Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2016 m. kovo 21 d. apie 07.45 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, tyčia, būdamas neblaivus (nustatyta 1,04 promilės girtumas), kilus ginčui, sudavė savo motinai M. K. ne mažiau dviejų smūgių rankomis į nugarą, spyrė į užpakalį, stūmė, o šiai nukritus sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis į galvą, nugarą, šonus, krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. K. patvirtino aplinkybes, kad jos atžvilgiu G. K. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Motina gailisi dėl sūnaus elgesio, mano, kad gal ji turėjo kitaip elgtis, kadangi sūnus buvo neblaivus, žinojo kad jis serga psichine liga ir tam tikrais momentais būna agresyvus. Būtent jos priekaištai dėl sūnaus alkoholinių gėrimų vartojimo galėjo sukelti sūnaus įtūžį. Jis suėmęs ją stūmė ir vieną kartą įspyrė į užpakalį.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. patvirtino, kad prieš M. K. G. K. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Parodė, kad buvo pas M. K.. G. K. buvo išgėręs, žinojo kokia jo būklė, tai nieko jam nesakė, tačiau M. K. nuėjo pasižiūrėti, susinervavo dėl sūnaus girtavimo ir pradėjo bartis, o tai G. K. suerzino, jis šoko iš lovos, užrėkė ir pasivijęs M. K., ją pastūmė, o šiai parkritus ant trinkelių, pradėjo spardyti.

Teisiamajame posėdyje Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis liudytojas Marek Klopov patvirtino, kad iš Alytaus AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pagalbos telefonu paskambino moteris, kuri pranešė, kad jos vyras smurtauja prieš savo motiną. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Su kolege Agne Vaškelyte nuvyko į vietą. Buvo nustatyta, kad policiją kvietė D. K.. Ji paaiškino, kad prie namo kieme jos vyras G. K. smurtavo prieš savo motiną M. K.. Kieme buvo ir nukentėjusioji M. K., kuri buvo sutrikusi, labai verkė, skundėsi, kad jai skauda dešinę koją, dešinį šoną, galvą. Akivaizdžiai matėsi, kad prieš ją buvo smurtauta, nes ant kaktos dešinėje pusėje buvo kraujuojanti žaizda, buvo suplėšyta jos striukė. M. K. paaiškino, kad kai ryte atėjo į sūnaus namus, tai šis pradėjo ją keikti, kai ji išsigandusi išbėgo į kiemą, tai sūnus G. ją pasivijo, buvo sugriebęs rankomis jai kaklą ir spaudė, pargriovęs ant žemės trankė jos galvą į kiemo trinkeles, gulinčią spardė kojomis, mušė rankomis į įvairias kūno vietas. Tuo metu G. K. buvo užsidaręs savo gyvenamajame name ir policijos į vidų neįsileido, durų neatrakino. Jis bendravo su G. K. pro langą, bandė įtikinti atidaryti duris. Atvyko ir daugiau policijos pareigūnų. Kiti policijos pareigūnai irgi bandė įtikinti G. K. atidaryti duris. G. K. namo durų neatrakino, pats į kiemą neišėjo. Tada policijos pareigūnas Arvydas Alekšiūnas nusprendė laužti duris, G. K. žmona D. K. neprieštaravo, todėl buvo iškviesti Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai, kurie nupjovė durų spynos užraktą. G. K. spėjo užsirakinti namo rūsyje. Rūsio durys buvo išlaužtos laužtuvu. G. K. rado sėdintį ant rūsio laiptų. Uždėjus G. K. antrankius šis buvo išvestas iš namo ir pasodintas į tarnybinį automobilį. G. K. prisipažino, kad mušė savo motiną, dar sakė, kad ir toliau ją muš, kad nesiliaus ją mušęs. Vežant tarnybiniu automobiliu G. K. jau buvo aprimęs.

Įvykio metu G. K. nustatytas girtumas – 1.04 promilės.

Įvykio vietos apžiūros metu 2016-03-21 buvo apžiūrėtas kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kiemas padengtas betoninėmis trinkelėmis, kurios dalinai padengtos šlapiu sniegu. Prie namo ant trinkelių sniege matomos rausvos dėmės. Iš įvykio vietos nieko nepaimta.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad esant byloje duomenims patvirtinant mušimo ar kitokio smurto naudojimo faktą, neatmetama nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai galimybė.

Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-198/2015 nurodyta, kad G. K. veikos padarymo metu konstatuojama paranoidinė šizofrenija (F20.0). Veikos padarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šiuo metu G. K. konstatuojama paranoidinė šizofrenija (F20.0). Veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar pataloginio afekto būklėje, tuo metu tiriamajam konstatuotas lėtinės psichinės ligos – paranoidinės šizofrenijos, paūmėjimas. Šiuo metu G. K. negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvauti baudžiamosios bylos teisminiame nagrinėjime. Šiuo metu G. K. reikalingas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisiamajame posėdyje ekspertas Mantas Juodakis patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas bei paaiškino, jog tai jau antra ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri buvo atlikta G. K. teismo psichiatrijos skyriuje. Buvo įvertinti visi duomenys, byla, medicininė dokumentacija. Tiriamasis buvo apžiūrėtas. Konstatuoti buvo progresuojantys psichikos sutrikimai, paraniodinė šizofrenija. Jam buvo paskirtas priverstinis gydymas – ambulatorinis gydymas. Pagal medicininę dokumentaciją ambulatorinis gydymas buvo neefektyvus, gydytojų buvo padaryti įrašai, kad G. K. lankosi nereguliariai. Dėl to padaryta pakartotinė veika, kuriai turėjo įtakos tas sutrikimas, dėl to rekomenduoja sugriežtinti ir skirti stacionarinį psichikos būklės stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje įstaigoje – psichiatrijos ligoninėje. Šis psichikos sutrikimas linkęs progresuoti, palaipsniui būklė blogėja, gydymo fone galima būtų tą progresavimą susilpninti, kad jis mažiau galėtų progresuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, jog jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina ir leidžia teigti, kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Faktą, jog G. K. sudavė savo motinai M. K. ne mažiau dviejų smūgių rankomis į nugarą, spyrė į užpakalį, stūmė, o šiai nukritus sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis į galvą, nugarą, šonus, krūtinę, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, patvirtina nukentėjusiosios M. K., liudytojų D. K. ir M.Klopov parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Iš specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vadovaudamasis eksperto teisme duotais paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, jog įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. K. konstatuojamas lėtinė psichinė liga – paranoidinė šizofrenija, jos paūmėjimas, jis dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, teismas konstatuoja, kad G. K. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką buvo nepakaltinamas, todėl pagal BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog G. K. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir jam rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertas minėtą rekomendaciją iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, G. K. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri įsiteisėjus nutarčiai naikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Vadovaujantis BK 98 str. 1 d. 2 p., 6 d., BPK 392 str. 1 d., 393 str. 1 d. , 403 str. 1 d. 2 p. , 4 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti G. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Panaikinti nutarčiai įsiteisėjus G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.