Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-739-523/2019, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas: 1. 2000-05-08 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo ir (10 MGL) 1250 Lt bauda. Pritaikius LR įstatymą “Dėl amnestijos”, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės; 2. 2016-01-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; 3. 2016-06-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - paskirta galutinė 16 parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2019 m. gegužės 27 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Alcotest 6810 nustatyta 2,47 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia su alaus pakuote sudavė mažiausiai vieną kartą į veidą tėvui P. D., tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Byloje yra pakankamai kaltinamojo A. D. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Kaltinamasis A. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2019 m. gegužės 27 d., apie 17 val., namuose gėrė stiprų alų kartu su tėvu P. D.. Geriant jie susipyko dėl pinigų. Jis supyko ant tėvo, nes šis pradėjo aiškinti dėl neapgalvotai leidžiamų pinigų. Supykęs paėmė pakuotę alaus ir ja sudavė tėvui į veidą. Tėvui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tėvas tuo metu sėdėjo ant suoliuko. Tėvas paskambino į policiją, atvykę pareigūnai jį išvežė į areštinę. Jų konflikto niekas nematė. Taip pasielgė dėl girtumo. Gailisi dėl tokio savo elgesio (b. l. 29-31).

Nukentėjusysis P. D. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 27 d., apie 17 val., namuose, vartojo alkoholinius gėrimus kartu su sūnumi A. D.. Geriant jie sukonfliktavo dėl pinigų. Jis papriekaištavo sūnui, kad šis labai išlaidus. Supykęs sūnus paėmė alaus pakuotę ir su ja sudavė į veidą. Pataikė į nosį, bėgo kraujas. Supykęs išsikvietė policijos pareigūnus. Pas medikus nesikreipė. Jam sužalojimų nepadaryta, patyrė tik fizinį skausmą. Jų konflikto nematė niekas. Sūnui atleido, pretenzijų neturi (b. l. 16-19).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašo Nr. 11703 matyti, kad 2019-05-27 18:53 val. P. D. nustatyta 2,32 promilių girtumas (b. l. 39-40).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašo Nr. 11704 matyti, jog 2019-05-27 18:57 val. A. D. nustatyta 2,47 promilių girtumas (b. l. 39-40).

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, tarnybinį pranešimą, kaltinamojo prisipažinimą darytina išvada, kad kaltinamasis, panaudojęs fizinį smurtą sukėlė savo tėvui fizinį skausmą, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis du kartus teistas už fizinio skausmo sukėlimą, teistumas neišnykęs (b. l. 42-44).

Kaltinamajam už nusikalstamą veiką siūloma skirti arešto bausmę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad arešto skyrimas atitiks bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Kaltinamasis su šia bausmės rūšimi sutinka (b. l. 52-56). A. D. skiriama 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skiriama galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-05-27, 18.10 val. iki 2019-05-28, 13:51 val., t. y. 1 (viena) diena, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai, nustatant, kad A. D. yra atlikęs 1 (vieną) arešto bausmės parą (BK 66 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (20 parų) ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Bausmę skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-05-27, 18:10 val. iki 2019-05-28, 13:51 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir nustatyti, kad A. D. yra atlikęs 1 (vieną) arešto bausmės parą.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti A. D. ir P. D..

Išaiškinti A. D., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.