Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir akcinė bendrovė „Telia Lietuva“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja gavo iš suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Valstybei perduotino turto administravimo skyrius, siekdamas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, rinko duomenis ir dokumentus apie šias patalpas iš įvairių institucijų ir nustatė, kad kiti butai, esantys pastate, kuriame yra administracinės patalpos, buvo privatizuoti pagal 1991 m. butų privatizavimo įstatymą, tačiau dokumentai dėl minėtų administracinių patalpų privatizavimo negauti. Administracinės patalpos buvo sukurtos 1974 m. kaip valstybės nuosavybės objektas. Gauta informacija, kad šiose administracinėse patalpose veikė paštas ir telefonų ryšiai. Akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos paštas pranešė pareiškėjai, kad paštui nepriklauso minėtos administracinės patalpos. AB Telia Lietuva nurodė, kad patalpose yra jai priklausanti įranga, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių patalpų naudojimo teisinį pagrindą. Administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki šiol išsaugojo valstybės nuosavybės statusą, kadangi nebuvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka bei perduotos savivaldybei. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl administracinių patalpų nuosavybės teisės nustatymas būtinas, pareiškėjai siekiant įgyvendinti teisės aktuose nustatytą jos kaip centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš kartu su pareiškimu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. raštu suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į pareiškėją VĮ Turto bankas, nurodydama, kad administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), neturi savininkų, patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, šios patalpos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nenurodant jų savininko; kitos pastate (duomenys neskelbtini), esančios patalpos (butai) registruoti fizinių asmenų vardais. Pastatas, kuriame yra pareiškime nurodytos patalpos, pastatytas 1974 m. Pastato dalies butų nuosavybės teisės registravimo pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą (t. y. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas).

Pareiškėja atsakydama į suinteresuoto asmens pranešimą, 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu paprašė patikrinti minėtas patalpas, pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, tarp jų – duomenis apie privatizavimą minėtame name. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų leidimo, namo pridavimo į eksploataciją aktų, butų privatizavimo dokumentų. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išsiuntė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygos išrašus, kuriuose nėra įrašo apie administracines patalpas. Pareiškėjos turimais duomenimis, administracinėse patalpose veikė paštas ir telefonų ryšiai, tačiau ir AB Lietuvos paštas, ir AB Telia Lietuva atsakė raštu, kad joms nepriklauso minėtos administracinės patalpos nuosavybės teise.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, nurodytų CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, bei kitų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Pastato, kuriame yra pareiškime nurodytos administracinės patalpos, pastatymo metu (t. y. 1974 m.) galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, pagal kurio 95, 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės nuosavybės perdavimas savivaldybėms buvo reguliuojamas 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymu „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ bei įstatymu „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“.

Tais atvejais, kai statiniai (šiuo atveju pastate esančios administracinės patalpos) buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą bei valstybės turto perdavimą savivaldybėms reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn ar savivaldybei, jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.

Byloje nustačius, kad administracinės patalpos (duomenys neskelbtini), buvusios sukurtos kaip valstybės nuosavybė ir neperduotos kitiems subjektams (fiziniams, juridiniams asmenims, tarp jų – savivaldybei) teisės aktuose nustatyta tvarka, konstatuojama, kad šios patalpos yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

Pareiškėja yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja. Pareiškėjai siekiant perimti pareiškime nurodytų patalpų nuosavybę, būtina nustatyti jų priklausomybę. Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruotam administracinių patalpų savininkui, pareiškėja negali įgyvendinti savo kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisių. Todėl daroma išvada, kad prašoma nustatyti faktą, nuo kurio priklauso pareiškėjos teisių atsiradimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas).

Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti valstybės nuosavybės teisę į pareiškime minėtas patalpas patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, tenkina pareiškėjos prašymą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.