Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

2020-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1976-598/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
A15.-1976-598/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00159-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Banga Bartkienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. V.
Nukentėjusysis
T. J.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-1976-598/2020
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00159-2020-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 16.9.10; 21.9.10; 21.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 21 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. V.,nukentėjusiajam T. J.,nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2020 m. gegužės 5 d. apie 21.54 val. Jonavos r. kelyje, Jonava – Gudžioniai 2,45 km, vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant salelės skiriančios priešingas juostas bei atsitrenkė į salelėje esantį ženklą. Ženklas nuo smūgio trenkėsi į automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sugadinti automobiliai ir kelio ženklas. Vairuotojas su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219.1 punktų reikalavimus. Dėl automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padaryta 1321 Eur žala, o dėl kelio ženklo apgadinimo padaryta 236,54 Eur žala.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės 5 d., vakare, važiavo nuo Jonavos link Achemos žiedo. Viskas vyko labai greitai. Vairavo jam priklausantį automobilį, važiavo apie 80-85 km/h greičiu. Pajuto stiprų smūgį į kairį šoną, t. y. kairįjį priekinį ratą. Sustojo šalikėlėje dešinėje pusėje. Sprendė, kad atsitrenkė į salelės bortą ir apgadino tik savo automobilį. Iš automobilio išlipęs nebuvo. Po atsitrenkimo į bortą sustojo iš karto. Nematė nei nutrenkto ženklo, nei kitų transporto priemonių. Intensyvaus eismo tuo metu nebuvo, o smūgis dėl greičio buvo stiprus. Apie tai, kad atsitrenkė į kelio ženklą sužinojo tik iš pareigūnų. Važiavo tiesiai namo ir neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Buvo strese, nes tai buvo pirma avarija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. J. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 5 d. važiavo nuo Gudžionių link Jonavos. Važiuojant pamatė link jo atlekiantį kelio ženklą, kuris atsitrenkė į priekinį stiklą. Viskas vyko labai greitai. Išlipęs iš automobilio priešpriešinėje juostoje pamatė nuvažiuojantį automobilį, kuris buvo už 50 metrų nuo jo. Nesuprato ar automobilis stovėjo vietoje ar lėtai važiavo. Jam apžiūrinėjant savo automobilį minėtas automobilis nuvažiavo. Kaltininkas per ženklą galėjo jo ir nematyti, kadangi saloje yra ženklas su įsukimo rodykle į Loną. Eismas nebuvo labai intensyvus. Jis važiavo apie 70 km/h greičiu. Įvykio vietoje buvo kaltininko automobilio tamsių detalių. Po įvykio prie jo privažiavo kiti vairuotojai ir dar bandė pasivyti kaltininko automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

G. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio, kurio metu G. V. nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant salelės skiriančios priešingas juostas bei atsitrenkė į salelėje esantį kelio ženklą, dėl ko kelio ženklas nuo smūgio trenkėsi į automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. J. ir buvo sugadinti automobiliai bei kelio ženklas, faktas abejonių nekelia. Šios faktinės aplinkybės ir padarytos žalos dydis įrodyti nukentėjusiojo T. J. paaiškinimais duotais tiek teismo posėdžio metu, tiek ir administracinio nusižengimo tyrimo metu, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, eismo įvykio vietos schema, ADB „Gjensidige“ raštu dėl žalos, lokaline sąmata dėl kelio ženklo remonto ir kita bylos medžiaga. Administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir žalos dydžio neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. Nepaisant to, jis ginčija savo kaltę ir nurodo, kad įvykio metu pagalvojo, jog atsitrenkė į salelės bortą ir apgadino tik savo automobilį. Paaiškino, kad nematė nei apgadinto kelio ženklo, nei kitų transporto priemonių, todėl pamanęs, kad apgadino tik jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, nuvažiavo namo neturėdamas tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, su galiojančia technine apžiūra. Tokio pobūdžio situacijoje buvo pirmą kartą, todėl patyrė didelį stresą.

Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, jog neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi buvo tvirtai įsitikinęs, jog apgadino tik savo automobilį. Visgi, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną važiuodamas apie 80-85 km/h greičiu pajuto stiprų smūgį į kairį šoną, t. y. kairįjį priekinį ratą. Būtent dėl šio patirto stipraus smūgio jis sustojo šalikėlėje, tačiau neišlipęs iš savo automobilio nusprendė, kad atsitrenkė į salelės bortą ir apgadino tik savo automobilį, todėl nuvažiavo namo ir tik kitą dieną apie sukeltą eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. V. vairuotojas automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai apgadintas, kadangi įvykio vietoje buvo rastos nulaužtos automobilio bamperio dalys. Įvykio vietoje tamsaus automobilio detales pastebėjo ir nukentėjusysis T. J. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. V. suvokdamas, jog stipriai trenkėsi kaip pats nurodo į salelės bortą ir tai, jog kelio salelėje paprastai yra įrengti ir signaliniai stulpeliai, kurie priklauso tretiesiems asmenims (kelių priežiūros institucijoms), net neišlipo iš automobilio ir neįsitiko ar trečiųjų asmenų turtui (kelio salelei, stulpeliams ar kelio ženklams) nebuvo padaryta žala. Neabejotina tai, jog G. V. suvokė sukėlęs šį įvykį, kadangi sustojo šalikėlėje ir tik vėliau pasišalino. Be to, pažeidėjo automobilį dar spėjo pamatyti nukentėjusysis T. J., kuris buvo išlipęs apžiūrėti savo apgadinto automobilio, kadangi jam apžiūrint automobilį G. V. nuvažiavo. Šioje situacijoje vertintina ir tai, jog kelio ženklas Nr. 407 nuo smūgio stiprumo ne nulinko, o buvo nulaužtas ir trenkėsi į priešais važiuojančią transporto priemonę VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl neabejotina, kad G. V. vairuojamo automobilio smūgis turėjo būti itin akivaizdus ir jaučiamas. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. J. paaiškino, kad ženklas tiesiog atskrido į priekinį jo automobilio stiklą ir nurodė, jog išlipęs iš savo automobilio matė šalikėlėje sustojusį G. V. automobilį apie 50 metrų atstumu nuo jo. Nors T. J. ir matė G. V. automobilį, akcentavo, kad dėl įvykio vietoje esančio kito kelio ženklo, nurodančio kryptį į UAB (duomenys neskelbtini), G. V. galėjo ir nematyti jo automobilio. Visgi, ši aplinkybė jau nustatytų aplinkybių kontekste neturi lemiamos reikšmės, kadangi G. V. vairuodamas padidintą pavojaus šaltinį, turėdamas pareigą laikytis visų eismo dalyvio pareigų, suvokdamas, jog dėl jo neatidžių ir neapdairių veiksmų ir stipraus smūgio jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu žalą galėjo patirti tretieji asmenys, pasišalino iš įvykio vietos eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs. Vertinant aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog G. V. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir įsitikinti ar tretiesiems asmenims nebuvo padaryta žala, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu G. V. taip pat akcentavo, jog jo automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, pasibaigusi galioti privalomoji techninė apžiūra, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, byloje neginčijamai nustatyta, jog G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant salelės skiriančios priešingas juostas bei atsitrenkė į salelėje esantį kelio ženklą, kuris nuo smūgio trenkėsi į automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sugadinti automobiliai ir kelio ženklas bei padaryta bendra 1557,54 Eur žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sukėlęs eismo įvykį G. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 127, 219.1 punktų reikalavimus, todėl yra baustinas.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra teistas. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, G. V. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į jau aptartas G. V. charakterizuojančias aplinkybes, į padaryto nusižengimo pobūdį, jam nustatytinas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminas – vieneri metai.

Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ sprendžia draudimo išmokos klausimus, todėl nesant duomenų ar padaryta turtinė žala nukentėjusiems asmenims yra atlyginta, byloje nesant pareikštų civilinių ieškinių, turtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nespręstinas (ANK 664 straipsnio 1 dalis, 665 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems metams).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė