Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-942-548/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e1-942-548/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-942-548/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47331-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumai išnykę, 2019 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gruodžio 1 d. apie 22.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės E. B. atžvilgiu - kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, dėl poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje padarydamas nukentėjusiajai E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. Ž., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi. Paaiškino, kad jis gyvena su sugyventine E. B. (duomenys neskelbtini). 2020-12-01 apie 20.00 val. grįždamas iš laidotuvių su draugu J. C. parsinešė butelį degtinės. Namuose rado neblaivią sugyventinę E.. Visi trys išgėrė degtinę, jokių konfliktų nebuvo. J. išėjus, E., sėdėdama prie stalo ant sofos, pradėjo priekaištauti, kad jis vėlai grįžo iš laidotuvių. Mirė jo brolis, jis buvo šermenyse, o ji priekaištavo, kad visą dieną ten buvo. Supykęs priėjo ir kumščiu sudavė E. du kartus į galvą. Konflikto metu namuose buvo tik dviese. E. iškvietė policiją, pareigūnai jį sulaikė. Kadangi smurtavo prieš sugyventinę E. B., kol vyks tyrimas gyvens pas seserį R. L., (duomenys neskelbtini). Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 61-62, 67).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. sugyventinis A. buvo visą dieną brolio laidotuvėse. Ji dieną su kaimyne išgėrė alaus. Vakare, jau sutemus, grįžęs sugyventinis A. su J. , kurio pavardės nežino, parsinešė degtinės. Visi trys išgėrė tą degtinę, nekonfliktavo. J. išėjus, A. pradėjo priekaištauti, kad ji sėdi be nuotaikos, dėl ko neliko pas juos Juozukas. Kai ji, sėdėdama ant sofos, pasakė nenusišnekėti, A. priėjęs prie kumščiu sudavė du kartus į galvą, prie kairio smilkinio atsirado patinimas. Skambinant į bendrąjį pagalbos centrą ir dar nespėjus visko pasakyti, priėjęs A. atėmė telefoną. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Artūrą išsivedė policijos pareigūnai, o ją greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas kur ją apžiūrėję medikai išleido namo. Sugyventiniui A. Ž. pretenzijų neturi, jis atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio jam nereikš (b. l. 18-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. B. dėl poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį galimai suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jos sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 40-41).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 7-11).

Išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. 22.44 val. gautas pagalbos skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios naudojamas abonentas) dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešėja nurodė, kad yra sumušta, pokalbis nutrūko, fone girdėjosi vyro balsas ir grumtynių garsai (b. l. 43-47).

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis nustatyta, kad E. B. nustatytas 2,92 promilių girtumas, A. Ž. - 2.73 promilių girtumas (b. l. 48-49).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūno M. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusios E. B. kairysis smilkinys pažymėtas kaip sužalojimo vieta (b. l. 12-13).

Kaltinamojo A. Ž. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gruodžio 1 d. apie 22.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės E. B. atžvilgiu - kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, dėl poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje padarydamas nukentėjusiajai E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas A. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis ankščiau teistas, teistumai išnykę (b. l. 83-87, 88-92), administracine tvarka nebaustas (nebegalioja nuobaudos) (b. l. 80-81), nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 84). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę jam nėra pagrindo (b. l. 92). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir trukmė yra tinkama kaltinamajam, todėl jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį (sugyventinę), A. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 72² straipsnis).

A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Byloje daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, A. Ž. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. (viena para), keistinas į 2 (dvi) paras laisvės apribojimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Išaiškinti A. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Juodis