- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2-679-569/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Ieškovas
- UAB REIKALAVIMAS.LT
- Advokatai
- Valdas Kairys
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB REIKALAVIMAS.LT ieškinį atsakovui UAB,,Mobusta‘‘, trečiajam asmeniui J. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas A. K. paaiškino, kad 2011-08-05 tarp UAB „Bostra“ ir UAB „Reikalavimas.lt“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis dėl 1080,87 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Mobusta“. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą ir apie susidariusios skolos grąžinimą. Nustatytais terminais skola nebuvo grąžinta ir todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovas buvo skolingas UAB „Bostra“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GDB 5793110, išrašytą 2002-03-29 1080,87 Lt sumai. Prekių gabenimo važtaraštis nebuvo išrašytas, nes sąskaita – faktūra, vadovaujantis PVM mokesčių įstatymo nuostatomis, yra įforminamas prekių tiekimas, tai yra sąskaita – faktūra atlieka ir prekių priėmimo – perdavimo funkciją. Prekės nebuvo gabenamos į Šiaulius, jos buvo trečiojo asmens pasiimamos ir vežamos į objektą ir montuojamos. Ant sąskaitos –faktūros yra atsakovo darbuotojo parašas, kuris patvirtina, kad prekės yra gautos, tai, kad ši sąskaita nėra įtraukta į atsakovo įmonės buhalterinę apskaitą, yra mokestiniai pažeidimai. Pasak trečiojo asmens J. K. atsiliepimo, jis turėjo visus įgaliojimus pasirašyti sąskaitas. Ieškovo nuomone atsakovas privalo sumokėti palūkanas už 5 metų laikotarpį, nepraleidžiant ieškininės senaties termino, kurios sudaro 324,44 Lt, ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašo iš atsakovo UAB ,,Mobusta‘‘ 1080,87 Lt skolos, 324,44 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 410,20 Lt atvykimo į posėdį išlaidų.
Atsakovo atstovas V. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Jo manymu, atsakovas iš UAB,,Bostra‘‘ prekių negavo, nes jos nebuvo rastos įmonėje, taip pat nebuvo nustatyta, kad jos būtų sunaudotos. 2002-03-29, kai buvo išrašyta PVM sąskaita- faktūra, J. K. dirbo jų įmonėje darbų vadovu. Tuo metu darbų objektas buvo Vilniuje, Žukausko gatvėje. Kai kurias prekes, kurias jis naudojo savo darbui, jis turėjo teisę pirkti įmonės vardu, jam buvo išduoti įgaliojimai. Nemano, kad jis turėjo teisę pirkti prekes iš UAB „Bostra“, nes pagal išrašytą sąskaitą matyti, kad tokios detalės yra naudojamos langų ceche, t.y. plastmasinės apdailos juostelės, naudojamos langų gamybai arba montavimui. Niekas neduodavo prekių įmonės darbuotojui be įgaliojimo, pardavėjas jo reikalaudavo. Iš UAB „Bostra“ prekes turėjo teisę pirkti darbuotojas, vadovavęs langų cechui. Tretysis asmuo atliko bendrus statybinius darbus – mūro, tinkavimo, betonavimo darbus. Jei J. K. būtų gavęs tas prekes, jis jas būtų jas įtraukęs į savo ataskaitą ir jas nurašęs. Ar J. K. gavo prekes, pasakyti negali. Kai UAB „Bostra“ 2002-12-31 atsiuntė skolų suderinimo aktą, jie nurodė mažesnę skolos sumą ir UAB,,Bostra‘‘ jiems jokių pretenzijų nebereiškė. J. K. nebuvo išrašytas įgaliojimas pirkti prekes iš UAB „Bostra“, nes tokių duomenų jų buhalterijoje nėra.
Tretysis asmuo J. K. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2002-03-29 jis dirbo pas atsakovą statybos darbų vadovu. Visas PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias pirkdavo prekes įmonės vardu, jis priduodavo direktoriui, o jis jas veždavo į Šiaulius, kur buvo įmonės buveinė. Kur dingo minėta sąskaita paaiškinti negali, nes praėjo daug laiko. Neprisimena, ar pirko sąskaitoje nurodytas prekes, tačiau neneigia, kad ant 2002-03-29 PVM sąskaitos-faktūros GDB Nr. 5793110 yra jo parašas. Būdavo tokių atvejų, kad jam perkant didelį prekių kiekį, jis pasirašydavau sąskaitą – faktūrą, o tik paskui atveždavo prekes. Galėjo būti, kad jis pasirašė sąskaitą ir abu egzemplioriai liko UAB,,Bostra‘‘. Negali garantuoti, kad visas PVM sąskaitas-faktūras perdavė direktoriui. Nei vienas tiekėjas neduoda darbuotojui prekių be įgaliojimo, jei nebūtų turėjęs įgaliojimo iš UAB „Bostra“ imti prekes, jam niekas nebūtų rašę ir sąskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.101 str. 1d. numato kreditoriaus teisę perleisti be skolininko sutikimo visą ar dalį reikalavimo kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Be to, reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011-08-05 pirminis kreditorius UAB „Bostra‘‘ su ieškovu UAB REIKALAVIMAS.LT sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 005, pagal kurią UAB,,Bostra‘‘ perleido ieškovui reikalavimą į UAB,,Mobusta‘‘ 1080,87 Lt dydžio skolą (b.l. 5-7). Iš sutarties turinio nenustatyta, kad sutartis yra išimtinai susijusi su kreditoriaus asmeniu, dėl ko reikalavimo perleidimo sutartis nebūtų galima. Be to, iš sutarties nenustatyta, kad šios sutarties nuostatos pažeistų ar labiau suvaržytų skolininko teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad UAB REIKALAVIMAS.LT ir UAB,,Bostra‘‘ sudaryta sutartis atitiko ir tokiai sutarčiai keliamus formos reikalavimus (LR CK 6.103 str.). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (b.l. 13-15), apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu.
Iš 2002-03-29 PVM sąskaitos-faktūros GDB Nr. 5793110 (b.l. 8) matyti, kad UAB,,Bostra‘‘ pardavė atsakovui UAB,,Mobusta‘‘ prekių už 1080,88 Lt. Atsakovas neigia, jog šias prekes gavo, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, šios prekės nepateko į įmonės apskaitą, vien PVM sąskaitos - faktūros išrašymas nėra pagrindas priteisti skolą. Atsakovas nurodė, kad jam nėra žinoma pirkimo pardavimo sutartis, kurią patvirtintų 2002-03-29 PVM sąskaita-faktūra GDB Nr. 5793110, pateikė įrodymus, kad tokios prekės į įmonės apskaitą įtrauktos nebuvo (b.l. 61).
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas PVM sąskaitą- faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius turtinius santykius. Įrodymų sąsajumas yra įrodymų turinio dalykas. Įrodinėjimo priemonių leistinumas paprastai yra susijęs su įrodymų procesine forma. Ne bet kokie faktiniai duomenys, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, gali būti įrodymai, o tik tokie, kurie atitinka įrodymų formai keliamus įstatymų reikalavimus: jie turi būti nustatyti įstatymų numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, surinkti, pateikti, ištirti ir įvertinti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodinėjimo priemonių leistinumas reiškia įstatymų nustatytą įrodinėjimo priemonių panaudojimo apribojimą, susijusį su procesine forma. Todėl įrodinėjant tam tikras konkrečias civilinės bylos aplinkybes, būtina naudoti įstatymų tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones (LR CPK 177str. 4d.). Tokie atvejai nurodyti ir CPK, ir kitų įstatymų normose. UAB,,Bostra‘‘ yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jo atliktas ūkines operacijas patvirtina leistinos įrodinėjimo priemonės, t.y. buhalterinės apskaitos dokumentai (2003-04-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-544/2003m.). 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12str. 1d. numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 12str. 2d. numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Kadangi ieškovas savo ieškinį pagrindė leistinais įrodymais, teismas neturi pagrindo netikėti, kad tarp UAB,,Bostra‘‘ ir UAB,,Mobusta‘‘ buvo sudaryta prekių pirkimo pardavimo sutartis. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad pats PVM sąskaitos – faktūros išrašymas ir kitos šalies atstovo patvirtinimas rodo, kad prekes atsakovas gavo, tokia nuostata yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis Nr. 3K-3-164/2004m.). Kad atsakovas prekes gavo, patvirtina ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Minėtoje PVM sąskaitoje - faktūroje yra trečiojo asmens darbuotojo J. K. parašas grafoje asmenų, atsakingų už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą. J. K. pripažino, kad tai jo parašas, tačiau negalėjo prisiminti, ar prekės pagal šią sąskaitą buvo atvežtos atsakovo įmonei, ar ne. Atsakovas pateikė dokumentus, kuriais įrodinėja, kad prekės įmonėje į paskaitą įtrauktos nebuvo. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad atsakovo įmonės darbuotojas J. K. šias prekes gavo. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad visas PVM sąskaitas faktūras atiduodavo įmonės direktoriui, kad neatmeta galimybės, jog galėjo prarasti šią sąskaitą ir direktoriui neperduoti. Tiek atsakovo atstovai, tiek tretysis asmuo pripažino, kad atsakovo įmonė prekių įsigijimo laikotarpiu Vilniaus mieste turėjo statybos objektų. Atsakovas teigia, kad nuo pat pradžių, 2002 metų pabaigoje nesutiko su UAB,,Bostra‘‘ pretenzija dėl skolos pagal minėtą sąskaitą faktūrą sumokėjimo, o kadangi UAB,,Bostra‘‘ 2003 metais skolos suderinimo akto neatsiuntė, laikė, kad atsakovas skolų UAB,,Bostara‘‘ neturi. Inventorizacijos taisyklės numato, kad įmonės kasmet turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs akte nurodytą sumą arba nurodęs nesutapimo priežastį, vieną akto egzempliorių turėtų grąžinti pateikėjui, kitą pasilikti. Įstatymai nenumato imperatyvaus reikalavimo įmonei kiekvienais metais siųsti kitai šaliai skolų suderinimo aktą, su kuriuo kita šalis nesutiko. Tarpusavio atsikaitymo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju ieškovas skolos dydį įrodinėja PVM sąskaita faktūra, t.y. leistinu pagal įstatymą tiesioginiu įrodymus.
Atsakovas taip pat nesutinka su ieškiniu todėl, kad tretysis asmuo J. K. neturėjo įmonės įgaliojimo sudaryti tokį sandorį, t.y. nupirkti įmonės vardu prekių pagal 2002-03-29 PVM sąskaitą-faktūrą GDB Nr. 5793110. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų matyti, ar asmuo turėjo įgaliojimą ir kokio pobūdžio įgaliojimas buvo išduotas J. K.. Atsakovo atstovai pripažino, jog įmonė jam buvo suteikusi įgaliojimą pirkti prekes įmonės vardu, tačiau sąskaitoje nurodytos prekės susijusios su langų montavimu, o J. K. prižiūrėjo visai kitokio pobūdžio darbų vykdymą. Tačiau pagal LR CK 1.92str. jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos įgaliojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J,.K. prekių įsigijimo laikotarpiu buvo įmonės darbuotojas, sudarė sandorį įmonės vardu dėl prekių įsigijimo. Atsakovas, teigdamas, kad jis neturėjo tam įgaliojimų, turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas šiuo pagrindu negali pats spręsti dėl sandorio pripažinimo niekiniu, nes įstatymo nuostata aiškiai nurodo, kad sandoris yra nuginčijamas. Tuo tarpu tokių reikalavimų atsakovas savo buvusiam įmonės darbuotojui jokių pretenzijų nepareiškė. Jei atsakovas pareikštų ieškinį trečiajam asmeniui LR CK 1.92str. pagrindu, teismas privalėtų aiškintis aplinkybes dėl įgaliojimų apimties, kurie buvo suteikti trečiajam asmeniui J. K..
LR CK 6.305str. 1d. numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti prekę kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekę ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 6.205 str. 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (LR CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (Civilinio kodekso 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.). Atsakovas pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1080,87 Lt skola. Nors minėtoje sąskaitoje yra nurodyta, kad skola siekia 1080,88 Lt, tačiau ieškinio reikalavimą ieškovas pareiškė 1080,87 Lt, t.y. mažesnei sumai, ieškovas turi teisę mažinti ieškinio reikalavimą.
LR CK 6.210str. 2d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo už 5 metų laikotarpį, t. y. neviršijant įstatymo numatyto senaties termino. Teismo nuomone, toks ieškovo reikalavimas pagrįstas, iš atsakovo ieškovui priteistina 324,44 Lt palūkanų. Be to, LR CK 6.37str. 2d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2011-12-12 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Remiantis LR CPK 93str., iš atsakovo ieškovui priteistina 70 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Prašymas priteisti iš atsakovo ieškovo atstovo kelionės į teismą išlaidas atmestinas, nes tokios galimybės nenumato LR CPK 88str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-267str., 268-270str., teismas
n u sprendė:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui UAB REIKALAVIMAS.LT iš atsakovo UAB ,,Mobusta‘‘ 1080,87 Lt skolos, 324,44 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-12 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.