teisme parodymus pakeitė, teigdama, kad automobilį vairavo I. K., kad bėgdama nuo policijos pareigūnų ji suspėjo susitarti su M. J., jog sakys, kad automobilį vairavo D.. Šie teisme duoti liudytojos parodymai neatitinka jos paaiškinimuose nurodomų aplinkybių bei anksčiau aptartų policijos pareigūnų tiek teisme, tiek tarnybiniuose pranešimuose nurodomų aplinkybių. Be to, atsižvelgtina į tai, kad liudytoja pati nurodė, kad D. A. yra jos draugas, jog jis prašė pakeisti parodymus, nesakyti, kad jis vairavo automobilį.

Taip pat neatitinkančiais byloje surinktiems duomenims laikomi liudytojo M. J. teisme duoti parodymai. M. J., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 187² str., savo 2014-05-31 paaiškinime (7 b. l.) nurodė, kad jis atsibudo automobilyje, automobilyje buvę asmenys išlipo ir išsilakstė, o jis išlipęs nuėjo į namo kiemą atsigerti vandens, grįžo prie automobilio, ten jau buvo policijos pareigūnai, kas vairavo automobilį ir kas kartu automobiliu važiavo, nežino, kadangi jis automobilyje miegojo, o jam pabudus, automobilyje asmenų jau nebebuvo. Tačiau vėliau, 2014-06-06 paaiškinime (8 b. l.) M. J. nurodo daugiau aplinkybių, iš jų, kad kažkuriuo momentu S. (taip vadina I. K.) atsisėdo į D. automobilį, jog jis paprašė, kad S. jį pavežtų iki draugės, gyvenančios kitoje gatvėje, jog S. sutiko jį pavežti ir pradėjus važiuoti, prasilenkė su policijos ekipažo mašina, važiavo toliau, pasuko į kiemą, išlipę iš automobilio bandė pasišalinti, nes automobilis buvo be techninės apžiūros ir galiojančio draudimo. Iš paskos į kiemą įvažiavo policijos automobilis su švyturėliais, jie bėgo, S. su R. nubėgo toliau, o jis grįžo ieškoti telefono, policijos pareigūnai klausė kas vairavo automobilį. Taip pat M. J. paaiškinime nurodė, jog grįžęs iš policijos komisariato, D. pasakė apie įvykį su policija, jis (D. A.) supyko ir pasakė, kad policija viską išsiaiškins, po to nuvažiavo pas S. pasikalbėti, S. apsimetė, kad nieko nežino kas įvyko, nors iš pradžių buvo pripažinęs, kad važiavo, paskui pradėjo tai neigti. Teisme apklaustas liudytojas M. J. apie tai, kas 2014 m. gegužės 31 d. naktį vairavo automobilį „Audi 100“, dar išsamiau nurodė visas aplinkybes ir jau tvirtindamas, kad jis paprašė Igno nuvežti jį pas merginą, kad I. K. vairavo automobilį, apie tai, kad jis buvo girtas ir neprisimena kas kartu važiavo automobiliu, kas vairavo automobilį, kad jis pabudo tuo metu, kai visi išsilakstė, nebenurodo. Bando teisme paaiškinti, kad rašydamas paaiškinimą juto pareigūnų spaudimą, jog paaiškinime neteisingai parašė ne dėl girtumo, o todėl, kad laimėti daugiau laiko, kad I. galėtų išsisukti.

Pažymima, kad liudytojų R. M. ir M. J. parodymai duoti teisme yra prieštaringi ir nenuoseklūs, jie prieštarauja anksčiau aptartų liudytojų parodymams bei jų pačių paaiškinimuose užfiksuotiems duomenims. Apeliacinės instancijos teismas jų duotus parodymus teisme laiko nepatikimais, kaip bandymą padėti D. A. išvengti administracinės atsakomybės.

Apklaustas teisme D. A. neigė vairavęs automobilį „Audi 100“ ir nurodė, kad automobilis priklauso jam, kas juo pradėjo važiuoti 2014 m. gegužės 31 d. naktį nežino, jog naktį pas jį parbėgo I. K., kuris jį pažadino ir kaltino, kad per jį (D. A.) viskas įvyko. Po to jis su G. V. I. K. parvežė namo su jo tėvų mašina. Taip pat parodė, kad automobilio rakteliai ir dokumentai buvo automobilyje.

Teisme apklausti liudytojai G. V., S. P., B. U. M. A., nurodė, jog kitą dieną po įvykio I. K. gyrėsi, kad vairavo automobilį ir bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau visi šie asmenys nematė, ar būtent I. K. sėdo už automobilio „Audi 100“ vairo, kad būtent jis vairavo automobilį, kai vijosi policijos pareigūnai. Šių liudytojų parodymai prieštarauja bylos medžiagoje užfiksuotoms aplinkybėms. Be to, šie liudytojai yra D. A. draugai, M. A. yra brolis, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs.

Pažymima ir tai, kad priešingai nei teigia anksčiau minėti liudytojai, liudytojas I. K. savo paaiškinime (16 b. l.) nurodė, kad jam pradėjus konfliktuoti su D. A., D. A. paskambino G. V., kad jis ateitų (apie 03.00 val.), jog G. atėjęs jį parvežė namo. I. K. taip pat nurodė, kad ryte jam paskambinęs D. A. kvietė pasikalbėti, jog į namus atvažiavo D. A., M. J., G. K., jog D. ir M. ėmė teigti, kad jis (I. K.) vairavo automobilį „Audi 100“ ir pabėgo nuo policijos, kad kartu buvo ir R. M., kuri pareigūnams pasakiusi, jog automobilį vairavo D. A., kadangi jo (I. K.) ji nepažįsta. Pasak I. K., R. M. jį pažįsta ir žino kur jis gyvena. Taip pat nurodė, kad D. po kelių dienų pradėjo teigti, kad jo tėvai matė, kaip jis sėdo už automobilio „Audi 100“ vairo, SMS žinutėmis ragino jį (I. K.) prisiimti kaltę. Teisme liudytojas patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad jis buvo girtas, namo jį parvedė D. A.. Tai, kad I. K. parvežė namo, patvirtino pats D. A. ir liudytojas G. V. bei liudytoja D. Š., kuri parodė, kad jos sūnus buvo girtas, D. A. jos sūnų parvedė namo.

Liudytoja V. A. duodama parodymus teigė, kad naktį, apie 3.10 val. išgirdo, kad kažkas ruošiasi važiuoti automobiliu, pažiūrėjusi per langą pamatė, kad už vairo sėdasi Ignas, o į automobilio galą sėdo M. J.. Įvertinus tai, kad V. A. yra D. A. mama, daroma išvada, jog ši liudytoja yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų sūnui D. A. išvengti administracinės atsakomybės, todėl apeliacinės instancijos teismas liudytojos V. A. teisme duotais parodymais priimdamas sprendimą taip pat nesivadovauja.

Paties D. A. parodymai, kad jis buvo girtas, užmigo, kad jis nevairavo automobilio „Audi 100“ būtent tą naktį, kai stabdė policijos pareigūnai, kad jo automobilį vairavo I. K., paneigia liudytojų G. S., G. N. tarnybiniuose pranešimuose surašyta informacija, jų teisme duoti parodymai, liudytojos R. M. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, jog automobilį vairavo būtent D. A., iš dalies liudytojas M. J., kuris teigia miegojo automobilyje ir nieko nematė, ir nežino kas vairavo automobilį bei kiti anksčiau aptarti bylos duomenys ir tai vertintina kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė klaidingą išvadą, kad neįrodyta, jog D. A. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, taip pat pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1, 5 d., kadangi automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo nedraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, nubaudžiant D. A. už tai, kad jis 2014-05-31 3.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, stabdomas policijos pareigūnų, nestojo, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 bei 238 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 5 d., 130 str. 1 d.

Skiriant D. A. nuobaudą už padarytus pažeidimus atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad turi galiojančių administracinių nuobaudų (20–22 b. l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad D. A. teigdamas, kad jis nevairavo automobilio, kai jam priklausantis automobilis buvo stabdomas policijos pareigūnų, o jį vairavo kitas asmuo, tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės, taip pat į tai, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės kalbino asmenis duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, apkalbėti kitą asmenį, kad D. A. suvokė, jog jis yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau elgėsi neteisėtai ir norėjo taip elgtis bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. A. už ATPK 123 str. 1 d., 5 d. numatytus pažeidimus skiriamos didesnio dydžio nei vidurkis baudos. Pagal ATPK 130 str. 1 d., atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad D. A. dirba, skirtina nuobaudos rūšis bauda, o jos dydis skiriamas artimas sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą, kuriuo D. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, neįrodžius, kad jis padarė inkriminuojamus pažeidimus panaikinti ir priimti naują nutarimą.

D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 130 Lt baudą.

D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti 110 Lt baudą.

D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 3700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. A. galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 3700 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų litų (1071 EUR)) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.