Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dovilė Jazdauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui K. K. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio mokėjimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

Motyvuojamoji dalis

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią, ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 14 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose.

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad advokatai turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas. Pagal Taisyklių 2.1 punktą, užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2022 m. spalio 21 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Tarnybos 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (8.4Mr) ATP-B-2023-12354 atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-641-308/2022, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant advokatą R. R..

Iš sprendimų išmokėti užmokestį ATP teikėjui matyti, kad advokatas R. R. 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. vasario 15 d. pateikė Tarnybai prašymus išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal 2022 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Advokatas prašyme nurodė, kad konsultacijoms skyrė 3,83 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 4 val., procesinių dokumentų rengimui – 9,5 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimui – 0,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 2 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 7,92 val., kelionėms į teismą ir atgal – 12,5 val. Viso advokatas skyrė 40,25 val.

Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 909,14 Eur (40,25 val. x 20,00 Eur + 94,55 Eur (kelionės išlaidos) + 9,59 Eur (kopijavimo išlaidos)).

Darytina išvada, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 909,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 454,57 Eur.

Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad Tarnyba 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-1173 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 454,57 Eur. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2024 m. spalio 4 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-1667 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies – 454,57 Eur nesumokėjo. Kitų duomenų byloje, jog atsakovas sumokėjo prašomą priteisti skolą nėra. Tarnybos 2022 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kurio pagrindu prašoma priteisti suma, yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir pagrįstas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (50 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 454,57 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 4,72 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (pranešimų dėl skolos siuntimas registruotu paštu), nes šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais.

Pažymėtina, kad priteista suma (iš viso 459,29 Eur) turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 454,57 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 4,72 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 459,29 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 29 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.