- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- I-4945-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02836-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 2S-5020 (b. l. 1-14). Skunde paaiškino, jog 2017-07-24 su prašymu, kad būtų perkeltas tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui būtų perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kurio Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas 2017-08-03 sprendimu Nr. 2S-5020 minėtą pareiškėjo prašymą atmetė. Su tokiu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Tačiau ginčijamą sprendimą pasirašė ne Kalėjimų departamento direktorius, o Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas S. K.. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad šiuo metu pareiškėjo nėra galimybės perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K, kadangi Lukiškių TI-K negali užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, būtų sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos bei taikomi pataisos namams būdingi rėžimo reikalavimai. Tačiau šis atsakovo teiginys patvirtina, kad Lukiškių TI-K neužtikrina žmogaus teisių, negali įvykdyti įstatymuose įtvirtintų normų. Pareiškėjo manymu, Kalėjimų departamento sprendime nurodyta priežastis negali ignoruoti jo prašymo. Savo prašyme pateikė pakankami argumentų dėl būtinybės perkelti į Lukiškių TI-K, tačiau S. Kiela ginčijamame sprendime nepagrįstai teigia, kad jokie argumentai prašyme pateikti nebuvo. Prašyme nurodė priežastį, kuri laikytina išimtine – nusikalstamų veikų pobūdis. Nusikalstamos veikos prieš mažamečių seksualinio apsisprendimo laisvę iššaukia negatyvų kitų nuteistųjų požiūrį, su asmenimis, nuteistais už panašius nusikaltimus siekiama susidoroti, jie nuolat patiria psichologinį spaudimą. Perkėlus pareiškėją į Lukiškių TI-K būtų išvengta pavojaus, jis nebūtų diskriminuojamas. Lukiškių TI-K gali laikyti kalinius atskirose kamerose, apgyvendinant po du asmenis, atsižvelgiama ar jie gali kartu sugyventi, nuteistieji turi pasirinkimo teisę, jauni kaliniai paprastai laikomi atskirai nuo vyresnių. Vilniaus pataisos namuose šios galimybės nėra. Prašymas buvo grindžiamas siekiu atsiriboti nuo kalinių, kurių gyvenimo būdas, elgesys, įpročiai, planai, kultūra ir pan. yra visiškai susiję su nusikaltimais, nusikaltėlių subkultūra, o su tokiais asmenimis bendrauti kančia, taip pat tuo, kad atliekant bausmę
Vilniaus pataisos namuose neįmanoma parengti peticijų tarptautinėms institucijoms, skundų Lietuvos institucijoms, kadangi administracija atsisako suteikti galimybę naudotis kompiuteriu 8 val., be to šali esantys asmenys triukšmauja, tuo, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti informacijos, kadangi esanti biblioteka neturi naujos literatūros, o kai kuriuos literatūros apskritai nėra, tuo, kad Vilniaus pataisos namuose nevyksta jokio socialinio darbo su nuteistaisiais, o socialiniai darbuotojai apsiriboja skundų priėmimu ir nunešimu administracijai, tuo, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose yra draudžiama susitikti su žiniasklaidos atstovais, o jo rašomi laiškai žiniasklaidos atstovams adresatų nepasiekia, tuo, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti darbo, tačiau į šias nurodytas aplinkybes Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime neatsižvelgė. Be to prašė atsižvelgti į BVK 70 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiantį laikyti nuteistuosius izoliuotai, bei į 2 bei 3 punktus, kurie suponuoja nuteistųjų socialinę reabilitaciją ir saugumą, tačiau jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad teisės aktai nenustato nuteistųjų teisės teikti prašymus panašiais klausimais.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–32). Nurodė, kad BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu pagrindo, kuriam esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nenustatyta, išimtinių aplinkybių, kliudančių pareiškėją laikyti Vilniaus pataisos namuose, nebuvo, todėl perkelti pareiškėją tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į Lukiškių TI-K nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kalėjimų departamente 2017-08-01 gautas S. V. 2017-07-24 prašymas dėl perkėlimo likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K (b. l. 34-36).
Kalėjimų departamentas 2017-08-03 raštu Nr. 2S-5020 „Dėl pareigūnų veiksmų, bausmės atlikimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose ir perkėlimo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nurodė, kad BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia teisę pataisos įstaigos administracijai inicijuoti nuteistojo perkėlimą į kalėjimą, tačiau ji neprivalo perkelti nuteistąjį į kalėjimą atsižvelgiant į jo prašymus ar pageidavimus. Ginčijamame rašte pažymėta, kad šiuo metu pareiškėją perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę nėra galimybės, kadangi Lukiškių TI-K negali užtikrinti nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, teisės aktuose nustatytų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygų bei taikyti pataisos namams būdingus režimo reikalavimus.
Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento 2017-08-03 sprendimo Nr. S2-5020 „Dėl pareigūnų veiksmų, bausmės atlikimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose ir perkėlimo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. V-321 (toliau – ir Aprašas).
Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje; perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Aprašas nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka: kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti
toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga (Aprašo 3.2.1. punktas); išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas (3.2.2 punktas). Aprašo 3.2.5 punkte nustatyta, jog nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada, o Aprašo 3.3.1 punkte nustatyta, kad nuteistajam sutikus tęsti bausmės atlikimą kalėjime, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui išvadą dėl nuteistojo perkėlimo ir rašytinį nuteistojo sutikimą. Taigi, Aprašas imperatyviai nustato nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindas yra perkeliančiosios organizacijos išvada arba Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno išvada.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Kalėjimų departamentą dėl perkėlimo į Lukiškių TI-K, savo prašyme nurodė, jog pageidauja likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti Lukiškių TI-K kalėjimo sąlygomis. Prašymą perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Lukiškių TI-K grindė tuo, kad šiuo metu Vilniaus pataisos namuose organizuojamas kalinių perkėlimas iš antrojo gyvenamojo korpuso į pirmąjį, ir todėl, kad yra nuteistas už nusikaltimus mažamečius, neabejotina, kad iškils konfliktai su kitais nuteistaisiais, tuo, kad būnant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma išspręsti paprasčiausio klausimo, kadangi prašymai nėra registruojami, o prašymų ir skundų niekas nesprendžia, tuo, kad būnant Vilniaus pataisos namuose nuolatos tenka bendrauti su kaliniais, kurių gyvenimo būdas, elgesys, įpročiai, kultūra ir pan. susiję su nusikaltimais, nusikaltėlių subkultūrą, tuo, kad būnant Vilniaus pataisos namuose tenka kalėti sekcijoje, kurioje gyvena po 10 nuteistųjų, kas savaime atima teisę į privatų gyvenimą, tuo, kad būnant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma parengti peticijų tarptautinėms institucijoms, skundų Lietuvos institucijoms, kadangi administracija atsisako suteikti galimybę naudotis kompiuteriu 8 val., tuo, kad būnant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti informacijos, kadangi čia esanti biblioteka neturi naujos literatūros, o kai kurios literatūros apskritai nėra, tuo, kad Vilniaus pataisos namuose nevyksta jokio socialinio darbo su nuteistaisiais, o socialiniai darbuotojai apsiriboja skundų (prašymu) priėmimu ir nunešimu administracijai, tuo, kad būnat Vilniaus pataisos namuose draudžiama susitikti su žiniasklaidos atstovais, o jo rašomi laiškai žiniasklaidos atstovams adresatų nepasiekia, tuo, kad būnant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti darbo bei kitomis aplinkybėmis. Pareiškėjas taip pat prašė užtikrinti jo saugumą nuo nuteistųjų bei nuo Vilniaus pataisos namų administracijos, kad už šį prašymą nebūtų baudžiamas, persekiojamas, kad nebūtų perkeliamas į kitas patalpas.
Iš ginčijamo 2017-08-03 sprendimo Nr. 2S-5020 turinio matyti, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo dalį, kuria jis skundėsi bausmės atlikimo sąlygomis Vilniaus pataisos namuose, reiškė nuogastavimus dėl savo saugumo, skundėsi įstaigos administracijos veiksmais persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus pataisos namams. Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia teisę pataisos įstaigos administracijai inicijuoti nuteistojo perkėlimą į kalėjimą, tačiau ji neprivalo perkelti nuteistąjį į kalėjimą, atsižvelgdama į jo prašymus ar pageidavimus. Kalėjimų departamentas informavo pareiškėją, kad šiuo metu perkelti jį iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę nėra galimybės, kadangi Lukiškių TI-K negali užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, būtų sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos bei taikomi pataisos namams būdingi režimo reikalavimai. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, todėl šiuo metu svarstyti klausimą dėl jo perkėlimo į kitą laisvės atėmimo įstaigą nėra teisinio pagrindo.
Minėta, kad Aprašas imperatyviai nustato nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindas yra perkeliančiosios organizacijos išvada arba Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno išvada. Taigi, Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą perkelti į Lukiškių TI-K privalėjo
šį prašymą persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus pataisos namams išvadai priimti arba Kalėjimų departamento direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas privalėjo savo iniciatyva priimti išvadą dėl nuteistojo perkėlimo. Nagrinėjamu atveju, Kalėjimų departamentas nagrinėjo pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K galimybę ir nurodė, jog šiuo metu perkelti jį iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę nėra galimybės, kadangi Lukiškių TI-K negali užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, būtų sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos bei taikomi pataisos namams būdingi režimo reikalavimai. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, todėl šiuo metu svarstyti klausimą dėl jo perkėlimo į kitą laisvės atėmimo įstaigą nėra teisinio pagrindo. Teismas nesutinka su Kalėjimo departamento ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog jis negali būti perkeltas į Vilniaus pataisos namus dėl tos priežasties, kad jam nebus sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos bei taikomi pataisos namams būdingi režimo reikalavimai, kadangi BVK 69 straipsnio 2 dalyje tokia perkėlimo galimybė yra numatyta. Teismas taip pat nesutinka su Kalėjimų departamento išvada, jog pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, todėl šiuo metu svarstyti klausimą dėl jo perkėlimo į kitą laisvės atėmimo įstaigą nėra teisinio pagrindo, kadangi iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis prašyme nurodė ir kitas aplinkybes dėl kurių jo manymu jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, tačiau Kalėjimų departamentas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamento 2017-08-03 sprendimo dalis Nr. 2S-5020, kuria buvo atsisakyta jį perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Lukiškių TI-K, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, o Kalėjimų departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą vadovaudamasis Aprašo nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-08-03 sprendimą Nr. 2S-5020 ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo S. V. 2017-07-24 prašymą iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.