- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-84-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- AB „Klaipėdos kranai“
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei ir Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui L. K., atsakovo atstovui P. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 3612 Lt turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Išnagrinėjus bylą dokumentinio proceso tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-29 preliminariuoju teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Atsakovui pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje. Ieškovo atstovas prašė teismo ieškinį patenkinti, nurodė, kad 2007-06-08 „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, atsakovui priklausantis kranas kliudė ieškovui priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jį apgadino ir taip padarė 3 312 Lt žalą, 300 Lt ieškovas sumokėjo už žalos įvertinimo paslaugą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo prašė ieškinio netenkinti dėl to, kad pats ieškovas buvo neatsargus ir važiavo ten, kur važiuoti buvo draudžiama. Pažymėjo, kad teritorija, kur vyko darbai, buvo aptverta, t. y. krano veikimo zona buvo pažymėta signaline juosta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-01 sprendimu 2008-07-29 preliminarųjį teismo sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui L. K. iš atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ 3 612 Lt turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 612 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 425 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių reikalavimus, nepažymėdamas krano veikimo zonos įspėjamaisiais ženklais. Į šią zoną patekusio ieškovo automobilis buvo apgadintas, todėl atsakovas turi ieškovui atlyginti patirtus nuostolius ir mokėti įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad UAB „Falck Security“ apsaugos grupių vadovas L. K., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, įvažiavo į vizualiai matomą dirbančio krano teritoriją bei nepaisė to, kad dirbančio krano teritorija buvo aptverta įspėjamaisiais ženklais (signaline juosta), t. y. elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Todėl kranas ir kliudė jo automobilį. Teismas nesiaiškino, kad į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ statomo – remontuojamo geležinkelio zoną, kurioje dirbo kranas, ieškovas iš viso negalėjo įvažiuoti, bei neišnagrinėjo pateiktos UAB „Plungės Jonis“, vykdžiusios geležinkelio remonto darbus, parengtos statybos aikštelės aptvėrimo schemos. Schemoje nurodyta, kad prie įvažiavimo į vykdomų darbų teritoriją stovi draudžiamasis ženklas ir teritorija yra aptverta signaline „Stop“ juosta. Tokiu būdu atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, neturi atsakyti dėl padarytos žalos, nes žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo.
Atsiliepimas
Ieškovas L. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ priklausantis kranas „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, 2007-06-08 kliudė ieškovui priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir jį apgadino. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė nuostolius atlyginti (b. l. 20-21). UAB ,,Pajūrio autorika“ atliktas automobiliui padarytos žalos vertinimas patvirtina, kad automobiliui padaryta 3 312 Lt žala (b. l. 14-17). Ieškovas už suteiktą paslaugą sumokėjo 300 Lt (b. l. 18). Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007-09-07 raštas Nr. SD-15111 patvirtina, kad įvykio metu buvo pažeisti Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių reikalavimai ir atsakovo darbų vykdytojui J. R. 2007-07-05 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2007-07-10 jis buvo nubaustas administracine tvarka už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta 800 Lt dydžio bauda (b. l. 19). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-08-31 nutarimu J. R. skundą patenkino iš dalies ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007-07-10 nutarimą panaikino, o J. R. pripažino padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 60 Lt dydžio baudą (b. l. 44-45). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2008-11-07 nutartimi J. R. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-08-31 nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 57-61).
Byloje kilo ginčas, ar atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ yra atsakingas už ieškovui priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sugadinimą, t. y. už padarytą žalą.
CPK 182 straipsnyje reglamentuotas atleidimas nuo įrodinėjimo. CPK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Sąvoka „tie patys asmenys“ jokiu būdu nereiškia tos pačios procesinės padėties. Svarbi yra ne procesinė padėtis, o pats dalyvavimo procese (kaip byloje dalyvaujančio asmens) faktas. Be to, administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai bus pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Ne teismo priimtas administracinėje byloje sprendimas laikomas tiesiog rašytiniu įrodymu, neturinčiu jokios prejudicinės galios.
Apeliantas teigia, kad pats ieškovas įvažiavo į vizualiai matomą dirbančio krano teritoriją bei nepaisė to, kad dirbančio krano teritorija buvo aptverta įspėjamaisiais ženklais (signaline juosta). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ darbų vykdytojo J. R. apeliacinį skundą 2008-11-07 nutartyje konstatavo, kad Krano veikimo zonos įspėjamaisiais ženklais nepažymėjimą patvirtina Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešimo apie įvykį turinys, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus tyrėjo Egidijaus Jokubausko surašytas ir L. K. bei krano mašinisto A. D. pasirašytas 2007 m. birželio 8 d. aktas, kuriame nustatyta, jog teritorija apie dirbantį kraną nei aptverta, nei pažymėta įspėjamaisiais ženklais, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2007 m. birželio 13 d. raštas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui, kuriame nurodyta, jog krano darbo vieta nebuvo aptverta ir pažymėta įspėjamaisiais ženklais, Institucijos pateiktos pažeidimo vietos fotonuotraukos, paties asmens prisipažinimas, J. R. paskyrimo darbų vadovu momentas (asmuo, iš jo paties žodžių, paskirtas darbų vadovu 2007 m. birželio 8 d., o pažeidimas fiksuotas 9 val. ryte, tai tik sustiprina poziciją, jog reikiamų priemonių užtikrinti darbų saugą objekte nebuvo imtasi) (b. l. 57-61). Taigi bylai reikšmingos aplinkybės jau buvo nustatytos kitoje administracinėje byloje, kurioje yra priimtas galutinis sprendimas (nutartis). Atsakovas pažeidė Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių reikalavimus, todėl apelianto (atsakovo) teiginiai, jog krano veikimo zona buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, yra nepagrįsti.
CK 6.270 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą.
Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra taikoma, kai žala padaroma naudojant, eksploatuojant didesnio pavojaus šaltinį. Didesnio pavojaus šaltiniu laikoma veikla, kuri kelia aplinkiniams didesnį nei įprasta pavojų. Veikla gali būti pavojinga dėl naudojamų priemonių, įrankių, daiktų arba dėl to, kad žmogus tam tikrų procesų negali visiškai valdyti.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ieškovui buvo padaryta žala (atsakovui priklausantis kranas krovos darbų metu kliudė ieškovui priklausantį lengvąjį automobilį ir jį apgadino). Kadangi žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė atsakovo darbuotojas, eidamas savo pareigas, todėl darytina išvada, kad atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ yra atsakingas už ieškovui priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sugadinimą, t. y. už padarytą žalą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog žala buvo padaryta dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Žalos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.