Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-843/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
1S-296-843/2023
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00332-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Gilbertas Kinderevičius
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-296-843/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00332-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,kaltinamojo V. D. gynėjui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad turėdamas tikslą gauti neteisėtas pajamas iš prekybos šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su I. P. ir būdami pasidalinę atskiromis užduotimis: V. D. būdamas atsakingas už šaunamųjų ginklų laikymą, remontą ir priežiūrą, o I. P. būdamas atsakingas už klientų, siekiančių įgyti šaunamuosius ginklus, suradimą ir pirkimo – pardavimo sandorio įvykdymą, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2023 m. gegužės 19 d., neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir realizavo didelį kiekį šaunamųjų ginklų:

1.1. V. D. , vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą dėl neteisėtų pajamų gavimo, veikdamas kartu su I. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 17 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 25 vnt. pusiau automatinių šaunamųjų ginklų – 9 mm kalibro pistoleto „Glock 19“ (23 vnt.) ir „Glock 43“ (2vnt.) konversijas, priskirtinas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams.

1.2. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, šiuos šaunamuosius ginklus ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 17 d., neturėdamas leidimo, atgabeno į namą (duomenys neskelbtini), kur toliau bendrais veiksmais su I. P. neteisėtai laikė tolesnio realizavimo tikslu.

1.3. I. P., organizuotoje grupėje atlikdamas savo atskirą užduotį, ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 17 d., susitarė su D. P., dėl 3 vnt. „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų pistoletų „Glock 19“ pardavimo, bei sutarė, kad didelio kiekio šaunamųjų ginklų pirkimo – pardavimo sandoris įvyks po dviejų dienų t. y. 2023 m. gegužės 19 d. I. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Toliau organizuodamas ginklų pardavimo sandorį, 2023 m. gegužės 17 d. susitikimo su V. D. metu, informavo jį (V. D.) apie 2023 m. gegužės 19 d. įvyksiantį didelio kiekio šaunamųjų ginklų realizavimą ir jo (V. D.) užduotį 2023 m. gegužės 19 d. pristatyti 3 vnt. šaunamųjų ginklų į I. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

1.4. V. D. 2023 m. gegužės 19 d. apie 10.30 val., vykdydamas savo atskirą užduotį, iš šaunamųjų ginklų laikymo slaptavietės (duomenys neskelbtini), paėmė 3 vnt. „B“ kategorijos šaunamuosius ginklus – pusiau automatinius šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro pistoletų „Glock 19“ konversijas ir automobiliu „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ginklus neteisėtai, neturėdamas leidimo atgabeno pas I. P. į namus (duomenys neskelbtini), kur perdavė ginklų laukusiam I. P., kuris, tęsdamas didelio kiekio šaunamųjų ginklų pirkimo – pardavimo sandorį, šaunamuosius ginklus realizavo D. P..

1.5. Likusius 22 vnt. pusiau automatinių šaunamųjų ginklų – 9 mm kalibro pistoleto „Glock 19“ (23 vnt.) ir „Glock 43“ (2vnt.) konversijas, priskirtinas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, toliau bendrais veiksmais su I. P. neteisėtai laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gegužės 19 d., 13.05 val., kai kratos metu didelis kiekis šaunamųjų ginklų buvo surastas ir išimtas.

2. V. D. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 19 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo du šaunamuosius ginklus: „B“ kategorijos pertaisomą ilgąjį šaunamąjį ginklą 7,92 mm kalibro „K98“ modelio karabiną „MAUSER“, skirtą šaudyti 7,92 mm kalibro „MAUSER“ (7,92x57 mm) šoviniais, vieną A kategorijos – pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais, bei pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos šaunamojo ginklo – 7,92 mm kalibro šautuvo „Mauser 98“ uoksą su paleidžiamuoju mechanizmu, dėtuve ir vamzdžio dalimi, į kurią įmontuotas perdirbtas nenustatyto ginklo vamzdis (arba jo fragmentas), pritaikytas 5,45x39 mm šoviniui; A kategorijos ginklų priedėlį – šaunamojo ginklo duslintuvą, skirtą ir tinkamą naudoti su 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „AGRAM 2002“, bei didelį kiekį – 177 vnt. šaudmenų, skirtų „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Įgytus šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 19 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo atgabeno į sodybą (duomenys neskelbtini), kur šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2023 m. gegužės 19 d., kai apie 15.40 val. atliktos kratos metu šaunamieji ginklai ir didelis kiekis šaudmenų buvo surasti ir išimti.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. D. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 21 d. nutartimi V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 n. rugpjūčio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams iki 2023 m. spalio 19 d.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 19 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas V. D., pobūdį ir sunkumą, mastą, jo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų daryme, kaltinamojo charakteristiką, atsižvelgęs į gresiančios bausmės griežtumą, sprendė, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė vis dar yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o kitos, švelnesnės kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ar dokumentų paėmimas) neužtikrins, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamasis V. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. D. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams bei parinkti bet kurią švelnesnę BPK 120 straipsnyje numatytą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

5.1. Anot kaltinamojo, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra nepagrįstas ir prieštaraujantis nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo bei teisingumo principams. Skundžiama nutartis prieštarauja tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės nuostatoms, nes priimta vadovaujantis tik prokuroro pateiktomis prielaidomis, o ne realiais duomenimis ir įrodymais.

5.2. Skunde nurodoma, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas nustatytas atsižvelgus į kaltinamojo V. D. turėtą teistumą ir galimai aktyvų (reikšmingą) vaidmenį veikiant pavojinga bendrininkavimo forma darant nusikaltimą. Nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, V. D. pažymi, kad jo teistumas yra išnykęs, ankstesnės veikos buvo padarytos senai, todėl teismas šiuos neigiamai charakterizuojančius duomenis pervertino, taip pažeisdamas non bis in idem principą. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą, todėl teistumui išnykus, asmuo laikomas neteistu.

5.3. Kaltinamasis apeliuoja į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį Nr. E2A-470-790/2018 bei nurodo, jog byloje turi būti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Sulaoja prieš Estiją. Šis teismas nurodė, kad grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Skundžiamoje nutartyje pasisakydamas apie esamą naujų nusikaltimų darymo riziką, aktyvų kaltinamojo vaidmenį, pavojingumą ir reikšmingumą tiriamame įvykyje, teismas vadovavosi kaltinamojo akto prielaidomis, o ne konkrečiais faktais ir įrodymais.

5.4. Pasak kaltinamojo, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad šioje proceso stadijoje pagrindas ir sąlygos taikyti kardomąją priemonę nėra išnykęs, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis buvo priimta dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai nebuvo atlikti visi procesiniai veiksmai. Šioje proceso stadijoje šis argumentas nelaikytinas aktualiu.

5.5. Akcentuojama, kad teismas nepasisakė dėl jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nors šios aplinkybės taip pat turi reikšmės svarstant suėmimo pratęsimo pagrindų egzistavimo klausimą. Anot V. D., turi būti atsižvelgta į jo šeimyninę padėtį (gyvena su drauge, palaiko ryšius su giminaičiais), kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbdavio vertinamas teigiamai. Taip pat turi būti atsižvelgta į jo sveikatos būklę (serga onkologinėmis ir kitomis ūminėmis ligomis). Be to, jis neturi ryšių užsienyje, nenustatyta, kad jis bandė ar bandys trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Kauno apygardos teismui, tačiau dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakyta.

5.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės skyrimo tikslai negali būti pasiekti skiriant vieną švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, kadangi tai nebus pakankama priemonė užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamasis cituoja EŽTT praktiką bei nurodo, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržančios asmens teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Anot kaltinamojo, nėra aišku, kodėl visas kompleksas kardomųjų priemonių, tokių kaip užstatas, namų areštas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, įpareigojimas nebendrauti su tam tikrais asmenimis, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo V. D. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. D. skundas tenkinamas.

7. Išnagrinėjusi skundą teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnysis teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja rizika, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad kardomosioms priemonėms keliami tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Suėmimą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo V. D. 2023 m. rugsėjo 25 d. apklausos protokole (t. 8, b. l. 74–75), įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 137–140), 2023 m. gegužės 20 d. slaptų veiksmų atlikimo protokoluose (t. 2, b. l. 14–15, 125–126, 182–184; t. 3, b. l. 25–26), kratų protokoluose, tuo pačiu ir 2023 m. gegužės 19 d. kratų (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), protokoluose (t. 3, b. l. 63–75, 180–185), apžiūros protokoluose, specialisto išvadose (dėl ginklų, pėdsakų, DNR pėdsakų), duomenyse, gautuose atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (t. 2, b. l. 55–56, 95–96) bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Aukštesnės instancijos teismas įvertino apygardos teismo argumentus, kuriais remiantis buvo konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, o būtent, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Ginčijamoje nutartyje nurodyta, kad V. D. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Vieną iš nusikaltimų kaltinamasis V. D. galimai padarė veikdamas didesnio pavojingumo bendrininkavimo forma – organizuotoje grupėje, yra kaltinamas aktyviai veikęs disponuojant dideliu kiekiu šaudmenų ir šaunamųjų ginklų. V. D. kaltinamas organizuotoje grupėje neturėdamas leidimo neteisėtai įgijęs, gabenęs, laikęs ir realizavęs didelį kiekį šaunamųjų ginklų – 25 vnt. pusiau automatinių šaunamųjų ginklų – 9 mm kalibro pistoleto „Glock 19“ (23 vnt.) ir „Glock 43“ (2 vnt.) konversijas, priskirtinas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pagal kaltinamajame akte aprašytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, kaltinamojo V. D. vaidmuo galimai nebuvo antraeilis, galimas jo veikimas organizuotos grupės sudėtyje reikšmingai prisidėjo prie sunkaus tyčinio nusikaltimo galimo padarymo. Be to, V. D. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė 2 šaunamuosius ginklus „B“ kategorijos pertaisomą ilgąjį šaunamąjį ginklą 7,92 mm kalibro „K98“ modelio karabiną „MAUSER“, skirtą šaudyti 7,92 mm kalibro „MAUSER“ (7,92x57 mm) šoviniais, vieną A kategorijos – pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais, bei pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – pramoninės gamybos šaunamojo ginklo – 7,92 mm kalibro šautuvo „Mauser 98“ uoksą su paleidžiamuoju mechanizmu, dėtuve ir vamzdžio dalimi, į kurią įmontuotas perdirbtas nenustatyto ginklo vamzdis (arba jo fragmentas), pritaikytas 5,45x39 mm šoviniui; A kategorijos ginklų priedėlį – šaunamojo ginklo duslintuvą, skirtą ir tinkamą naudoti su 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „AGRAM 2002“ bei didelį kiekį – 177 vnt. šaudmenų, skirtų „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, taip pat akcentavo V. D. ankstesnius teistumus. Kaltinamasis praeityje buvo teistas 1996 metais ir 1998 metais, be kita ko, už neteisėtą šaunamojo ginklo įsigijimą (t. 9, b. l. 59–60). Nors ankstesni teistumai yra išnykę, tai pažymėjo ir apygardos teismas, tačiau šias aplinkybes vertinant kartu su šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų pobūdžiu, jų mastu, yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis galimai gyveno ir iš nusikalstamos veikos. Vis tik, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių duomenų nepakanka išvadai, jog galimai naujų nusikalstamų veikų darymo riziką galima užkardyti tik pačia griežčiausia kardomąja priemone.

10. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, tai yra žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą byloje. Pagal suformuotą teismų praktiką suėmimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų.

11. Sprendžiant tinkamos ir proporcingos kardomosios priemonės klausimą, šiuo atveju ne mažiau svarbūs yra ir kiti bylos duomenys. Atsižvelgtina į tai, kad paminėti ankstesni teistumai buvo daugiau nei prieš dvidešimt metų ir šiuo metu yra išnykę. SODROS DB išrašo duomenimis V. D. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki suėmimo dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 9, b. l. 72–73). 2023 m. rugsėjo 19 d. įtariamasis V. D. paaiškino, kad yra UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkas, taip pat nurodė, kad jo pagrindinės pajamos yra iš atlygio – 1 500 Eur, kurį gaudavo dirbdamas su (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“. Kaltinamasis pažymėjo, kad sugyventinė L. K. taip pat dirba tame pačiame centre (t. 8, b. l. 66–67). Byloje esanti darbo sutartis patvirtina, kad V. D. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padėjėju (t. 8, b. l. 105–106). Iš (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“ pateiktos V. D. charakteristikos matyti, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) namuose „duomenys neskelbtini“ (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini) namai) dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 iki 2023 m. gegužės 26 d. (t. 8, b. l. 107–108). Turimi darbiniai santykiai rodo, jog kaltinamasis dirbo, taigi gavo ir oficialių darbinių pajamų. Visa tai papildomai mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę aptariamu pagrindu.

12. V. D. švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę sustiprina ir kiti bylos duomenys, kaip antai, turimi šeimyniniai ryšiai, turima gyvenamoji vieta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis su sutuoktine I. D. oficialiai nėra išsituokęs, bet bendro ūkio neveda, 6 metus gyvena su sugyventine L. K. jos bute, adresu: (duomenys neskelbtini), palaiko ryšius su giminaičiais (t. 8, b. l. 66–67). Šiame kontekste vertinama ir skunde akcentuojama kaltinamojo sveikatos būklė. Pateikti medicininiai išrašai leidžia spręsti apie jos dinamika, taikomą gydymą, reikalingų medicininių paslaugų pobūdį. Paskutiniais duomenimis, V. D. 2023 m. sausio 25 d. atvykus į ligoninę buvo diagnozuota pagrindinė diagnozė: ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas; taip pat ūminis inkstų nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), anemija ir kt. (t. 8, b. l. 109–200; t. 9, b. l. 1–5, 6–7, 8, 9, 10–12).

13. Apibendrinant aptartus duomenis spręstina, kad V. D. dalyvavimo procese užtikrinimui suėmimo taikymas šiuo metu nebėra būtinas, šis BPK 119 straipsnyje numatytas tikslas gali būti pasiektas taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Nagrinėjant kaltinamojo V. D. skundą Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pareiškė, jog yra galimybė įmokėti 5 000 Eur dydžio užstatą už kaltinamąjį V. D.. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą parenkamo užstato dydžiui reikšmingų aplinkybių (reiškiamų kaltinimų sunkumas, gresiančios bausmės dydis, V. D. turtinė padėtis ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys), sprendžia, kad šiuo atveju tokio dydžio užstatas yra pakankamas. Be minėto užstato skirtina kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Šių kardomųjų priemonių visuma turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo V. D. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131¹, 133 straipsniais, 130 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. D. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą, kitomis kardomosiomis priemonėmis:

– 5 000 Eur dydžio užstatu, kurį būtina įmokėti į Kauno apygardos Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT26 7300 0100 0222 7969 per tris dienas nuo nutarties įteikimo V. D. dienos (pavedime ar kitame mokėjimo dokumente nurodomas asmuo, už kurį mokamas užstatas, bylos numeris, mokėtojo informacija).

– intensyvia priežiūra, nustatant 6 mėnesių jos terminą, įpareigojant kaltinamąjį V. D. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o nuo 6.00 val. iki 22.00 val. leidžiant nutolti nuo savo gyvenamosios vietos Kauno miesto ribose, išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, taip pat išvykimu dėl darbo. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

V. D. iš suėmimo paleisti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis ar užstato davėjas, per nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą).

Išaiškinti kaltinamajam V. D. BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, jog šaukiamas atvyktų į teismą, nekliudytų proceso eigos, nedarytų naujų nusikalstamų veikų ir, kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Teismo šaukimus siųsti V. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Įspėti užstato davėją, jei V. D. pažeis BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, sumokėtas 5 000 Eur užstatas pereis valstybei.

Išaiškinti kaltinamajam V. D., kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties dalį dėl V. D. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.

Nutarties nuorašus išsiųsti kaltinamajam V. D. ir jo gynėjui, prokurorui, taip pat Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius