Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaliningrado miesto Maskvos rajono teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228¹ straipsnio 3 dalį, BK 188 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 3 dalį – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) paskirta bausmė prilyginta BK 199 straipsnio 2 daliai ir BK 260 straipsnio 3 daliai ir palikta galioti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Kaišiadorių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta 2021 m. vasario 26 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis 2022 m. spalio 12 d. įsiteisėjęs. Atliekantis bausmę nuo 2023 m. liepos 21 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. C., 2022 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) – transporto priemonę VW ,,Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 2007 m. – 8500 eurų vertės, kurią 2022 m. vasario 22 d. išsinuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. vasario 22 d. nuomos sutartį ir nuosavybės perdavimo priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), perleisdamas šią transporto priemonę nenustatytam asmeniui, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) – 8500 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas civilinis ieškinys UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo L. G. (1 t., b. l. 65-66).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Kaltinamasis S. C. nusikalstamus veiksmus UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. neteisėti veiksmai atlikti sąmoningai, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti civiliniam ieškovui turtinės žalos ir to siekė. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo S. C. veikoje nustatyti visi BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta. Kaltinamojo S. C. lengvinančia aplinkybe dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam S. C. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas. Nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad S. C. yra teisiamas penktą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 76-86, 87-108). Kaltinamasis baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (1 t., b. l. 109-110). Kaltinamasis Užimtumo tarnyboje buvo registruotas iki suėmimo (1 t., b. l. 111). Sodros duomenimis, anksčiau dirbo (1 t., b. l. 112). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 115), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 117).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo S. C. už nusikalstamą veiką, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje skirti šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas S. C. teismai jau buvo skyrę laisvės atėmimo bausmes, tačiau matyti, jog net ir realus šių bausmių atlikimas kaltinamajam teigiamas įtakos neturėjo. Kaltinamasis S. C. nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis ne kartą teistam kaltinamajam S. C. yra ne tik proporcinga, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, kadangi paminėtos aplinkybės rodo kaltinamojo realų pavojingumą ir būtinybę jį izoliuoti nuo visuomenės, be to, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), o po to subendrinama jau sumažinta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant subendrintą galutinę bausmę.

Nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis S. C. šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu.

Dėl civilinio ieškinio

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo S. C. – 8415,86 eurus turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro transporto priemonės vertė, 941,38 eurus pradelstų nuomos įmokų, netesybų iki sutarties nutraukimo 12,17 eurų, viso 9 369,41 eurų bei 5 procentus įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 67-68, 2 t., b. l. 3-4). Nurodyta žala patirta dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Byloje nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą dėl transporto priemonės netekimo, neteisėtais, nusikalstamais S. C. veiksmais, todėl už žalą, padarytą atsakingas kaltas asmuo, t. y. S. C..

Ieškinio dydį dėl turtinės žalos grindžia civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą, netekus automobilio, kurio vertė – 8415,86 eurai, todėl 941,38 eurai už pradelstą nuomos įmokų bei netesybų iki sutarties nutraukimo – 12,17 eurų suma civiliniam ieškovui nepriteistina. Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo S. C. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteisiama – 8415,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. BPK 336 straipsnio 2 dalis numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiras nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties civilinis ieškovas patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, civilinio ieškovo reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę žalą laikytini priešlaikiniais, jų nagrinėjimas bylos proceso metu yra negalimas, todėl nepriteistina 5 procentai įstatyminių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad kaltinamasis S. C. teisiamojo posėdžio metu su jam pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, prašomų priteisti sumų dydžio neginčijo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui pripažinus S. C. kaltu dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo klausimą.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2023-15324 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. C. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 128,58 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi jokio turto, kad iš jo civilinių ieškovų naudai prašoma 128,58 Eur suma turtinės žalos atlyginimui, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 128,58 Eur iš kaltinamojo S. C. valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Kaltinamajam S. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

S. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam S. C. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam S. C. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir kaltinamajam S. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, kaltinamojo iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš S. C. civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai – 8415,86 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkiolika eurų 86 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Nepriteisti iš kaltinamojo S. C. valstybės naudai 128,58 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamajam S. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.