- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-348-123/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- R. Š., R.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Petras Macenis, Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr.2A-348-123/2007
2007 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Ilonai Rimkuvienei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui M. Š., ieškovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovės atstovui advokatui Petrui Maceniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-881-512/2007 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei R. Š., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. Š. 2006-09-01 pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-12 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko R. Š. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu; priteisti iš atsakovės R. Š. nepilnamečio vaiko R. Š. išlaikymą po 500 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo sūnus R. Š. nuo 2006 m. liepos mėn. iki rugpjūčio mėnesio pabaigos gyveno su juo. 2006 m. rugpjūčio mėnesį sūnus turėjo grįžti pas atsakovę į užsienį, tačiau sūnus grįžti pas mamą atsisakė ir išreiškė norą gyventi su tėvu. Teigė, kad gali visiškai užtikrinti savo vaiko teises ir teisėtus interesus, rūpintis jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tuo tarpu atsakovės materialinė padėtis neaiški, todėl ji negali užtikrinti visų sūnui būtinų gyvenimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-01-03 sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-12 sprendimą, nustatė R. Š. gyvenamąją vietą su tėvu M. Š.; pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-08 nutartį, nustatė bendravimo su R. Š. tvarką: R. Š. bendrauja su sūnumi vieną savaitę per sūnaus mokymosi atostogas žiemos metu, t.y. per Kalėdų šventes, bei vieną mėnesį vasaros atostogų metu pasiimdama sūnų pas save. R. Š. gyvenant užsienyje, sūnaus kelionės išlaidas iš Lietuvos į užsienį apmoka M. Š., o iš užsienio į Lietuvą – R. Š.. Priteisė iš R. Š. po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2006-09-01 iki sūnaus R. Š. pilnametystės. Teismas nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui metu buvo pasikeitusios faktinės aplinkybės – atsakovė gyvena užsienyje, o nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su ieškovu. Paaiškino, kad vaiko teisę į gyvenamąją patalpą, mokslą, socialinę apsaugą, fizinį, protinį, dorovinį vystymąsi geriau užtikrins ieškovas nei atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties neleisdama vaikui bendrauti su tėvu ir tokiais savo veiksmais varžo vaiko teisę bendrauti su tėvu ir jo giminaičiais.
Atsiliepimas
Atsakovė 2007-02-02 pateikė apeliacinį skundą, nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Prašo teismo 2007-01-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-12 sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-08 nutartį palikti nepakeistus. Pažymi, kad jos nepilnametis sūnus laikinai 5 mėnesius gyveno pas ieškovą, kol pabaigė pirmą klasę. Teigia, kad ji laikėsi 2006-06-08 taikos sutarties ir 2006 m. liepos mėnesį atvežė sūnų pas ieškovą vasaros atostogų metu. Teismas nevertino aplinkybės, kad sūnus praleido mokslo metų pradžią dėl to, kad ieškovas negrąžino vaiko į Angliją, todėl mano, kad būtent ieškovas piktnaudžiauja vaiko teisėmis, prievarta neleisdamas vaikui susitikti su mama bei nuteikinėdamas jį prieš mamą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad nepilnametis sūnus myli mamą ir visą savo gyvenimą gyveno su ja. Nurodo, kad ji taip pat pažeidė taikos sutartį, kadangi vaiko per Kalėdų šventes į Lietuvą ieškovui neatvežė, kadangi bijojo, kad ieškovas vėl sūnų paslėps ir pasibaigus Kalėdų atostogoms jo negrąžins. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovo ir jo artimųjų, kurie nėra buvę Anglijoje ir niekada nėra matę, kur ir su kuo gyvena jos sūnus, parodymais, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ji nesirūpina savo sūnumi. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas dirba iki vėlumos, iš namų išeina anksti, o grįžta vėlai ir todėl sūnui negali skirti daug laiko. Sūnus nebuvo išreiškęs noro likti gyventi su ieškovu Lietuvoje. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų įvertinimo principus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes.
Ieškovas M. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Paaiškino, kad kol atsakovė gyveno Londone, sūnus R. Š. gyveno su tėvu ir mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Teigia, kad siekdamas apginti vaiko interesus ėmėsi savigynos veiksmų, todėl pažeidė teismo 2006-06-08 patvirtintas taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku. Mano, kad vaikas bijo savo mamos ir nenori gyventi su atsakove, o nori likti su tėvu Lietuvoje. Nurodo, kad per laikotarpį, kai vaikas gyveno Lietuvoje, nesudarė kliūčių motinai ir motinos giminėms bendrauti su vaiku. Atsakovės pateikti argumentai yra visiškai neteisingi, pagrįsti tik pačios atsakovės pasisakymais bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas, ieškovo ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 1992-07-11 sudarė santuoką, 1997-04-02 gimė sūnus R. Š. (t. 1, b.l. 5), teismas 2003-11-12 sprendimu šalių santuoką nutraukė ir nustatė nepilnamečio sūnaus R. Š. gyvenamąją vietą su motina R. Š. (t. 1, b.l. 6). Teismas 2006-06-08 nutartimi nustatė bendravimo su sūnumi tvarką, t.y. ieškovas bendrauja su sūnumi R. Š. vieną savaitę per sūnaus mokymosi atostogas žiemos metu, tai yra per Kalėdų šventes, bei vieną mėnesį per sūnaus mokymosi atostogas vasaros metu (t. 1, b.l. 10-11). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sūnaus R. Š. gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Ginčo teisiniams santykiams dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant skyrium, reguliuoti taikytinos LR CK trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus normos. Sprendžiant šį klausimą, reikia vadovautis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei abiejų tėvų lygiateisiškumo principais (CK 3.3 str. 1 d., 3.156 str., 3.174 str. 2 d.). Bylos duomenimis, šalių sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina. Ieškovas prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi pasikeitė vaiko norai, jis nori gyventi su tėvu. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Taigi, pareiškus ieškinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje.
Byloje nustatyta, kad po šalių skyrybų vaikas liko gyventi su mama. Nuo 2005 m. atsakovė su sūnumi gyvena Anglijoje. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovės ir mažamečio vaiko socialinė bei materialinė padėtis yra gera. Atsakovė šiuo metu su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame name Didžiojoje Britanijoje (t. 1, b.l. 58-59), užsiima privačia veikla, turi savo vardu registruotą privačią ribotos atsakomybės įmonę (t. 1, b.l. 50-57), iš HM Valstybinių mokesčių departamento sūnus R. Š. gauna vaiko pašalpą, kuri jam bus mokama iki 16 metų, vaikas turi sveikatos draudimą (t. 1, b.l. 44-47). Nuo 2005 m. R. Š. lanko (duomenys neskelbtini) katalikų pradinę mokyklą, vaiko lankomumas labai geras – 92,81 % (t. 1, b.l. 41-43), po pamokų berniukas lankė ir lanko futbolą. Anglijoje vaikas bendrauja su savo pusbroliais, pusseserėmis, su teta (t.1, b.l. 126). Iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad aplinkos sąlygos, kuriose gyveno ir gyvena vaikas su mama, yra geros ir jos nepasikeitė, nepablogėjo, taigi atsakovė gyvendama užsienyje gali visiškai užtikrinti vaiko teises ir interesus, rūpintis jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaro tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Iš psichologės pateiktos išvados matyti, kad nepilnamečio vaiko išsivystymas atitinka jo amžių. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad motina vaiku rūpinasi.
Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Civiliniame kodekse nenumatyta, kad vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, yra išskirtinė ar privaloma teismui. Ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis, nustatant, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo jų motyvacijos, kurią pateikia vaikas. Teisėjų kolegija mano, kad dešimties metų vaikas negali turėti tvirtos nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, kadangi jis nėra pakankamo amžiaus, kad tinkamai išreikštų savo nuožiūras ir motyvacijas. Nagrinėjamu atveju mažametis vaikas vienareikšmiškai nepasakė savo nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, o tik išreiškė norą gyventi su abiem tėvais, vaiko išreikštas noras buvo nemotyvuotas. Savo norus ir pažiūras dėl gyvenamosios vietos nustatymo R. Š. buvo išreiškęs Klaipėdos miesto savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojams, psichologams. Vaikas išreikšdamas savo nuomonę nė apie vieną iš tėvų neatsiliepė blogai. Vaiko išreikštą norą gyventi su abiem tėvais patvirtina byloje esanti psichologo konsultacija (t. 1, b.l. 112). Vaikų teisių apsaugos tarnyba nepateikė išvados, su kuriuo iš tėvų vaikui būtų geriau gyventi (t. 2, b.l. 8), tačiau taip pat patvirtino vaiko išreikštą norą gyventi su abiem tėvais (t. 2, b.l. 7). Be to, psichologė paaiškino, kad vaiko nuomonei didelę įtaką daro abu tėvai, todėl berniukas yra sumišęs ir jis negali apsispręsti, su kuo jis nori gyventi (t. 1, b.l. 152). Kol vaikas gyveno Anglijoje, niekada nebuvo išreiškęs noro gyventi su tėvu Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį R. Š. atvyko vasaros atostogų į Lietuvą pas tėvą, pasibaigus vasaros atostogoms ieškovas vaiko atgal į Londoną pas mamą negrąžino, kadangi, jo teigimu, vaikas į Angliją pas mamą grįžti nenorėjo. Pabrėžtina, kad vaiko noras pasilikti gyventi Lietuvoje su tėvu susiformavo gyvenant atskirai nuo mamos, vaiko atostogų metu, todėl vaiko norą gyventi su ieškovu galėjo lemti tėvas, jo giminaičiai, vaiko dėmesio užkariavimas dovanomis, pramogomis, kelionėmis vasaros atostogų metu bei pasikeitusi įprasta gyvenamoji aplinka.
Teismas, nustatydamas šeimos aplinkos sąlygas, turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, giminaičių. Vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų yra svarbi sąlyga, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jeigu toks prisirišimas yra natūralus ir nėra nulemtas tėvo (motinos) netinkamo elgesio, tik dėl savanaudiškų paskatų siekiant paveikti vaiko nuomonę. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, prie kurio iš tėvų vaikas yra labiausiai prisirišęs. Spręsdamas vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, teismas turi išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių sūnus visą laiką gyveno su motina, jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, išskyrus penkis mėnesius nuo 2005 m. sausio iki liepos mėnesio, kai vaikas gyveno su tėvu, kol atsakovė susirado būstą ir nuolatinį darbą Anglijoje. Šiuo metu mažametis vaikas gyvena su mama Anglijoje. Nepilnametis sūnus gerai jaučiasi gyvendamas su mama. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, ryšio su motina nutraukimas gali traumuoti vaiką, trukdyti darniai jo raidai, t.y. prieštarautų paties vaiko interesams. Pabrėžtina ir tai, kad vaiko išvykimas gyventi į užsienio valstybę savaime nereiškia, kad bus pažeista vaiko teisė į identiškumo išsaugojimą. Kai šalys sudarė taikos sutartį dėl vaiko bendravimo tvarkos, jau tuo metu ieškovas žinojo, kad vaikas gyvens kartu su mama Anglijoje. Atsakovė vykdė teismo 2006-06-08 patvirtintas taikos sutarties sąlygas, neribojo vaiko galimybės palaikyti ryšius su likusiu Lietuvoje tėvu ir kitais giminaičiais. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalavo, jog atsakovė liktų gyventi Lietuvoje, o pasibaigus vasaros atostogoms vaiko negrąžino mamai. Taigi pats ieškovas pažeidė teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tokiu savo elgesiu trukdydamas vaikui matytis su mama ir stengdamasis daryti įtaką vaiko nuomonei prieš motiną. Vaikų teisių apsaugos tarnyba akcentavo, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų nusistovėti ir vaikas turi žinoti, kur jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta, kad ieškovas ribojo vaiko galimybę bendrauti su mama, skiepijo vaiko nepagarbą motinai, neleido motinai vaiko pasiimti iš mokyklos, neįsileido atsakovės pas save į namus (t. 1, b.l. 38, 40). Todėl atsakovė turėjo kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, prokuratūrą. Tik atsakovei kreipusis į šias tarnybas, ieškovas nebetrukdė jai matytis su sūnumi. Paminėtina ir ta aplinkybė, kad tėvas neteikė vaikui materialinio išlaikymo, kuris buvo patvirtintas teismo 2003-11-12 nutartimi, t.y. ieškovas turėjo mokėti vaikui po 500 Lt išlaikymo iki vaiko pilnametystės (t. 1, b.l. 6), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tėvas savo mažamečiam vaikui gera valia išlaikymo nemokėjo, o išlaikymas vaikui pradėtas mokėti, tik kai atsakovė 2006-01-19 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jį pateikė antstoliui vykdyti (t. 1, b.l. 27-28). Iš to darytina išvada, kad ieškovas nevykdė savo pareigos išlaikyti savo mažametį vaiką, nesirūpino jo materialine padėtimi, išlaikymo įsiskolinimas 2006-02-01 buvo 3118 Lt (t. 1, b.l. 29).
Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti nepilnamečio sūnaus jau 2 metus turimą šeimos aplinką, vadovaudamasis tuo, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, nes atsakovė išvyko gyventi į užsienį, vaikas išreiškė norą gyventi su ieškovu bei tai, kad tėvas gali geriau užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus ir teises sūnui gyvenant su ieškovu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių išvadų nepakanka keisti vaikui gyvenant su motina jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Byloje nėra nė vieno fakto, kad atsakovė netinkamai auklėja ar prižiūri sūnų. Ieškovas nepagrindė, dėl ko, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus, nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su mama. Ieškovas neįrodė, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kad aplinka, kurioje gyveno vaikas, tapo vaikui nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir kad pasikeitusios aplinkybės turi įtakos pakeisti teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Todėl teisėju kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių, jo interesus, į tai, kad mažamečiam vaikui labiau reikalinga motina, jam geriausia gyventi su mama, daro išvadą, kad nepilnamečio R. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta turi likti su atsakove, nes keisti vaiko gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai
Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas, paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-12 sprendimas dėl vaiko R. Š. gyvenamosios vietos nustatymo ir paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-08 nutartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė paduodama apeliacinį skundą už jį sumokėjo 126 Lt (t. 2, b.l. 24), pirmosios instancijos teisme turėjo 1800 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 85-87), apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b.l. 38). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovei iš ieškovo M. Š. priteistina 126 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 2200 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei R. Š. atmesti.
Palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-12 sprendimą, kuriuo sūnaus R. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. Š. ir sūnaus R. Š. išlaikymui M. Š. kas mėnesį moka po 500 Lt R. Š. iki vaiko pilnametystės.
Palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-08 nutartį, kuria buvo nustatyta bendravimo su R. Š. tvarka.
Priteisti atsakovei R. Š. iš ieškovo M. Š. 126 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 2200 Lt teisme turėtų advokato pagalbos išlaidų.