Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, I1-864-257/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-12
Bylos Nr.: I1-864-257/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02705-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas: A. Z.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė

Administracinė byla Nr. I1-864-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02705-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalą.

Pareiškėjo A. Z. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 156). Pareiškėjas A. Z. skunde (b. l. 4 – 8) ir patikslindame skunde (b. l. 15) nurodė, kad atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. gegužės 19 d. 6, 7, 8, 5 būriuose, kuriuose sekcijos yra nuo dešimties iki dvidešimt penkių vietų ir jos visą laiką buvo pilnos žmonių. Atsakovas visais keturiais rotacijos atvejais pažeidė jo fizinę erdvę, nes jis buvo patalpintas į sekcijas su tais nuteistaisiais, su kuriais nenorėjo būti ir sekcijos visada buvo perpildytos. Nurodė, kad įstaigoje vanduo buvo smirdantis, rusvos spalvos, netinkamas gerti. 5 ir 7 būrių tualetai buvo su langu, todėl kieme esatys asmenys jį matydavo atliekant gamtinius reikalus, be to, sėdint ant unitazo, mato priešais save asmenis, atliekančius gamtinius reikalus į pisuarus, nes tarp unitazų ir pisuarų nebuvo jokių pertvarų. Buvo daug blakių, tarakonų, pelių, o daroma minimali dezinfekcija jų neišnaikindavo. Apie 100 parų praleido baudos izoliatoriuje, kur dieną dega šviesa, saulės beveik nematyti, nes prie lango už metro pastatyta aukšta mūrinė siena. Tokioje patalpoje drėgna, išplauti drabužiai nedžiūna, sienų kampuose pelėsis, o 36 W lempų šviesa stipri. Čiužinį paimdavo 6.00 valandą ryto ir grąžindavo 21.30 val., nebuvo kur atsisėsti. Dėl to jis patyrė psichologinius, fizinius ir emocinius išgyvenimus, stresą, baimę, pažeminimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Marijampolės pataisos namuose, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas A. Z. 2020-11-27 (b. l. 15), tikslindamas ginčui aktualų laikotarpį, nurodė, kad į Marijampolės pataisos namus pirmą kartą atvyko 2014-04-10 ir buvo iki 2017-03-29. Žino, kad paminėtam laikotarpiui yra suėjęs senaties terminas, todėl prašo nagrinėti laikotarpį, būtą Marijampolės pataisos namuose nuo 2018-03-09 iki 2019-05-19.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 156).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime (b. l. 22-31) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks šių patalpų plotas, kiek jose įrengta gyvenamųjų (miegamųjų) vietų, koks vienam asmeniui tekęs plotas.

Atsakovas nurodė, kad Marijapolės pataisos namų 5 būrys priklauso 2 lokaliniam sektoriui, kuriam taip pat priklauso 6 ir 7 būriai. Marijampolės pataisos namų 5, 6 ir 7 būriai naudojasi dviejų sanitarinių mazgų patalpomis ir dviejų prausyklų patalpomis. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymą Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų. Marijampolės pataisos namų 5, 6 ir 7 būrio sanitariniais mazgais galėjo naudotis 180 nuteistųjų, nes viso minėtuose sanitarinių mazgų patalpose yra 12 kietųjų įrenginių. Vienoje iš prausyklų yra viena ilga praustuvė su 6 kranais ir vienu dušu, o kitoje – viena ilga praustuvė su 7 kranais ir vienu dušu. Marijampolės pataisos namų 5 būryje gali gyventi iki 66 nuteistųjų, 6 būryje iki 52 nuteistųjų, o 7 būryje iki 58 nuteistųjų, viso nurodytuose būriuose būna iki 176 nuteistųjų, kurie naudojasi dviejų 2 lokaliniame sektoriuje esančių sanitarinių mazgų bei dviejų prausyklų patalpomis. Marijampolės pataisos namų 8 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 60 nuteistųjų. Pažymi, jog Marijampolės pataisos namuose būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos pertvaros, o KTP sanitariniai mazgai yra visiškai atskiroje patalpoje. Nuteistieji aprūpinami visais baldais bei inventoriumi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas, yra įrengta ventiliacija, užtikrinanti pakankamą tenkamo gryno oro kiekį. Kamerų tipo patalpos bei visi Marijampolės pataisos namai tinkamai prižiūrimi tam paskirtų specialistų, todėl pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo užfiksuota pelėsio ar jaučiamos drėgmės. Marijampolės pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės pataisos namų patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša Marijampolės pataisos namų direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Geriamą vandenį į Marijampolės pataisos namus tiekia UAB „Sūduvos vandenys“, vanduo vartojimui ir maisto gamybai tinkamas. Pažymi, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Pažymi, jog pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją teikdamas skundus ar prašymus, dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl patalpų ir kamerų tipo patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punkte ir jo pirmame papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 11¹.1. 3,1 m² – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, 11¹.2. – 3,6 m² – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymu Nr. V-31 patvirtintų ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“.

Iš Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-01 pažymos „Dėl bausmės atlikimo“ (b. l. 33) matyti, kad A. Z. atvyko į Marijampolės pataisos namus 2018-03-09, o paleistas 2019-05-13 atlikus bausmę. Laikotarpiu nuo 2019-03-09 iki 2019-05-13 niekur nebuvo išvykęs.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 7/07-254 „Dėl naujai atvykusių, sugrįžusių ir pervedamų nuteistųjų paskyrimo į brigadas“ (b. l. 34-35) paskirtas į 8 būrį, patalpą Nr. 1. Pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 7/07-763 „Dėl nuteistojo pervedimo iš brigados į šią brigadą“ (b. l. 36) pareiškėjas buvo pervestas iš 8 būrio į 5 būrį, patalpą Nr. 1.

8 būrio 1 patalpa, schemoje pažymėta (1-55), plotas 76,95 m² (b. l. 39), joje įrengtos 24 gyvenamosios (miegamosios) vietos, patalpoje buvo iki 24 nuteistųjų ir pareiškėjui teko 3,2 m² (76,95 / 24 = 3,2 m²).

5 būrio 1 patalpa, schemoje pažymėta (1-94), plotas 15,65 m² (b. l. 38), joje įrengtos 5 gyvenamosios (miegamosios) vietos, patalpoje buvo iki 5 nuteistųjų ir pareiškėjui teko 3,1 m² (15,65 / 5 = 3,1 m²).

Pagal Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalus, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę, perkeliant į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP) nuo 2018-05-25 iki 2020-03-24 atliko (b. l. 37):

1) Nuo 2018-07-17 iki 2018-07-18 KTP kameroje Nr. 8, schemoje pažymėta (1-27), plotas 4,35 m², joje įrengta 1 gyvenamoji (miegamoji) vieta, kameroje buvo 1 nuteistasis. Kamera yra vienutė, todėl pareiškėjui teko 4,35 m²;

2) Nuo 2018-07-18 iki 2018-08-01, nuo 2018-08-01 iki 2018-08-02, nuo 2018-08-02 iki 2018-08-03 KTP kameroje Nr. 6, schemoje pažymėta (1-25), plotas 11,44 m², joje įrengtos 3 gyvenamosios (miegamosios) vietos, kameroje buvo iki 3 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,8 m² (11,44 / 3 = 3,8 m²);

3) Nuo 2019-02-05 iki 2019-02-15 KTP kameroje Nr. 13, schemoje pažymėta (1-43), plotas 16,46 m², joje įrengtos 4 gyvenamosios (miegamosios) vietos, kameroje buvo iki 4 nuteistųjų ir pareiškėjui teko 4,1 m² (16,46 / 4 = 4,1 m²);

4) Nuo 2019-04-09 iki 2019-04-10, nuo 2019-04-10 iki 2019-04-11, nuo 2019-04-11 iki 2019-04-14 KTP kameroje Nr. 17, schemoje pažymėta (1-47), plotas 16,13 m², joje įrengtos 4 gyvenamosios (miegamosios) vietos, kameroje buvo iki 4 nuteistųjų ir pareiškėjui teko 4,0 m² (16,13 / 4 = 4,0 m²);

5) Nuo 2019-04-14 iki 2019-04-24, nuo 2019-04-24 iki 2019-04-25, nuo 2019-04-25 iki 2019-05-09, nuo 2019-05-09 iki 2019-05-10, nuo 2019-05-10 iki 2019-05-17 KTP kameroje Nr. 15, schemoje pažymėta (1-45), plotas 16,46 m², joje įrengtos 4 gyvenamosios (miegamosios) vietos, kameroje buvo iki 4 nuteistųjų ir pareiškėjui teko 4,1 m² (16,46 / 4 = 4,1 m²).

Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpose (3,1 m² vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis) ir pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose (3,6 m² vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis) pareiškėjui nebuvo pažeista.

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis LVAT praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas) ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, ploto reikalavimo pažeidimas nebuvo nustatytas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

Dėl sanitarinių mazgų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 5 ir 7 būrių tualetai buvo su langu, todėl kieme esatys asmenys jį matydavo atliekant gamtinius reikalus, be to, sėdint ant unitazo, mato priešais save asmenis, atliekančius gamtinius reikalus į pisuarus, nes tarp unitazų ir pisuarų nebuvo jokių pertvarų.

Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Marijapolės pataisos namų 5, 6, 7 būriai priklauso 2 lokaliniam sektoriui. Nurodyti 5, 6, 7 būriai naudojasi dviejų sanitarinių mazgų patalpomis ir dviejų prausyklų patalpomis. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymą Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų. Marijampolės pataisos namų 5, 6, 7 būrio sanitariniais mazgais galėjo naudotis 180 nuteistųjų, nes viso minėtuose sanitarinių mazgų patalpose yra 12 kietųjų įrenginių. Vienoje iš prausyklų yra viena ilga praustuvė su 6 kranais ir vienu dušu, o kitoje – viena ilga praustuvė su 7 kranais ir vienu dušu. 5 būryje gali gyventi iki 66 nuteistųjų, 6 būryje iki 52 nuteistųjų, o 7 būryje iki 58 nuteistųjų, viso nurodytuose būriuose maksimaliai būna iki 176 nuteistųjų, kurie naudojasi dviejų 2 lokaliniame sektoriuje esančių sanitarinių mazgų bei dviejų prausyklų patalpomis. 8 būryje sanitariniais įrenginiais gali naudotis 60 nuteistųjų. Tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 68-74, 98-105). Taigi, sanitarinių įrenginių kiekis nebuvo per mažas, eilių tualete negalėjo būti, o iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nurodytų būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos pertvaros, per langus viduje esantys asmenys nesimato ir tai minimaliai užtikrina asmenų privatumą, todėl pareiškėjo argumentas, jog kieme esatys asmenys jį matydavo atliekant gamtinius reikalus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymo Nr. 245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 10 punktą, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė, sieninė viršutinių drabužių pakaba, sieninė lentyna tualeto reikmenims.

Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis pataisytas ir papildytas leidimas, psl. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, psl. 1131). Iš šių sąvokų paaiškinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. 2017 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti tupiamas). Nurodytas teisinis reglamentavimas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo sanitariniame mazge įrengti būtent sėdimą unitazą. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad KTP kamerose sanitariniai mazgai yra visiškai atskirose patalpose (b. l. 113-115, 128-130,136-137, 143-146), kur pareiškėjo privatumas buvo visiškai užtikrinamas.

Dėl ventiliacijos ir apšvietimo būriuose ir KTP

Pareiškėjas skunde nurodė, kad baudos izoliatoriaus patalpoje drėgna, išplauti drabužiai nedžiūna, 36 W lempų šviesa stipri.

Lietuvos Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Specialusis projektas“ Marijampolės GRPDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas, techninio projekto dalies „Šildymas ir vėdinimas“ (b. l. 43-54), aiškinamojo rašto matyti, kad rekonstruotam pastatui suprojektuotos mechaninės ir natūralios traukos vėdinimo sistemos. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad gyvenamuosiuose kambariuose ir KTP turi būri skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 19 d., b. l. 40-42) konstatuota, kad Marijampolės pataisos namų patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau negu 24 val. yra natūralus apšvietimas, sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidaromus langus. Pagal 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, gyvenamąsias patalpas valosi patys jose laikomi asmenys, išduodant jiems kibirą, šepetį, šluostę, semtuvėlį ir valiklius. Tai patvirtina pateiktos gyvenamųjų patalpų (b. l. 60-67, 87-99) ir KTP kamerų (b. l. 107-112, 123-127, 132-135, 138-143) fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad patalpos yra švarios, tvarkingos, natūralus apšvietimas patenka per langus, įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, nurodytose patalpose gyvenantys asmenys aprūpinti visais baldais, inventoriumi, valymo priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 19 d., b. l. 40-42) konstatuota, kad pagal 2016 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 4/07-194 „Dėl nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, viršutinių drabužių skalbimo, grafiko“, 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 4/07-15 patvirtinto „Avalynės, drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos ir darbo grafiko“, kuriame numatyta, kad skalbykloje skalbiama tik patalynė, rankšluosčiai ir apatiniai drabužiai, o esantiems drausmės grupėje ir viršutiniai drabužiai. KTP baudos ir drausmės izoliatorių nurodytuose būriuose įrengti dušai. Marijampolės pataisos namuose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius viršutinius rūbus, įrengta patalpa su įranga kiekviename būrio aukšte, išskyrus KTP (baudos izoliatoriaus) aukšte. Ir nors KTP (baudos izoliatoriaus) aukšte nėra įrengta patalpa džiovinti asmeninius viršutinius rūbus, tos aplinkybės pareiškėjas neginčija.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad baudos izoliatoriuje čiužinį paimdavo 6 valandą ryto ir grąžindavo 21.30 val., o atsisėsti nebuvo kur.

Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 p.), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, o pagal 2017-01-01 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintą Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, kurio 1 priede nurodyta, jog patalynę sudaro antklodė, čiužinys, pagalvė, paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei bei rankšluostis. Kad atsisėsti buvo kur, matyti iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 107-112, 123-127, 132-135, 138-143).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad toks gyvenamųjų patalpų vėdinimas, apšvietimas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Dėl pelėsio KTP

Pareiškėjas nurodė, kad baudos izoliatoriaus sienų kampuose yra pelėsis.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl pelėsio.

Dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos

Pareiškėjas nurodė, kad buvo daug blakių, tarakonų, pelių, o daroma minimali dezinfekcija jų neišnaikindavo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 19 d., b. l. 40-42) konstatuota, kad kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta. Atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, kuris registruojamas žurnale, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekmas naikinimas. 2018 m. kovo 20 d. yra sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28 su UAB „Dezinfa (toliau – Įmonė), kurioje numatyta, kad įmonė įsipareigoja teikti dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Nustatyta, kad paskutiniuosius profilaktinius aplinkos kenksmingumo šalinimus Marijampolės PN Įmonė atliko 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 12 d.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos.

Dėl geriamojo vandens

Pareiškėjas skunde nurodė, kad įstaigoje vanduo buvo smirdantis, rusvos spalvos, netinkamas gerti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 19 d., b. l. 40-42) konstatuota, kad į Marijampolės PN tiekiamas geriamas vanduo, karštas vanduo tiekiamas į dušo patalpas, skalbyklos patalpas, kirpyklos patalpas ir ilgalaikių pasimatymų patalpas. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ 2018-07-19 rašto Nr. 2-17-217 „Dėl geriamojo vandens“ (b. l. 57) matyti, kad Marijampolės pataisos namams nuo 2018 m. liepos 18 d. 17.00 val. vanduo tiekiamas iš Marijampolės antros vandenvietės antro pakėlimo stoties, todėl vartojimui ir maisto gamybai tinkamas. Tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ Geriamojo vandens kontrolės laboratorijos Tyrimų protokolas Nr. 18-619 (b. l. 56). Iš uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ 2018-07-27 rašto Nr. 2-17-239 „Dėl geriamojo vandens“ (b. l. 55) matyti, kad Marijampolės pataisos namams geriamasis vanduo tiekiamas iš Marijampolės m. antros vandenvietės. Šios vandenvietės geriamasis vanduo atitinka higienos normos reikalavimus. Geriamasis vanduo yra saugus ir kokybiškas, tinkamas vartojimui ir maisto gamybai.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Marijampolės pataisos namuose patyrė psichologinius, fizinius ir emocinius išgyvenimus, stresą, baimę, pažeminimą.

Iš Marijampolės pataisos namų I Resocializacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. pažymos Nr. 55/04-971 „Dėl A. Z. kreipimosi“ (b. l. 58) matyti, kad pareiškėjas nuo 2018-03-09 iki 2019-05-13 dėl gyvenimo sąlygų į psichologą nesikreipė. Susipažinus ir įvertinus asmens sveikatos istorijos nuorašą (b. l. 150-154), negalima konstatuoti, kad dėl Marijampolės pataisos namų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai, 2020 m. gruodžio 7 d. pažymos „Dėl nuteistojo A. Z. sveikatos būklės“ (b. l. 59) matyti, kad A. Z. nuo 2018-03-09 iki 2019-05-13 dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą ir patiklsintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė