Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato R. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimu A. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 868 Eur bauda su pažeidimo padarymo įrankio – kombinuoto šautuvo (duomenys neskelbtini) – konfiskavimu. A. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 12 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) k., miške, medžiodamas varyminėje medžioklėje, sumedžiojo stirnos jauniklį svetimuose medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete ir šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pažeidimo esmė ir faktinės jo padarymo aplinkybės abejonių nekelia, A. L. kaltė padarius ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovas advokatas R. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. L. atžvilgiu nutraukti.Skunde teigiama, kad A. L. pažeidimo nepadarė, o tai reiškia, kad skundžiamas nutarimas net tik gali, bet ir turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Sprendžiant iš skundžiamo nutarimo motyvų, teismas mano, kad A. L. kaltę įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga, įskaitant duomenis apie tai, kad šis asmuo anksčiau administracine tvarka nebaustas. Apeliantas sutinka, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. L. nušautas stirnos jauniklis buvo surastas nukritęs kito medžioklės būrelio plotuose (apie 25-30 m nuo abiejų medžioklės būrelių plotus skiriančios ribos), tačiau vien tik šios aplinkybės aiškiai nepakanka nutarti, kad toje vietoje šis žvėris buvo sumedžiotas, t. y. A. L. šūvį paleido stirniukui bėgant būtent šioje vietoje. Kita vertus, net patikimai paneigus, kad A. L. paleisto šūvio metu stirniukas jau buvo svetimuose medžioklės plotuose, apylinkės teismas privalėjo aiškintis, ar byloje nėra A. L. teisinę atsakomybę už žvėries sumedžiojimą svetimuose medžioklės plotuose šalinančių aplinkybių, t. y. tokių aplinkybių, kurios suteikė pagrįstą teisę sužeistą žvėrį sumedžioti svetimuose medžioklės plotuose. Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas paminėtų aplinkybių ne tik netyrė, bet ir apskritai nevertino, nors jas bent jau turėjo aptarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės kontekste. Byloje A. L. paaiškinimais, liudytojo E. G. parodymais bei vaizdo įrašu neginčijamai nustatyta, kad stirnos jauniklis iki A. L. jį nušaunant, buvo sužeistas kitų medžiotojų ir tai A. L. matė. Tokiai išvadai neprieštaravo ir J. L.. Visa tai reiškia, kad apylinkės teismas turėjo aiškintis teisinį reguliavimą, reglamentuojantį ne įprastą, bet sužeisto žvėries sumedžiojimą. Nors teismas ir pripažino, kad medžioklės taisyklės leidžia sumedžioti sužeistą gyvūną kituose medžioklės plotuose, tačiau tai, pasak teismo, reikia tinkamai įforminti. Advokatas pabrėžia, kad A. L. sužeistą gyvūną pastebėjo visiškai atviroje vietoje, todėl kalbėti apie tai, kad jam sumedžioti reikalinga ar netgi racionalu skelbti paiešką, būtų ad absurdum, juo labiau, kad sužeisto gyvūno sumedžiojimo paskirtimi laikytinas jo kančių nutraukimas. Tai reiškia, kad nesant teisinio pagrindo ir/arba kitų racionaliu protu pagrįstų priežasčių, konkrečioje teisinėje situacijoje sužeisto stirnos jauniklio paieška negalėjo ir neturėjo būti skelbiama, taigi jo sumedžiojimui ir neturėjo būti taikomos privalomos taisyklių 24.15 punkte numatytos procedūros, įskaitant medžioklės lapo atitinkamą užpildymą. Skunde apeliantas pabrėžia, kad atitinkamas procedūras taisyklių 24 ir 24.15 punktai deleguoja ne pačiam medžiotojui, bet medžioklės vadovui. Taigi, sužeistą gyvūną taisyklėms prieštaraujančiu elgesiu sumedžiojusiam asmeniui tokie teisiniai priekaištai negali būti reiškiami. Byloje akivaizdu, kad apie A. L. sumedžiotą gyvūną kažkas iš medžiotojų telefonu jau buvo pranešęs Aplinkos apsaugos departamentui ir A. L. apie tai žinojo. Medžioklės vadovas apie tai sužinojo kai tik baigėsi varymas, o sumedžiotas gyvūnas, nors ir buvo pakrautas į A. L. automobilį, tačiau tik tam, kad jį atvežti į medžiotojų susibūrimo vietą, kurioje laukė ir sulaukė atvykstant aplinkos apsaugos pareigūnų. Šioje situacijoje jei kas nors ir neatliko savo teisinių pareigų, susijusių su sužeisto gyvūno sumedžiojimo procedūromis, arba tokias pareigas pažeidė, tai taip galėjo pasielgti ne A. L., bet šios medžioklės vadovas. Ši situacija, kai akivaizdžiai sužeistas gyvūnas, galbūt ir buvęs, nors labai nedideliu atstumu, svetimuose medžioklės plotuose, nėra detaliai teisiškai sureguliuota, bet akivaizdu, kad vadovaujantis taisyklių 15.3 punkte numatyta tokio sumedžiojimo paskirtimi ir protingumo kriterijumi, A. L. veiksmai buvo vieninteliai teisingi, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais, t. y. tokie, kurie administracinę atsakomybę už formaliai svetimuose plotuose buvusio gyvūno sumedžiojimą šalina. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. L. atstovo advokato R. M. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato R. M. apeliacinis skundas netenkinamas. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, ir kurio 653 straipsnyje, numatančio apygardos teismo sprendimus išnagrinėjus bylą dėl apeliacinio skundo, nebenumato galimybės panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kuri buvo numatyta ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika nebuvo perkvalifikuojama pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi šiuo atveju, esant Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms, apygardos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą ir priimdamas sprendimą dėl jo, vadovaujasi ATPK nuostatomis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje teismas nesigilino į situaciją, netinkamai vertino įrodymus, dėl to nustatė neteisingas faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. L. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo.ATPK 85 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. Pagal šio straipsnio 6 dalį administracinę atsakomybę užtraukia gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Ši norma yra blanketinė, todėl apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. L. administracinės atsakomybės, pagrįstai vadovavosi ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 58.2.1 punkte nurodyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama <...> medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. A. L. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad sumedžiojo stirnos jauniklį svetimuose medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimo faktinės aplinkybės, priešingai, negu tvirtinama skunde, yra nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visuma pagrindžia teismo išvadas dėl A. L. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje.Byloje nekyla abejonių dėl to, kad nušautas žvėris buvo surastas svetimuose medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, apie 25-30 metrų nuo medžioklės klubų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotus skiriančios ribos. Ši aplinkybė nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokole, sumedžiojimo schemoje, tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L., (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo J. L., liudytojo E. G. parodymais. Ji nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad stirnos jauniklį nušovė A. L.. Įvertinus paminėtas aplinkybes, taip pat esamą teisinį reglamentavimą, nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad A. L. pažeidė Taisyklių reikalavimus, pagrįstumo. A. L., būdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoju, neturėjo teisės nušauti žvėrį kito medžioklės klubo medžioklės plotuose, todėl jo veiksmai – stirnos jauniklio nušovimas medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje tinkamai įvertinti kaip taisyklių 58.2.1 punkto pažeidimas. Skunde teigiama, kad net ir sutinkant su tuo, jog žvėris buvo nušautas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, tai A. L. veiksmų nedaro neteisėtais, kadangi jis nušovė sužeistą žvėrį ir tokio veiksmo tikslas – nutraukti žvėries kančias. Šios aplinkybės nėra naujos, jos buvo nurodytos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nutarime pasisakyta dėl sužeisto gyvūno sumedžiojimo svetimuose medžioklės plotuose ir motyvuotai nurodyta, kad tokia situacija nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, todėl ir netaikytinos Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios sužeisto žvėries paieškos ir sumedžiojimo, bei šių veiksmų įforminimo tvarką. Skunde apeliantas teisingai nurodo, kad už sužeisto žvėries paieškos organizavimą ir tokio medžiojimo atitinkamą įforminimą yra atsakingas medžioklės vadovas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. L. medžioklės vadovui E. G. pranešė apie sužeisto žvėries sumedžiojimą kito medžiotojų klubo teritorijoje, kad šis galėtų tinkamai įvykdyti Taisyklėse nurodytus reikalavimus, byloje nėra. A. L. neteigė, kad apie tai pranešė medžioklės vadovui. Medžioklės vadovas E. G. paaiškino, kad parėjus su visais medžiotojais po varymo, jam buvo pasakyta, kad dėl A. L. padaryto medžioklės pažeidimo informuota gamtos apsauga. Kokiuose plotuose A. L. sumedžiojo žvėrį, nežinojo. Apie tai sužinojo tik atvykus gamtos apsaugai, kai buvo rašomas protokolas ir pats A. L. pasakė, kur sumedžiojo žvėrį. Šie E. G. paaiškinimai nėra paneigti. Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto nuomone, kad būtų nelogiška iš medžiotojo reikalauti, kad jis, persekiodamas sužeistą žvėrį, tuo pačiu metu skambintų ir praneštų medžioklės vadovui. Tačiau pažymima, kad šiuo atveju A. L. apie tai, kad sumedžiojo žvėrį kito medžioklės klubo teritorijoje, nepranešė ir po to, kai žvėris buvo nušautas. Priešingai, A. L. sumedžiotas žvėris buvo pargabentas į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, į medžiotojų susitikimo vietą ir pakrautas į A. L. automobilį. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, kad pažeidžiant Taisyklių 58.2.1 punktą sumedžiotas žvėris iš medžioklės vietos būtų buvęs išgabentas, jei apie pažeidimą nebūtų pranešta aplinkos apsaugai. Paminėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą manyti, kad A. L., nors ir suprasdamas, kad žvėrį sumedžiotojo kito medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ plote, apie tai medžioklės vadovo informuoti neketino. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys vertintinas kaip tyčinis, sąmoningai siekiant nuslėpti žvėries sumedžiojimo pažeidžiant Taisyklių reikalavimus faktą.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei, nustatęs ATPK 85 straipsnio 6 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį A. L. veiksmuose, pagrįstai jį pripažino kaltu padarius minėtą pažeidimą. Skundžiamame nutarime administracinei atsakomybei pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį kilti reikšmingos aplinkybės nustatytos ir įvertintos, šio pažeidimo sudėties požymiai A. L. veiksmuose atskleisti ir jų buvimas pagrįstas byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.