Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. V. H ir suinteresuoto asmens A. J. atstovui advokatui Jaroslavui Los,

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. H pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., A. J., K. V. J ir D. S. Š dėl suinteresuoto asmens A. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos jai nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- pripažinti jos motiną – suinteresuotą asmenį – A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tam tikrose srityse;

- nustatyti neveiksniai A. J. globą ir paskirti ją – pareiškėją – jos globėja bei turto administratore (b. l. 3–4).

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. V. H pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, savo reikalavimus grindė šiais argumentais: pareiškėjos tėvai A. J. ir A. J. susituokė (duomenys neskelbtini)d. (b. l. 6). Santuokoje jiems gimė vaikai: dukra J. V. H (pareiškėja) (b. l. 8, 11), sūnus K. V. J (suinteresuotas asmuo) (b. l. 10) ir dukra D. S. Š (suinteresuotas asmuo) (b. l. 7, 13). Suinteresuotas asmuo – pareiškėjos motina – A. J. nuo 2004 m. sunkiai serga: 2004 m. patyrė smegenų infarktą, 2005 m. – insultą, dėl ko išsivystė demencija ir ji nebegali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, priimti kasdienių sprendimų, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, nekalba ir nemato, jai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 19, 21). Ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjos tėvas ir suinteresuoto asmens A. J. sutuoktinis A. J. yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos. Pareiškėja prižiūri motiną, nuolatos ja rūpinasi ir sutinka būti paskirta jos globėja bei turto administratore. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjos tėvas, sesuo ir brolis sutinka, kad ji būtų A. J. globėja ir turto administratore. Yra sveika ir gali būti globėja.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas (b. l. 84–85), suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 464 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoti asmenys K. V. J ir D. S. Š (b. l. 43–44, 64–65, 98–99) į teismo posėdį neatvyko. Gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir pareiškėjos J. V. H pareiškimą tenkinti (b. l. 79–80).

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 62).

Išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kur nurodė, jog su pareiškėjos J. V. H pareiškimu visiškai sutinka, nes suinteresuotam asmeniui A. J. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. A. J. negali pasirūpinti savimi, jai reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ir slauga. A. J. nekalba, nemato, nėra orientuota laike ir aplinkoje, nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti. A. J. gyvena kartu su sutuoktiniu A. J., tačiau ja rūpinasi ir ją prižiūri jos dukra – pareiškėja J. V. H , kuri sutinka būti motinos globėja ir turto administratore ir atitinka moralinius bei įstatymo globėjui ir turto administratoriui keliamus reikalavimus (b. l. 61–62).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvadoje (b. l. 15–17), parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo A. J. iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes: nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, neskiria banknoto ar monetos nominalo vertės; negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo; nepažįsta laikrodžio, nesiorientuoja laike, dienose; negeba skaityti, skaičiuoti ir rašyti, nekalba; nesupranta gaunamos informacijos, negali savarankiškai priimti sprendimų ir už juos atsakyti; negali savarankiškai užpildyti ir pasirašyti jokių dokumentų, t. y. negali disponuoti savo lėšomis bei prisiimti finansinių įsipareigojimų; yra visiškai priklausoma nuo aplinkinių, nesupranta savo veiksmų esmės ir negeba jų valdyti; negeba savarankiškai pasirūpinti sveikata, lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas medicinines įstaigas reikalinga artimųjų pagalba; reikalinga nuolatinė ir visiška kito asmens pagalba apsirengiant drabužius, negeba savarankiškai apsiprausti, išsimaudyti, susišukuoti; nevaikšto, eina tik kelis žingsnelius vedama ir palaikoma, negali pati pavalgyti, maitinama trintu maistu; negali gyventi savarankiškai ir spręsti iškilusių problemų, reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir priežiūra.

A. J. nuo 2015 m. vasario 3 d. neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 20).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-189 / 2018 (b. l. 84–85) nurodyta, kad A. J. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – F01.8 – kita kraujagyslinė demencija. Pagal savo psichikos būklę A. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl psichikos būklės A. J. negali dalyvauti teismo posėdyje ir suprasti teismo procesą, jo prasmę bei duoti paaiškinimus.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens A. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jos galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens A. J. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo A. J. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Atsižvelgus į tai ir į suinteresuoto asmens A. J. fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui A. J. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui A. J. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Pripažinus suinteresuotą asmenį A. J. neveiksnia nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jai globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jos globėją ir turto administratorių (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. V. H prašo teismo pripažintinos neveiksnia tam tikrose srityse A. J. globėja ir turto administratore paskirti ją – dukrą – pareiškėją J. V. H . Pareiškėjos J. V. H kandidatūrai pritaria suinteresuoti asmenys A. J., K. V. J ir D. S. Š (b. l. 42–44, 98–99), išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (b. l. 61–62) – bei suinteresuoto asmens A. J. atstovas advokatas Jaroslavas Los.

Pareiškėja J. V. H neteista ir administracine tvarka nebausta (b. l. 30, 34), nėra pripažinta neveiksnia kuriose nors srityse (b. l. 32), dirba (b. l. 29), pagal sveikatos būklę gali slaugyti motiną (b. l. 22). Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį A. J., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens A. J. interesais, daro išvadą, kad pareiškėjos J. V. H kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintinos neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. J. globėja ir jos turto administratore.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. V. H pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pripažinti A. J., gimusią (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Nustatyti neveiksnia nurodytų santykių srityse pripažintai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini)d., a. k. (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja tose srityse bei turto administratore paskirti J. V. H , gimusią (duomenys neskelbtini)d. a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.