- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- I-10139-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00153-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7). Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priimta skundo dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo (b. l. 31).
Pareiškėjo nuomone, pensijų mažinimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pratęsimas 2012 ir 2013 metams yra neteisėtas. Dėl to pareiškėjui susidarė pensijos nepriemoka, kurią jis prašo priteisti. Be to, pareiškėjui buvo sumažinta ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, o toks ribojimas yra neteisėtas. Pareiškėjas, kaip niekur nedirbantis pensininkas, turėjo didelių finansinių praradimų dėl pensijos mažinimo. Pareiškėjo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti neišmokėtą pensijos dalį.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 34). Nurodė, kad pareiškėjui pensija 2012–2013 m. buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo pensijos perskaičiavimas dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo jau įvykdytas. Pabrėžė, kad šių pensijų kompensavimo įstatymai nenustato. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo pareiškėjui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimu (b. l. 36) paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas (b. l. 40–41). Pareiškėjas 2014 m. spalio 24 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 37). Vidaus reikalų ministerija 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1D- 9327(11) pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 38–39).
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo nepagrįstumo 2012–2013 m. vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad jam 2012–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo sumažinta pagrįstai. Pareiškėjui pensija nebuvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Taigi, šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Be to, pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį dėl pensijos ribojimo taikant Valstybinių pensijų įstatyme nustatytą 1,3 VDU dydį.
Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-05 pažymos Nr. 11DP(P)-6028 (b. l. 10–11, 40–41) apie pareiškėjo 2010–2013 m. pensijos dydį, pareiškėjui valstybinė pensija buvo ribojama ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.
Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodytu laikotarpiu paskirtos pensijos ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nebuvo galimas, todėl pareiškėjo patirti praradimai, atsiradę dėl Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų taikymo, pripažintini jo teisių pažeidimu, kuris privalo būti pašalintas. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-08-31, nuo 2012-09-01 Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. neteko galios. Ginčui aktualus laikotarpis nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-05 pažyma patvirtina, kad pareiškėjui dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 (įskaitytinai) susidarė 1 214,88 Lt (351,85 Eur) valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 10–11).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl nepagrįstai taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. M. (a. k. duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 351,85 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 85 euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 (įskaitytinai).
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.