Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti D. M. ir G. M. santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 209, dėl G. M. kaltės, po santuokos nutraukimo D. M. palikti pavardę „M.“, atsakovui G. M. – „M.“, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo D. M. ir G. M. išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad bendro gyvenimo pradžioje ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, jie turėjo bendrų planų, juos siejo bendri interesai. Ilgainiui santykiai šeimoje blogėjo, išryškėjo atsakovo asmeninės savybės, dėl kurių šeimyninis gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Atsakovas ėmė

nebegerbti ieškovės, tapo agresyvus ir piktas. G. M. prieš ieškovę fiziškai ir psichologiškai smurtavo, dėl tokio jo elgesio ne kartą buvo kviesta policija. Ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pridedami pranešimai apie G. M. skirtus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius. Atsakovas keturis kartus buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti 100 m atstumu nuo pavojų patiriančio asmens, t. y. atsakovės D. M.. Ieškovė ir atsakovas negyvena santuokinio gyvenimo, jų šeima yra galutinai iširusi ir nėra jokių galimybių jos išsaugoti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. nurodė, kad palaiko visus ieškinio reikalavimus. Susitaikyti galimybės nemato, santuoką nori abu nutraukti. Išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, prašo palikti pavardę „M.“. Iki santuokos sudarymo gyveno kartu, po santuokos sudarymo pragyveno taikiai apie pusę metų, tada įvyko pirmasis incidentas. Susitaikė trumpam, bet paskui vėl pasireiškė smurtas. Skyrium gyvena nuo lapkričio ar gruodžio mėnesio. Santuokiniai ryšiai pilnai nutrukę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Regina Bertašienė palaikė ieškinį ir jame nurodytus argumentus.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. M. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir reikalavimais sutinka. Nemato galimybės tęsti santuokos. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Ginčo dėl pavardžių nėra. Kartu negyvena nuo gruodžio mėnesio. Išlaikymas vienas kitam nėra reikalingas, taip pat sutinka su bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. M. (iki santuokos sudarymo – Mickevičienė) ir G. M. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. 209 ((duomenys neskelbtini)).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė ir atsakovas santuokos metu jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. AB „Regitra“ duomenimis ir pagal paaiškinimus nustatyta, kad atsakovo vardu yra įregistravęs automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas su šiuo reikalavimu teismo posėdžio metu sutiko.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su atsakovu bendrą gyvenimą vedė dar iki santuokos įteisinimo, tačiau sudarius santuoką šalys kaip sutuoktiniai santuokinį gyvenimą gyveno trumpą laiką, bandė taikytis kelis kartus. Iš byloje pateiktos medžiagos ir paaiškinimų nustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų keturis kartus buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas iš esmės sutiko ir neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo esant dėl kito sutuoktinio kaltei.

Visuma byloje surinktų faktinių duomenų sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir tai buvo pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastis. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovė, gyvendama santuokoje, būtų iš esmės pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į nurodytą ieškovės prašymą palikti santuokinę pavardę, į tai, kad atsakovas neprieštarauja šiam prašymui, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „M.“, o ieškovui turima – „M.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai šiame bylos nagrinėjime iš esmės yra tenkinami, taip pat į šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, išlaidos, susidariusios teikiant ieškovei teisinę pagalbą bei išlaidos patirtos žyminio mokesčio apmokėjimui, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 541 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 209, tarp ieškovės D. M. (iki santuokos sudarymo „M.“), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti santuokinę pavardę „M.“, atsakovui G. M. palikti jo pavardę „M.“.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1114 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. M..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.