- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- I-2389-289/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01349-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
rašytiniame teismo procese išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 27 d. buvo gautas pareiškėjo skundas (2–3 b.l.) ir 2015 m. spalio 15 d. gautas patikslintas skundas (121–123 b.l.), kuriais prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde keliamas ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su tuo, jog pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (dirbtinės apšvietos, natūralaus apšvietimo, temperatūros), sanitarinis mazgas neatitiko HN 76:2010 21 punkto reikalavimų, kamerose buvo tarakonų, pelių, žiurkių, paprastasis remontas nebuvo atliekamas, ant sienų ir lubų auga pelėsis. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad yra neįgalus, nevaldo dešinės rankos, apžiūrų metu nespėdavo daiktų ir rūbų skubiai sudėti į krepšius, buvo nuolat raginamas, įžeidinėjamas; patekus į kamerą jam teko gultis viršutiniame gulte. Patikslintame skunde nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d. mirus jo tėvui, pareiškėjo artimieji kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo teisėją, kad duotų sutikimą išleisti pareiškėją į laidotuves. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi prašymas buvo tenkintas, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pareiškėjo į laidotuvės neišleido. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad buvo išsekęs, neteko kūno svorio, skundėsi nemiga, galvos svaigimu, išsekimu; pablogėjo regėjimas, buvo daug kartų persišaldęs ir dėl to kreipėsi į gydytojus, buvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimuose nurodoma, jog iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-05-08 pažymos Nr. 60/09-15417 „Dėl R. B.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai laikotarpiais nuo 2011-06-09 iki 2013-07-09. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, žaisti krepšinį ir t.t.) asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014). Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-06-25 atliko periodinį patikrinimą (išvados surašytos 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254), kuriame nurodė, jog įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais. Tas pats užfiksuota ir 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įtaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindini, valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmes izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-05-12 pažymos Nr. 62/08-526 Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmenim – 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos, ir dirbtinė naktinė šviesa. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal tarptautinių žodžių žodyną klozetas – tai išvietė su nuplaunamuoju vandeniu. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiškėjo įvardijamas tariamas trūkumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodyną – klozeto puodas išvietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobūdžio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.). Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A822-81/2014). Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būtį tenkinamas. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą taip pat išvykstant iš jos. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Bausmių vykdymo kodekse, nei įstaigos vidaus teisės aktuose nėra numatyta neįgaliųjų asmenų kratos atlikimo tvarka – vadovaujamasi bendra kratų/apžiūros vykdymo tvarka. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. LR higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įtaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad įtaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langių, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (režimimio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) iki 2012 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Vadovaujantis direktoriaus 2011-12-30 patvirtintu grafiku Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012-2013 m.“ pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu patalpų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija buvo atliekama vadovaujantis ir 2013-09-05 Šiaulių tardymo izoliatoriaus dezinfekcijos grafiku Nr. 20/01-2606 bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-09-05 dezinfekcijos planu Nr.20/01-2606. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akto Nr.EP_224 matyti, kad „įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas“. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma mechaniniu būdu ir cheminiu su priemone „Bramad“ (G-GR-P-K-S). Atliekant deratizaciją cheminiu būdu suimtieji yra iškeliami į kitas gyvenamąsias kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registracijos žurnalas yra. Dezinsekcijai apgyvendinimo kamerose naudojamas preparatas „Kiler Saraf“ ir „Hit kiler“. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbų registracijos žurnale registracija apie įvykdytas nukenksminimo priemones yra. Kenkėjų kontrolės darbų atlikimas režiminio korpuso ir teritorijos pildomas atskiruose žurnaluose. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo, netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl psichologinio sukrėtimo ar kitų dvasinių išgyvenimų konsultuoja įstaigos psichiatras. Apsilankymas pas psichiatrą fiksuojamas Asmens sveikatos istorijoje, kuri šiuo metu yra pareiškėjo laisvės atėmimo įstaigoje. Taip pat Asmens sveikatos istorijoje yra ir išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros. Atsakovas taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad neturėdamas pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos, negali pasisakyti ir vertinti jo pretenzijų apie jam, kaip neįgaliajam, nesuteiktų pagerintų kalinimo sąlygų. Be to, Šiaulių tardymo izoliatorius nėra įpareigotas fiksuoti kalinamųjų miegojimo vietų (kuriuose gultuose jie miega), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog jam teko miegoti antrame gultų aukšte, yra subjektyvios ir neįrodytos. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys taip pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerą, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą, tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. 2015 m. lapkričio 4 d. atsiliepimo į skundą papildyme nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnyje numatyta suimtųjų teisė į trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų. Minėto straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtiną žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Antroje dalyje nurodyta, kad Leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XXI skyriuje numatyta detalesnė trumpalaikių išvykų už tardymo izoliatoriaus ribų tvarka. Minėtoje tvarkoje nurodyta, jog Tardymo izoliatoriaus administracija, gavusi dokumentus, privalo nedelsdama apie tai pranešti suimtajam. Suimtojo rašytinį prašymą leisti išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų tardymo izoliatoriaus administracija turi išnagrinėti per vieną dieną. Atsakovas pažymi, kad 2013-02-08 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas R. B. prašymas Nr. 71/04-703, kuriuo jis prašo išleisti į trumpalaikę išvyką dėl tėvo laidotuvių, apmokant išlaidas iš savo sąskaitos. Tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir šias aplinkybes: ar valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvadoje (pažymoje) dėl suimtojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos yra pažymėta, kad ši liga yra sunki ir gresia ligonio gyvybei; ar sutuoktinis ar sugyventinis arba artimieji giminaičiai, kuriems gaivalinė nelaimė padarė didelės materialinės žalos, palaiko socialinius ryšius su suimtuoju; kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką; kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas 2013-02-07 pateikė R. B. charakteristiką, kurioje nurodė, jog pareiškėjas „adaptavosi patenkinamai. Kameros tvarkinio pareigas atlieka patenkinamai, vidaus tvarkos taisyklių laikosi nestabiliai, linkęs vykdyti administracijos reikalavimus. Konfliktinėse situacijose su kitais suimtaisiais nepastebėtas – buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo du kartus baustas – už mobiliojo ryšio telefono turėjimą ir nustatytos dienotvarkės pažeidimą. Be to, R. B. kaltinamas nusikaltimų, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, anksčiau teistas 7 kartus.“ Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-07 priėmė nutartį, kurioje tenkino pareiškėjo R. B. gynėjo advokato H. M. prašymą ir suteikė kaltinamajam R. B. leidimą su apsauga išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų į 2013-02-08 16.30 val. vyksiančias tėvo laidotuves pačiam suimtajam ar jo artimiems giminaičiams apmokant kelionės išlaidas. Teisės aktuose numatyta, kad suimtojo rašytinį prašymą leisti išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų tardymo izoliatoriaus administracija turi išnagrinėti per vieną dieną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2013-02-07 priėmė išvadą Nr. 20/01-563, kurioje nustatęs ir apsvarstęs visas aplinkybes, atsisakė suteikti suimtajam R. B. trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų, nes buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jis du kartus pažeidė suėmimo vykdymo režimą, anksčiau 7 kartus teistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkioms, padarymų, be to, iki 2013-02-07 16. val. 00 nebuvo gautas rašytinis teismo, kurio žinioje yra R. B. byla, sutikimas. Sekančią dieną, gavus minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, buvo priimta pakartotinė išvada Nr. 20/01-569 „Dėl atsisakymo suteikti suimtajam trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų (gavus papildomų duomenų)“. Joje nurodyta, jog vienas iš trumpalaikės išvykos nesuteikimo motyvų (išvada Nr. 20/01-563) buvo tai, jog nebuvo gautas rašytinis teismo, kurio žinioje yra suimtojo R. B. byla, sutikimas. Po išvados patvirtinimo, minėta nutartis dėl leidimo trumpalaikei išvykai už Šiaulių tardymo izoliatoriaus ribų suteikimo R. B., buvo gauta įstaigoje (kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties Nr. 1-159-158/2015 faksogramos, ji buvo gauta 2013-02-07 16.05 val., o užregistruota 16.20 val.). Kadangi visos kitos vertintinos aplinkybės nepakito, vėlgi buvo atsisakyta suteikti suimtajam R. B. trumpalaikę išvyką už Šiaulių tardymo izoliatoriaus ribų į tėvo laidotuves. Tarymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 120 punkte numatyta, kad Tardymo izoliatoriaus direktoriui atsisakius leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, direktorius arba jo pavaduotojas per vieną dieną nuo dokumentų, nurodytų šių Taisyklai 115 punkte, pateikimo privalo asmeniškai ir pasirašytinai supažindinti suimtąjį su išvada dėl atsisakymo leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų. Suimtasis, nesutikdamas su išvada dėl atsisakymo leisti išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo susipažinimo su šia išvada dienos turi teisę ją apskųsti Kalėjimų departamento direktoriui, kuris suimtojo skundą išnagrinėja ir apie nagrinėjimo rezultatus jį informuoja ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo skundo gavimo dienos. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas su išvadomis dėl atsisakymo suteikti jam trumpalaikę išvyką už Šiaulių tardymo izoliatoriaus ribų pasirašytinai buvo supažindintas išvadų priėmimo dienomis, tuo pačiu išaiškinta ir jų apskundimo tvarka. Informuoja, kad atsakovas veikė išimtinai vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, nesudarė pareiškėjui blogesnių sąlygų nei numatyta teisės aktuose, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo už neleidimą išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų yra nepagrįsti ir atmestini. 2015 m. rugsėjo 4 d. atsiliepimo į skundą papildyme nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu“ (su vėlesniais jo pakeitimais: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-141, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 14 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo“ Nr. 1/01-38, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo ir kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 1/01-57). Pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fiksuoti, kuriame gulto aukšte miega asmenys, todėl negali patvirtinti ar paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai taip pat neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai taip pat nenumato gultų paskirstymo tvarkos suimtiesiems ir nuteistiesiems gyvenamosiose kamerose ne tik neįgaliesiems, bet ir sveikiems asmenims. Į kameras patekę suimtieji/nuteistieji patys savo nuožiūra pasiskirsto gultus, o iškilus nesutarimams dėl miegamosios vietos, turi teisę kreiptis su prašymu ar skundu į įstaigos administraciją. Atsakovas pažymi, kad jokių skundų ar prašymų pareiškėjas R. B. įstaigai nėra pateikęs, o skundą teismui pateikė tik 2015-04-23. Atsakovas 2015-05-14 atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą taip pat išvykstant iš jos. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius nėra priėmęs atskirų įsakymų ar tvarkų dėl kratų atlikimo, kadangi kratų atlikimo tvarka pakankamai smulkiai reglamentuojama aukštesniuose teisės aktuose, kuriais ir vadovaujasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, vykdydami savo pareigas. Vykdydami pareigybės aprašyme numatytas tarnybines funkcijas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai visais atvejais reikalaudavo, kad įstaigoje esantys suimtieji ir nuteistieji vykdytų įstatymų reikalavimus ir laikytųsi tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Taip pat informuoja, kad pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai ir kiti teisės aktai. ŠTI pareigūnai realizuodami teisės aktų jiems suteiktas teises, pareigas ir atsakomybę, vadovaujasi ir humanizmo principu, kuriuo nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Vykdydami tarnybines pareigas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atliko tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintame pareigybės aprašyme numatytus veiksmus ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.
Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas savo skunde prašo netaikyti ieškinio senaties termino, nes neseniai sužinojo, kad Lietuvos valstybė priėmė įstatymą, kuriuo dėl nežmoniškų sąlygų kompensuojama neturinė žala.
Darytina išvada, kad pareiškėjas neįvardijo jokių objektyvių priežasčių bei nepateikė įrodymų, dėl kurių atsakovo atstovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą turėtų būti netenkintinas.
Šiuo atveju atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Prašymas tenkintinas ir ieškinio senatis skaičiuotina nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2015 m. balandžio 23 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2013 m. liepos 9 d., ginčui aktualus laikotarpis yra 2012 m. balandžio 23 d.–2013 m. liepos 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą” 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Šių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad, kaip nurodo pareiškėjas, neįgaliems asmenims nėra numatytas didesnis kaip 3,6 kv.m minimalus plotis, tenkantis vienam asmeniui.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. gegužės 8 d. pažymos Nr.60/09-15417 (26–36 b.l.) matyti, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) kameroje Nr. 32 2012 m. balandžio 23 d.– birželio 28 d. teko nuo 2,61 m² iki 4,18 m², nuo 2012 m. liepos 3 d. iki liepos 12 d. teko nuo 2,61 m² iki 4,18 m², 2012 m. liepos 19 d.–rugpjūčio 16 d. teko nuo 3,49 m² iki 5,22 m², 2012 m. rugpjūčio 23 d.–rugsėjo 18 d. teko nuo 2,61 m² iki 4,18 m², 2012 m. rugsėjo 20 d.–spalio 24 d. teko nuo 2,61 m² iki 4,18 m², 2012 m. lapkričio 6 d.–2013 m. sausio 8 d. teko nuo 2,61 m² iki 5,22 m², 2013 m. sausio 11–sausio 28 d. teko nuo 3,49 m² iki 5,22 m², 2013 m. vasario 5 d.–vasario 11 d. teko nuo 2,99 m² iki 5,22 m², 2013 m. vasario 14 d.–kovo 5 d. teko nuo 2,61 m² iki 5,22 m², 2013 m. kovo 12 d.–balandžio 3 d. teko nuo 2,61 m² iki 6,97 m², 2013 m. balandžio 18 d.–balandžio 26 d. teko nuo 3,49 m² iki 5,22 m², kameroje Nr.66 2013 m. liepos 1 d.–liepos 9 d. teko nuo 2,83 m² iki 11,30 m².
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, detaliai įvertinęs kiekvieną dieną aukščiau nurodytose kamerose vienam asmeniui tekusio ploto dydį, konstatuoja, kad pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m plotas 228 dienas.
Dėl higienos sąlygų kamerose
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, kamerose sienos apaugusios grybeliu bei pelėsiu, dirbtinė apšvieta, natūralus apšvietimas neatitikimo HN 75:2010 reikalavimų, paprastasis remontas nubuvo atliekamas, kamerose buvo labai šalta, langų rėmai nesandarūs.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr.62/08-526 (38–41 b.l.) nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktas. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste.
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, būtų buvę nustatyti aukščiau minimi pažeidimai (pareiškėjo skunde nurodomi) HN 76:2010 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, neturima.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad tualetai nebuvo atitverti ir tai žemino orumą.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą), nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).
Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2012 m. balandžio 23 d.–2013 m. liepos 9 d., turėjo būti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.
Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).
Dėl dezinsekcijos, deratizacijos, valymo priemonių suteikimo
Pareiškėjas nurodė, kad neišduodamos valymo priemonės, patalpose veisiasi tarakonai, žiurkės, pelės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte numatoma, kad „laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi“.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-254 (50–55 b.l.) nurodoma, kad apgyvendinimo kameroms patalpų valymui yra skiriami plastmasiniai dubenys ir soda patalpos valymui. Pagal suimtųjų prašymą atskirai suteikiamas valymo inventorius (šluotos, skudurai). Kiekviename aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti; valymo inventorius jose yra. Taip pat minėtame akte pažymima, kad apgyvendinimo patalpas su valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui išduodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymą su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja – dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas; tirpalai gaminami kasdien. Įstaigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registracijos žurnalas yra. Kameroje deratizacija atliekama mechaniniu būdu. Ta pati informacija patvirtinta ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (58–65 b.l.)
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 76:2010 pažeidimai dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo, valymo inventoriaus suteikimo, neturima.
Dėl sąlygų neįgaliam asmeniui
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis yra neįgalus, nevaldo dešinės rankos ir pareiškėjui teko visus daiktus ir rūbus skubiai vėl sudėti į krepšius, buvo nuolat raginamas ir įžeidinėjamas, nes nespėjo su kitais susidėti daiktų. Patekus į kamerą pareiškėjui teko gultis viršutiniame gulte. Beveik nevaldydamas rankos turėjo lipti į antrą gultų aukštą ir keletą kartų yra nukritęs.
Pareiškėjas teismui pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus išduotą neįgaliojo pažymėjimo Nr.0467402 kopiją (4 b.l.), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo neįgalumo lygis yra „iš dalies darbingas“, asmens darbingumas keturiasdešimt penki procentai; galioja iki 2012-12-09. Ant pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr.922 (11 b.l.) nurodyta „50 % nedarbingumas iki 2015-09-15”; pirminės gydytojų apžiūros 2011 m. birželio 10 d. lape (12 b.l.) nurodoma, kad patyrė dešinės rankos traumą prieš metus laiko, po to nevaldo plaštakos pirštų; objektyvaus sveikatos ištyrimo lape (12 b.l.) nurodoma, kad nevaldo dešinės plaštakos, pirštas palenktas, negali ištiesti, dilbio raumenys atrofuoti. Sveikatos istorijoje 2013 m. kovo 4 d. įraše nurodyta, jog yra siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ištyrimui ir neįgalumo nustatymui (20 b.l.).
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d.) numatoma, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos.
Iš šios nuostatos negalima daryti išvados, jog įstatymo leidėjas numatė, kad izoliatoriuose atliekant apžiūras (patikras) neįgaliems asmenims turėtų būti sudaromos geresnės sąlygos. Tačiau iš minėtos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad neįgaliesiems privaloma sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas. Atsakovo atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimuose neneigiama, kad pareiškėją paskiriant į Šiaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kameras (turint dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra neįgalus) nebuvo vertinama tai, jog pareiškėjas beveik nevaldo dešinės rankos ir to, jog gultuose nėra įrengta kopėtėlių užlipimui į gultus, įrengtus antrame aukšte, nebuvo atsižvelgiama į tai, jog patekimas/užlipimas į antro aukšto gultą neįgaliam asmeniui galėtų būti fiziškai sudėtingesnis.
Konstatuojama, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija skirdama neįgalų pareiškėją į apgyvendinimo kameras neatsižvelgiant į gulto buvimo vietą (pirmame ar antrame aukšte bus neįgalaus asmens gultas) pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas „neįgaliesiems asmenims sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos“.
Dėl teisės į trumpalaikę išvyką
Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d. mirus jo tėvui, pareiškėjo artimieji kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo teisėją, kad duotų sutikimą išleisti pareiškėją į laidotuves. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi prašymas buvo tenkintas, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pareiškėjo į laidotuvės neišleido.
Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad: 1. suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams; 2. leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems išvykti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Laikas, kurį suimtasis buvo išvykęs už tardymo izoliatoriaus ribų, įskaitomas į suėmimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats suimtasis arba jo sutuoktinis, sugyventinis ar artimieji giminaičiai; 3. pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, taip pat nepilnamečiai suimtieji vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda. Pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai; 4. tvarka, kuria suimtiesiems leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Iš tyrimų rašytinių matyti, kad 2013 m. vasario 7 d. prašymu (129 b.l.) pareiškėjas prašė dalyvauti savo tėvo K. B. laidotuvėse; nurodė, kad etapavimo išlaidas sutinka apmokėti iš savo sąskaitos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.I-159-158/2013 (132 b.l.) nutarta kaltinamojo R. B. gyvėjo advokato H. M. prašymą tenkinti ir suteikti kaltinamajam R. B. leidimą su apsauga išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų į 2012-02-08 16:30 val. vyksiančias jo tėvo laidotuves Lieplaukėje Telšių r. pačiam suimtajam ar jo artimiems giminaičiams apmokant kelionės išlaidas.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 7 d. išvada Nr.20/01-563 „Dėl atsisakymo suteikti suimtajam trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų“ (33 b.1.) pasiūlyta „atsisakyti suteikti suimtajam R. B. trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų į motinos laidotuves, kadangi buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jis du kartus pažeidė suėmimo vykdymo režimą, anksčiau teistas 7 kartus, kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkioms, padarymu, 2013-02-07 16 val. 00 min. negautas rašytinis teismo, kurio žinioje yra R. B. byla, sutikimas“.
Gavus minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį, 2013 m. vasario 8 d. buvo priimta dar viena Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvada, kuria siūloma „atsisakyti suteikti suimtajam R. B. trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų į tėvo laidotuves, kadangi buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jis du kartus pažeidė suėmimo vykdymo režimą, anksčiau teistas 7 kartus, kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkioms, padarymu“.
Matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, gavęs Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnyje numatytą suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą priėmė 2013 m. vasario 8 d. išvadą, kurioje savo nesutikimą motyvavo 2013 m. vasario 7 d. charakteristika.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 7 d. parengtoje R. B. charakteristikoje (131 b.l.) nurodoma, kad suimtasis R. B., gim.1960-10-26, anksčiau 9 kartus teistas, kaltinamas pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį. Į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2011-06-09; adaptavosi patenkinamai; kameros tvarkymo pareigas atlieka patenkinamai, vidaus tvarkos taisyklių laikosi nestabiliai, linkęs vykdyti administracijos reikalavimus; konfliktinėse situacijose su kitais suimtaisiais nepastebėtas; būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo baustas 2 kartus (2012-04-25 buvo skirtas atėmimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus dėl mobiliojo telefono turėjimo ir 2012-09-26 papeikimas dėl dienotvarkės pažeidimo); būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo skatintas du kartus.
Vertinant Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. vasario 8 d. išvadų pagrįstumą atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-128/2013, kurioje nurodoma, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais.
Šiaulių tardymo izoliatorius, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Nors teisės aktai nenumato Šiaulių tardymo izoliatoriui pareigos suteikti suimtajam trumpalaikes išvykas, tačiau sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turėtų būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja valdžia.
Teismo vertinimu, pareiškėjo charakteristikoje pateikti duomenys Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo įvertinti vien neigiamu aspektu nepagrindžiant tokios Šiaulių tardymo izoliatoriaus pozicijos, nemotyvuojant, kodėl charakteristikoje esant pareiškėją ne tik negatyviai, bet ir pozityviai/patenkinamai charakterizuojančiai informacijai nuspręsta atsisakyti suteikti trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų į tėvo laidotuves.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 8 d. išvadą Nr.20/01-569 teismas vertina kaip nemotyvuotą ir nesuderinamą su teisės aktų reikalavimais bei laiko ją neteisėta veika, galinčia sudaryti pagrindą neturtinei žalai atlyginti.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų jis buvo išsekęs, neteko svorio, skundėsi nemiga, galvos svaigimu, išsekimu; pablogėjo regėjimas, buvo daug kartų persišaldęs ir dėl to kreipėsi į gydytojus.
Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr.922 13-A/20 (11–22 b.l.) ginčo laikotarpiui aktualiais įrašais, darytina išvada, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis būtent dėl jo skunde nurodytų nusiskundimų, sveikatos sutrikimų.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimo, dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus nesuteikimo pareiškėjui trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatorius ribų į tėvo laidotuves, dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatų „neįgaliesiems asmenims sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos“ pažeidimo kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas daro išvadą, jog yra neabejotina, kad dėl pareiškėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimo, dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus nesuteikimo pareiškėjui trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatorius ribų į tėvo laidotuves, dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatų „neįgaliesiems asmenims sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos“ pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, konstatuotų šioje administracinėje byloje.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t.y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (228 dienos), į tai, kad nebuvo natūralaus apšvietimo, į neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus nesuteikiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatorius ribų į tėvo laidotuves 2013 m. vasario 8 d., į tai, kad pareiškėjui paskiriant apgyvendinimo kamerą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo neįgalumą, į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sąlygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iš dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1500 eurų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3850 eurų neturtinės žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti priteistina 2000 Eur suma.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia: