- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-724-508-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- V. J., ir R
- Advokatai
- Zenonas Jonas Januška
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-724-508/2011
Teisėjas N. Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00069-2011-1
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Zenono Jono Januškos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-04-18 iki 2011-08-18.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. L., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su R. L., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2011-04-18 d. apie 01.00 val. tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai, nukirpdami žirklėmis pakabinamą spyną, 15 litų vertės, grūdų vagystės tikslu slapta įsibrovė į V. M. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., iš šios patalpos pagrobė 683,55 litų vertės 976,5 kg. avižų grūdų, tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tikslu pagrobti grūdus, nukirpo žirklėmis 15 litų vertės pakabinamą spyną, ir slapta įsibrovė į V. M. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., tačiau savo tikslo pagrobti grūdus neįgyvendino, kadangi ūkiniame pastate grūdų nerado, tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną tiksliai nenustatytu laiku, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą , (duomenys neskelbtini) sav., nukirpdami žirklėmis 15 litų vertės pakabinamą spyną, grūdų vagystės tikslu slapta įsibrovė į K. K. priklausantį ūkinį pastatą, ir iš jo pagrobė 460,50 litų vertės 460,50 kg. miežių grūdų, savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. K. bendrą 475,50 litų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. M. bendrą 698,55 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Zenonas Jonas Januška apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-08-18 nuosprendį ir V. J. paskirtąją vienerių metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpino iki faktiškai atlikto apeliacinio skundo nagrinėjimo metu bausmės laiko. Apeliantas tvirtina, kad nusikaltimo organizatorius buvo ne V. J., o R. L.. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir prokuroras buvo susidarę išankstinę nepalankią V. J. nuomonę, dėl ko jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, taip darydami spaudimą prisipažinti organizavus nusikaltimą ir keršydami už atsisakymą duoti parodymus nedalyvaujant gynėjui.
Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, nebuvo bešališkas ir abiem vienodai teisingas, tuo pažeisdamas LR Konstitucijos 31 str. 2 d. reikalavimus. Abu kaltinamieji veikė kartu (bendrininkų grupė), abu anksčiau teisti. Tai, kad V. J. nusikaltimo padarymo metu buvo neišnykęs teistumas, neturėjo būti laikoma pagrindu atsižvelgiant į šeimines aplinkybes (su R. Z. turi dukrą, R. Z. yra nėščia, ūkininkė, o ūkyje dirba tik ji ir V. J., išlaikantys penkis vaikus, R. Z. galimybės dirbti ūkyje vis mažėja), skirti realią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo įsitikinimu, buvo pakankamas pagrindas paskirti jo prašytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma švelninti paskirtą bausmę, sutrumpinant laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V. J. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Teismas bausmes skiria Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Skiriant bausmę V. J., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas keliolika kartų, vėl apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Nors LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kitų rūšių bausmės, tačiau vertinant tai, kad įvykdytas naujas tęstinis tyčinis nusikaltimas neišnykus bei nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, kad yra nustatyta V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), kad vykdė tęstinę nusikalstamą veiką ir brovėsi į kelių asmenų sandėlius bei grobė svetimą turtą, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į tai, kad V. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (LR BK 11 str.), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už rūšies bausmės vidurkį, numatytą LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą, kad daro ATPK pažeidimus, švelninti paskirtą bausmę, keičiant dydį, V. J. nėra pagrindo, priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės efektas. Pažymėtina, jog V. J. bendras gyvenimas kartu su R. Z. ir jos daugiavaike šeima nesustabdė nuo nusikaltimų darymo, tai negali būti pateisinama priežastimi dar labiau švelninti bausmę, teismas atsižvelgė į šeiminę padėtį.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skiriant bausmę teismas buvo šališkas, nepakankamai individualizavo bausmę, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė, nėra jokių objektyvių duomenų konstatuoti teismo šališkumą. Tai, kad nesutinkama su paskirta bausme, negalima laikyti, jog bausmė paskirta neteisingai. Griežčiausia kardomoji priemonė buvo taikoma ir dėl to, jog pareikšti įtarimai trimis apysunkiais nusikaltimais, asmuo anksčiau teistas net keliolika kartų, siekta užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Į tai pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu skiriant abiem bendrininkams vienodo dydžio laisvės atėmimo bausmes, nes R. L. neteistas (teistumai išnykę), todėl šio atžvilgiu taikė ir LR BK 75str.
Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. J. gynėjo advokato Zenono Jono Januškos apeliacinį skundą atmesti.