- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- A-444-641-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išbraukimo iš policijos operatyvinės įskaitos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išbraukti jį iš policijos operatyvinės įskaitos.
Nurodė, kad apie įrašymą į operatyvinę įskaitą sužinojo 2008 m. lapkričio 18 d., kai buvo paskelbtas atsakovo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 20-11-IL-1891, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą. Sužinojęs apie tai, jis kreipėsi į atsakovą ir prašė informuoti, kokiu pagrindu prieš jį vykdomi operatyviniai veiksmai, kokiu Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklėse numatytu pagrindu duomenys apie jį buvo įrašyti į operatyvinę įskaitą, kas ir kada jį įrašė į operatyvinę įskaitą. Atsakyme buvo patvirtinta, kad jis iš tikrųjų įrašytas į operatyvinę įskaitą, tačiau informacijos nepateikė. Paaiškino, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Lidija“, taip pat yra Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „VostokInTorg“ atstovas. Nurodė, kad niekada nebuvo teistas, jo atžvilgiu nebuvo atliekamas joks ikiteisminis tyrimas. Teigė, kad jis nesikiša į operatyvinės veiklos subjektų atliekamus veiksmus, jo gyvenimas nekelia grėsmės valstybės ir asmenų saugumui, neturi nusikalstamu būdu gauto turto. Pabrėžė, kad nežinodamas įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, negali tinkamai apginti savo teisių teisme.
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, ir Kauno apskrities VKP) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas remiantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1558, (toliau – ir Taisyklės) 5.2 punkte nustatytais pagrindais. Teigė, kad pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo supažindintas su medžiaga, kurios pagrindu buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį, todėl tokio pobūdžio informacijai netaikomos ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos. Pažymėjo, kad 2007 m. vasario 21 d. pareiškėjui jau buvo taikyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Taisyklių 5.2. punkto nuostatomis. Teismas pažymėjo, kas Įstatymo 9 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant pradedamas operatyvinis tyrimas. Pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas, remiantis Įstatymo 9 straipsnio 1 punkto numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 punkto taikymas neatsiejamas su tam tikro pobūdžio informacijos (duomenų) turėjimu. Atsakovas 2009 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 20-6-S-747 patvirtina, kad pareiškėjas priklauso Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei bei palaiko artimus ryšius su kitais grupuotės nariais. Taip pat pareiškėjas artimai bendrauja su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog K. J. gali daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, prisidėti prie minėtų nusikaltimų organizavimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, ištyręs ir įvertinęs atsakovo pateiktos įslaptintos (operatyvinės) medžiagos duomenis, taip pat atsižvelgęs į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. 20-6-S-747 turinį bei Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d., 2009 m. sausio 30 d., 2007 m. liepos 10 d., 2007 m. spalio 8 d., 2008 m. rugpjūčio 21 d., 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimus, kuriuose nurodytiems asmenims yra uždrausta bendrauti su pareiškėju, konstatavo, kad operatyvinės veiklos ir tyrimo procese, nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei tvarkos, vadovaudamasis įskaitos duomenų tvarkymo instrukcijomis, gautos operatyvinės informacijos pagrindu, įgaliotas operatyvinės veiklos subjektas į policijos operatyvinę įskaitą pareiškėją įtraukė teisėtai ir pagrįstai, nes apie pareiškėją surinktų ir su juo betarpiškai susijusių duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas jo įtraukimui į policijos operatyvinę įskaitą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktą viešą medžiagą, taip pat pateiktą informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, konstatavo, kad viešos ir įslaptintos informacijos duomenys yra tarpusavyje susiję, neprieštarauja, vieni kitus papildo, bei pripažįstami pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą. Teismas pažymėjo, kad nurodyti įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme visiškai atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotas įrodymų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, vertinimo taisykles, todėl konstatavo, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai įrašytas į operatyvinę įskaitą (ABTĮ 57 str., 86 str.).
Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindų, nesant galimybės susipažinti su operatyvine medžiaga, pažeidžiama pareiškėjo teisė ginti savo teises teisme rungtyniškumo principo pagrindu, šiuo atveju yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad bylos rungtyniškumas ir proceso šalių lygybė yra fundamentalūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principai, suteikiantis galimybę žinoti apie kitos šalies pateiktus įrodymus ir juos paneigti. Tačiau teisė į įrodymų atskleidimą nėra absoliuti ir kartais būtina atsisakyti pateikti susipažinti su tam tikrais įrodymais saugant viešą interesą, visuomenės saugumą, kitų asmenų teises, liudytojus nuo persekiojimo, taip pat siekiant išsaugoti paslaptyje policijos tyrimo metodus ir informacijos šaltinius. Nagrinėjamos bylos atveju, duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punkte, 2 dalies 19 punkte, 2 dalies 20 punktu, sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokio pobūdžio informacijai netaikomos ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos. Todėl teismas konstatavo, kad byloje atsakovo pateikti operatyviniai duomenys sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį ir jie negali būti atskleisti pareiškėjui. Nors dėl to pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas patyrė tam tikrus pareiškėjo teisių apribojimus, tačiau šie apribojimai buvo kompensuoti procedūrų, kuriomis teismas vadovavosi teismo posėdžio metu, t. y. pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas ABTĮ nustatyta tvarka buvo supažindinami su proceso eiga, jiems buvo leista išdėstyti savo poziciją, pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus, dalyvauti bylos nagrinėjimo procese tiek, kiek tai buvo galima neatskleidžiant operatyvinio tyrimo medžiagos duomenų. Be to, atsakovo pateiktame atsiliepime buvo nurodyta, kad pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Taisyklių 5.2. punkte nurodytais pagrindais, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoti nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 20-6-S-747 buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo priklausymą Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei, bendravimą su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais. Pareiškėjas turėjo teisę paneigti (ginčyti) aukščiau nurodytus pagrindus bei duomenis teisme. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė ginti savo interesus teisme nebuvo pažeista, jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, rungimosi principas nebuvo pažeistas.
III.
Pareiškėjas K. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti, išbraukti jį iš operatyvinės įskaitos.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia jo skundo argumentų. Nurodo, kad sprendime cituojama atsakovo pateikta pažyma yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš jos neįmanoma nustatyti, kokie konkretūs jo veiksmai leidžia konstatuoti, kad buvo faktinis pagrindas vykdyti prieš jį operatyvinį tyrimą. Apylinkės teismo teisėjų sprendimai taip pat neįrodo jo ketinimo ar rengimosi daryti sunkius, ar labai sunkius nusikaltimus, prisidėti prie tokių nusikaltimų organizavimo. Pabrėžia, kad jam nebuvo taikyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencinė priemonė – teismo įpareigojimai, pastaruoju metu nebuvo taikytas ir oficialus perspėjimas. Teigia, kad tai įrodo, jog atsakovas nedisponuoja informacija, kuri leidžia taikyti Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas priemones. Todėl atsakovas neturėjo teisės jį įrašyti į policijos operatyvinę įskaitą ir tai paneigia teismo išvadą, kad viešos ir įslaptintos informacijos duomenys yra tarpusavyje susiję ir vieni kitus papildo, todėl yra pripažįstami pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais jo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo savo sprendimo paremti vien tik valstybės paslaptį sudarančia medžiaga, su kuria jis ir jo atstovas nebuvo supažindinti. Mano, kad taip buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, jo teisė dalyvauti atsakovo pateiktų duomenų tyrime bei duoti paaiškinimus dėl jo pateiktoje medžiagoje esančios informacijos ir tokiu būdu suteiktas prioritetas atsakovui. Pabrėžia, kad ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis numato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl pabrėžia, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tam tikrais atvejais įrodymais administracinėje byloje gali būti ir duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, net jei jie nėra išslaptinti. Nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma ar dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pažymėjo, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Paaiškina, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnis suteikia galimybę tam tikrais atvejais išslaptinti slaptą informaciją ir tam reikalingas įslaptintos informacijos rengėjo sprendimas. Nesutinka su teismo argumentais, kad jis galėjo apsiginti nuo atsakovo teiginių apie priklausymą organizuoto nusikalstamumo grupuotei, jeigu teismo posėdžio metu nebuvo paskelbta, kas ir kada bei kokiu konkrečiu pagrindu jį įrašė į policijos įskaitą, nebuvo apklausti asmenys, kuriems teismo sprendimais, priimtais posėdžiuose be jo dalyvavimo, buvo uždrausta palaikyti su juo ryšius.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei pabrėžia, kad pareiškėjo argumentas, jog teismas neturėjo teisės sprendimą grįsti tik viešai netirtais įrodymais, yra nepagrįstas. Paaiškina, kad pats ginčo objektas yra susijęs su operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis apie asmenis, įvykius ar kitus objektus (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 6, 10 p.), o tokie duomenys, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir 2 dalies 20 punktu sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokiai informacijai netaikomos ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos (1 str. 3 d. 6 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl operatyvinės veiklos subjekto veiksmų teisėtumo, įrašant pareiškėją į policijos operatyvinę įskaitą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. J. į operatyvinę įskaitą įtrauktas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1558, 5.2 nustatytais pagrindais.
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, operatyvinė įskaita – operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistema, skirta aprūpinti informacija operatyvinės veiklos subjektus. Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taisyklių 5.2 punkte numatyta, kad operatyvinėje įskaitoje kaupiami duomenys apie nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.
Nagrinėjamu atveju byloje be slaptos medžiagos yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. 20-6-S-747 bei Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d., 2009 m. sausio 30 d., 2007 m. liepos 10 d., 2007 m. spalio 8 d., 2008 m. rugpjūčio 21 d., 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimai. Minėtoje 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas priklauso Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei bei palaiko artimus ryšius su kitais grupuotės nariais. Pareiškėjas taip pat artimai bendrauja su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais. Remiantis šiais duomenimis yra pagrindo manyti, kad K. J. gali daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, prisidėti prie minėtų nusikaltimų organizavimo. Minėtais Kauno miesto apylinkės teismo sprendimais juose nurodytiems asmenims yra uždrausta bendrauti su pareiškėju. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų viešų duomenų visumą, sprendžia, kad, nors pirmosios instancijos teismas vertino ne tik viešus, bet ir atsakovo pateiktos įslaptintos (operatyvinės) medžiagos duomenis, byloje esantys vieši faktiniai duomenys yra pakankami pareiškėjo įrašymui į operatyvinę įskaitą. Taigi pareiškėjo įrašymas į operatyvinę įskaitą yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto argumentas, kad teismas be įslaptintos informacijos neturėjo kitų duomenų, pagrindžiančių įrašymo į operatyvinę įskaitą teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo argumentus, susijusius su lygiateisiškumo bei rungtyniško principo pažeidimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino bei išanalizavo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai dėl jų nepasisako. Šie argumentai juo labiau nelaikytini pagrįstais ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys vieši duomenys pripažintini pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą.
Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neturėjo teisės jo įrašyti į policijos operatyvinę įskaitą, nes pareiškėjui nebuvo taikytos Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos prevencinės priemonės, laikytinas nepagrįstu.
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, operatyvinė įskaita yra viena iš operatyvinės veiklos priemonių. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad operatyvinėje įskaitoje kaupiami operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui skirti duomenys apie: rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus (5.1 p.); nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (5.2 p.); aktyvius asmenų veiksmus neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas (5.3. p.); kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą (5.4 p.); kitus su valstybės saugumu susijusius asmenis ir įvykius (5.5 p.). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas inter alia nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės. Minėto įstatymo 4 straipsnis numato, kad prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. K. J. , kaip minėta, į operatyvinę įskaitą įtrauktas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Taisyklių 5.2 nustatytais pagrindais. Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis numato operatyvinio tyrimo pagrindus, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas (kurio pagrindu K. J. įtrauktas į operatyvinę įskaitą) nesieja asmens įtraukimo į operatyvinę įskaitą su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytomis pasekmėmis (prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves). Įvertinus šias nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad jei asmeniui nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės jo atžvilgiu negali būti atliekamas operatyvinis tyrimas ir jis negali būti įtraukiamas į operatyvinę įskaitą. Taigi nei aukščiau minėti, nei kiti teisės aktai imperatyviai nesieja asmens įrašymo į operatyvinę įskaitą su privalomumu jam taikyti organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumą įvertino tinkamai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytų taisyklių nepažeidė. Sprendimą teismas motyvavo laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl jo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.