- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-225-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54616-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine tvarka nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. J. nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nuteistajam V. J. 2021 m. kovo 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. balandžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2021 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2021 m. liepos 9 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija padarė išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą Komisija padarė įvertinusi nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, nuteistojo neigiamas nuostatas į apribojimus, su alkoholio vartojimu susijusias problemas, informaciją apie ankstesnius teistumus.
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. J. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, padarė išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis paryrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, iš esmės pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. J. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį, Komisijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nėra jokio pagrindo turėti „pagrįstą manymą“ apie jo nepakankamą pasikeitimą, nes niekas niekada nevertino, kokį rezultatą jo pasitaisyme davė vienos ar kitos programos ar veiklos lankymas. Teismo motyvas dėl pagrįsto manymo nebuvimo nėra pagrįstas teisiniais argumentais. Pats teismas pateikė išvadas, kad nuteistasis, dalyvaudamas intervencinėse programose, įsitraukdamas į resocializacijos procesą, palaikydamas ryšį su artimaisiais, siekdamas įsidarbinti ir mokydamasis, aktyviai taisosi. Tačiau šias svarbias aplinkybes paneigė neobjektyviais ir mažiau reikšmingais argumentais. Nutartyje didelė reikšmė skiriama nuobaudai – papeikimui, kuri buvo paskirta už miegojimą ne savo vietoje. Tačiau teismas turėjo vertinti ir tai, kad pataisos įstaigoje egzistuoja griežta subkultūra ir smurtas, o šios aplinkybės, kartu įvertinus nuteistojo psichologinę charakteristiką, leidžia daryti logišką išvadą, kad nuteistasis buvo išvytas iš savo miegojimo vietos. Be to, padarytas nusižengimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo.
4.2. Skunde pažymima, kad teismas nutartyje pasisako apie nustatytus kriminogeninius veiksnius, tačiau nepateikia jokių duomenų, kaip tie kriminogeniniai veiksniai keitėsi kalinimo laikotarpiu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad atvykus į pataisos įstaigą jo nusikalstamo elgesio rizika buvo 72 balai, o šiuo metu yra tik 56 balai ir tai akivaizdžiai įrodo, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nutartyje vertino nuteistojo elgesį iki patekimo į pataisos įstaigą, tačiau su tuo susijusias aplinkybes jau įvertino bylą išnagrinėjęs ir bausmę skyręs teismas. Komisija ir teismas šiuo atveju dar kartą teisia už tas pačias veikas ir taiko naują bausmę – netaikyti lygtinio paleidimo. Komisija ir teismas turėjo apsiriboti tik laikotarpio nuo atvykimo į pataisos įstaigą iki lygtinio paleidimo komisijos posėdžio vertinimu.
4.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad darbo vietas keisdavo dėl darbo trūkumo ir atlyginimo, todėl teismo išvada, kad jis neturi stabilios darbo patirties ir negali vykdyti finansinių įsipareigojimų yra absurdiška ir šališka. Nuteistasis daug kartų kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau prašymai buvo atmetami. Taigi valstybė, nesugebėdama aprūpinti darbu pataisos įstaigoje, nepadeda stabilizuoti darbinę patirtį ir nesudaro galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus.
4.4. Skunde pažymima, kad pataisos įstaigos paskirtis ir funkcija yra perauklėti asmenį ir paruošti jį gyvenimui visuomenėje. Tikėtis, kad nusikaltęs asmuo pasikeis pats, nepadedant valstybės institucijoms, būtų absurdiška. Apie valstybės atsakomybę skunde buvo pasisakyta, tačiau apylinkės teismas nutartyje apie tai nutyli. Tiek Komisija, tiek teismas pirmiausia turi vertinti, ką padarė pataisos įstaiga, kokie yra veiklos rezultatai, ką būtina tobulinti dirbant su konkrečiu asmeniu ir tik tada vertinti, kaip prie resocializacijos proceso prisidėjo nuteistais. Šališkumą rodo situacija, kai yra vertinama tik nuteistojo veikla pataisos procese, nevertinant pataisos įstaigos veiklos. Pažymima ir tai, kad aplinkybė, jos pataisos įstaiga nesugebėjo organizuoti visų programų, kuriose dalyvauti nuteistasis buvo išreiškęs norą, nėra nuteistojo atsakomybė.
4.5. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas turėjo įvertinti nuteistojo vaiko interesus. Šeima jam yra svarbiausia. Už savo elgesį artimųjų atsiprašė, jie atleido ir suteikė šansą pasitaisyti. Teismas šiuo atveju atstovauja Komisijos interesus ir tai yra šališkumas. Teismas turėjo vadovautis Europos sąjungos teisės aktų aiškinimais ir Europos sąjungos teismų sprendimais, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė.
6. Nekyla abejonių dėl to, kad V. J. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo (Komisijos nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 8 mėnesiai 6 dienos iš paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis buvo atlikęs 1/3 bausmės, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant), tačiau šių kriterijų V. J. neatitinka.
7. Nuteistajam V. J. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. atlikto vertinimo, įvertinus stebimą teigiamą nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką, vis tik išliko reikšmingai nepakitusi, t. y. priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ženklaus pokyčio nebuvimo, taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinti nustatytą riziką susijusios aplinkybės.
8. Vertinamu atveju socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kriminogeniniai veiksniai, kurių didžioji dalis yra dinaminiai: piktnaudžiavimas alkoholiu (būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu); emocinė gerovė (savęs vertinimas ganėtinai žemas, stebimi patiriami emociniai sunkumai); mąstymas ir elgesys (teistas už smurtinio bei seksualinio pobūdžio nusikaltimus, alkoholis turi įtakos jo elgesiui); nuostatos (nepaisė kardomųjų priemonių). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Nuteistajam V. J. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas numatant priemones, padedančias valdyti kriminogeninius veiksnius. Socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo: dalyvauja AA savipagalbos grupių susirinkimuose, pateikė prašymą dalyvauti priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programoje, dailės terapijos programoje, į problemų sprendimą orientuotoje trumpalaikės terapijos programoje, pykčio ir agresijos valdymo programoje, tačiau jose nedalyvavo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (dėl didelio nuteistųjų prašymų kiekio ir specialistų trūkumo). Taip pat dalyvavo nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje bei projekte „Socialinių įgūdžių lavinimo programa“. Taigi priešingai, nei nurodyta apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis V. J. stengėsi spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, dalyvaudamas AA grupių susirinkimuose, kreipdamasis dėl dalyvavimo kitose tikslinėse programose. Vis tik, nors apylinkės teismo motyvas dėl nedalyvavimo tikslinėse programose neatitinka bylos duomenų, tai nutartyje padarytos išvados dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo nepaneigia.
9. Kriminogeninių veiksnių, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu ir su tuo susijusiu nusikalstamu elgesiu, emocine gerove, mąstymu, nuostatomis, nustatymas rodo, kad dalyvavimas tikslinėse programose reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams pakartotinį nusikalstamą elgesį sąlygojančiose srityse, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo, su šiomis sritimis susiję kriminogeniniai veiksniai šiuo metu dar nėra efektyviai valdomi. Pažymėtina, kad socialinės reabilitacijos tikslas, be kita ko, yra mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Siekiant socialinės reabilitacijos tikslų, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą, sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas (BVK 137¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procese bei kriminogeninių veiksnių valdyme dar nėra pasiekta, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje siekiant įtvirtinti nuteistojo gebėjimus efektyviai valdyti jam nustatytas problemines sritis, galinčias lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Tokią išvadą socialinio tyrimo išvadoje padarė ir nuteistojo vertinimą atlikę specialistai, pažymėdami, kad stebimas nuteistojo siekis spręsti turimas problemas, aukšta vidinė motyvacija, tačiau vis tik tikslinga nuteistajam sudalyvauti tikslinėse, į priklausomybių problemą orientuotose intervencinėse programose. Taigi spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būtų tęsiamas laisvėje, dar nėra pagrindo.
10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimo. Nuteistasis teisus skunde nurodydamas, kad aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, yra reikšmingos vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Tačiau priešingai nuteistojo nuomonei, su nuteistojo elgesiu susiję duomenys skundžiamoje nutartyje įvertinti teisingai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. buvo skirta drausminė nuobauda – pareikštas papeikimas – už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (nuteistasis patikrinimo metu surastas miegantis ne savo lovoje). Nors, kaip matyti iš skundo turinio, dėl užfiksuoto pažeidimo nuteistasis kaltina kitus asmenis, atsakomybę, be kita ko, neigė ir pataisos įstaigos direktoriui rašytame paaiškinime, objektyvių duomenų, kad drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai nustačius pažeidimo padarymo aplinkybes, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Taigi, nesant pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu, užfiksuotas bausmės atlikimo reikalavimo pažeidimo faktas sudaro pagrindą išvadai, kad išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis vis tik nepasižymėjo, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką. Tai, kad V. J. 2021 m. spalio 26 d. paskirta nuobauda buvo panaikinta prieš terminą 2022 m. kovo 21 d., išvados dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo nekeičia, kadangi lygtinio Komisijai svarstant lygtinio paleidimo klausimą yra vertinami svarstymo metu esantys duomenys (informacija), o Komisijos posėdžio ir nutarimo priėmimo metu (2022 m. vasario 15 d.) nuteistajam paskirta drausminė nuobauda galiojo.
11. Vertinant nuteistojo elgesį informacijos apie ankstesnius teistumus kontekste (praeityje nuteistasis teistas už fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą, chuliganizmą, daromi nusikaltimai sunkėja), daryti neabejotiną išvadą, kad jau šiuo metu paleistas lygtinai nuteistasis tinkamai vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo. Nors su ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo kriminalinė istorija socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys. Taigi apylinkės teismas, informaciją apie ankstesnius teistumus įvertinęs kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių ir riziką nusikalsti pakartotinai didinančių, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių aplinkybių kontekste, pažeidimo nepadarė.
12. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl darbinės veiklos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas su nuteistojo darbine veikla bei galimybėmis vykdyti finansinius įsipareigojimus susijusias aplinkybes, padarė išvadą, kad duomenų apie nuteistojo dedamas pastangas bausmės atlikimo metu dirbti, gauti pajamas ir taip turėti realią galimybę vykdyti finansinius įsipareigojimus, asmens byloje nėra. Susipažinus su nuteistojo asmens bylos duomenimis matyti, kad iš tikrųjų nuteistojo prašymų dėl įdarbinimo, dėl prašymų priimtų sprendimų joje nėra. Tačiau aplinkybė, kad nuteistasis ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (dėl laisvų darbo vietų trūkumo), nurodyta socialinio tyrimo išvadoje. Tokia informacija, kaip matyti iš bylos dėl nuteistojo skundo, buvo pateiktą ir apylinkės teismui (b. l. 12–14).
13. Taigi teismo išvada dėl pastangų įsidarbinti bei gauti pajamas finansinių įsipareigojimų dengimui nebuvimo yra nepagrįsta. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. J. bausmės atlikimo metu pasižymėjo teigiama darbine motyvacija ir aktyviai siekė įsidarbinti teikdamas prašymus dėl darbo vietų suteikimo, tačiau darbo vieta jam nebuvo suteikta (dėl darbo vietų trūkumo), taip pat pataisos įstaigoje siekia įgyti profesiją, taip didindamas savo galimybes įsidarbinti ir šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Tačiau jas vertinti kaip pakankamas lygtinio paleidimo taikymui vis tik nėra pagrindo. Pagrindžiant šią išvadą atkreipiamas dėmesys, kad darbine veikla nuteistasis užsiėmė ir iki nusikalstamų veikų padarymo ir ši, su išsilavinimu, mokymusi bei galimybe įsidarbinti, susijusi sritis socialinio tyrimo išvadoje nėra vertinta kaip didinanti riziką nusikalsti pakartotinai, su tuo susiję kriminogeniniai veiksniai nėra išskirti. Todėl nors nuteistojo pastangos įsidarbinti yra jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kurios akivaizdus mažėjimas, sąlygotas kriminogeninių veiksnių efektyvaus valdymo, nenustatytas, naikinti skundžiamą nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Apylinkės teismas iš tikrųjų padarė bylos duomenims prieštaraujančią, nepagrįstą išvadą dėl pastangų įsidarbinti nebuvimo, tačiau tai teismui nesukliudė dėl lytinio paleidimo taikymo galimybės priimti iš esmės teisingą sprendimą.
14. Dėl skundo argumento, kad teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, turėjo vertinti ir jo vaiko interesus, pažymėtina, kad kaip pripažįsta ir pats nuteistasis, šeiminės aplinkybės buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jų buvimas nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė ir nebuvo faktoriumi, skatinusiu tik teisėtą elgesį. Taigi spręsti, kad aptariama aplinkybė, kuri tiesiogiai su nuteistojo pataisos procesu ir jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra susijusi, šiuo metu bus reikšmingas apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Tai, kad nuteistasis su artimaisiais ryšius palaiko, vertinama teigiamai, tačiau nuteistajam neatitinkant BVK 157 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų, savaime nelemia sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
15. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais ir sprendimais, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK. Pagrindo konstatuoti, kad minėtų teisės aktų nuostatos, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo pažeistas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad Komisija ir apylinkės teismas duomenis vertino kitaip, nei juos vertina pats nuteistasis ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nereiškia, kad duomenys buvo įvertinti neteisingai ar, kad lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusi Komisija ar skundą nagrinėjęs teismas buvo šališki.
16. Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. J. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Atskirai pažymėtina, kad apylinkės teismas nutartyje suklydo nurodydamas nuteistojo V. J. vardą (nutartyje jis įvardinamas V. J.), tačiau ši aplinkybė nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Iš nutarties motyvų akivaizdu, kad buvo išnagrinėtas būtent nuteistojo V. J. skundas dėl Komisijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, to neginčija ir pats nuteistasis. Taigi laikytina, kad šiuo atveju nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartį.
Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą: nutartyje klaidingai parašytą nuteistojo vardą „V.“ ištaisyti į „V.“.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.