Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, VTEK turi galimybes išspręsti tyrimo pradėjimo klausimą, kadangi VTEKĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tyrimas pradedamas VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario nurodymu arba VTEK sprendimu, todėl šiomis įstatymo nuostatomis įstatymo leidėjas nustato ne tik VTEK, kaip kolegialios institucijos, teisę ir pareigą pradėti tyrimą gavus jos kompetencijai priskirtą nagrinėti skundą, tačiau ir VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario teisę ir pareigą pradėti tyrimą davus atitinkamą nurodymą, todėl tuo atveju, jeigu nusišalinus trims VTEK nariams nebuvo galima priimti sprendimo dėl tyrimo pradėjimo kolegialiame VTEK posėdyje, tai atitinkamu nurodymu gali padaryti VTEK pirmininkas ar jį pavaduojantis VTEK narys. Pažymi, kad nuo Skundo nagrinėjimo nusišalinus VTEK pirmininkui E. S., kaip asmeniui, apie kurio galimai padarytus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ arba Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 punktų pažeidimus pranešė pareiškėjas, jo pareigas laikinai turėjo eiti nuo klausimo nagrinėjimo nenusišalinęs ir vietoje nusišalinusio VTEK pirmininko jo pareigas laikinai paskirtas eiti VTEK narys. Nurodo, kad VTEKĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai VTEK pirmininkas laikinai negali eiti pareigų, jis jas paveda atlikti kitam VTEK nariui, todėl E. S., kaip VTEK pirmininkas, nusišalindamas nuo pareiškėjo Skundo nagrinėjimo, turėjo skirti jį pavaduojantį VTEK narį, kuris atitinkamu nurodymu šiuo atveju galėjo pradėti tyrimą dėl pareiškėjo Skundo.

Pareiškėjo vertinimu, Komisijai pateiktas Skundas atitiko formos ir turinio reikalavimus, o jame nurodomų aplinkybių ištyrimas ir vertinimas įeina į VTEK kompetenciją, todėl VTEK ar jos vadovai (pirmininkas ar jo pareigas einantis VTEK narys) neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti tyrimą dėl pareiškėjo Skundo.

Paaiškina, kad VTEK pirmininkas E. S., nariai V. K. ir A. Š. yra valstybės pareigūnai, kuriems aukščiau nurodytos VPIDVTĮ nuostatos taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi (VPIDVTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekdami išvengti VPIDVTĮ nurodyto viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos, E. S., V. K. ir A. Š. nedelsdami nusišalino nuo visų pareiškėjo Skundo jų atžvilgiu svarstymo bei sprendimo priėmimo procedūrų. Toks šių VTEK pareigūnų – Komisijos pirmininko ir dviejų narių – kvalifikuotos daugumos elgesys visiškai atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje nurodytus nusišalinimo nuo administracinės procedūros nagrinėjimo pagrindus. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. faktą, jog pareiškėjas prašė įvertinti kvalifikuotos VTEK narių daugumos (įskaitant jos pirmininką) elgesį ir šiems nariams pagrįstai nusišalinus, pareiškėjo Skundas negalėjo būti nagrinėjamas nei pagal VTEKĮ, nei Komisijos darbo reglamente nustatytas procedūras, todėl Komisija, gavusi pareiškėjo Skundą objektyviai (dėl kvorumo nebuvimo), neturėjo jokių galimybių kolegialiai spręsti klausimą dėl tyrimo VTEK pirmininko ir dviejų jos narių atžvilgiu pradėjimo ar nepradėjimo.

Komisija nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, esą VTEK pirmininkas E. S., nusišalindamas nuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo, turėjo skirti jį pavaduojantį VTEK narį, kuris atitinkamu nurodymu šiuo atveju galėjo pradėti tyrimą dėl pareiškėjo Skundo. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas praeityje keletą metų Komisijos sekretoriate pats ėjo valstybės tarnautojo pareigas, todėl jam turėtų būti žinoma VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims draudžiama ne tik dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, bet ir kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Pažymi, kad kai Komisijos pirmininkas E. S. dėl objektyvių priežasčių (akivaizdaus interesų konflikto) laikinai negali vykdyti savo tarnybinių pareigų, sistemiškai atsižvelgiant į VTEKĮ 12 straipsnio „VTEK pirmininko pavadavimas“ nuostatas, jas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys, o šiai administracinei bylai aktualiu laikotarpiu minėtą kriterijų atitiko Komisijos narys prof. S. K., kuriam iki pareiškėjo 2019 m. birželio 21 d. Skundo gavimo, 2019 m. balandžio 9 d. Komisijos pirmininko įsakymu Nr. AK-22 nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 3 d. įskaitytinai buvo suteiktos devynios kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, todėl nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi neordinarinė (precedento neturinti) situacija, kuomet nuo pareiškėjo Skundo pagrįstai nusišalino įstaigos vadovas ir kvalifikuota Komisijos narių dauguma, o vienas iš dviejų likęs jį pavaduojantis Komisijos narys S. K. pareigas iki iš anksto suplanuotų jo kasmetinių atostogų ėjo būtent tik tą pačią dieną, kuomet ir buvo gautas pareiškėjo Skundas, objektyviai nebuvo įmanoma šio Skundo išnagrinėti ir (ar) priimti atitinkamą sprendimą, todėl pareiškėjo teiginiai, esą Komisija, nepriimdama sprendimo dėl Skundo nagrinėjimo, pažeidė VTEKĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, yra visiškai nepagrįsti.

Paaiškina, kad apie atliktus veiksmus dėl pareiškėjo Skundo po savo kasmetinių atostogų grįžęs VTEK narys S. K. ir likusi nenusišalinusi VTEK narė D. P. informavo pareiškėją devintą darbo dieną nuo šio Skundo gavimo momento, 2019 m. liepos 4 d. Raštu Skundą perduodami Komisijos steigėjui ir jo parlamentinę kontrolę atliekančiam subjektui – Seimui, o Rašto kopiją išsiunčiant pareiškėjui. Pažymi, jog Seimas buvo nurodytas ir pareiškėjo Komisijai adresuotame Skunde, todėl atsakovei nesuprantami pareiškėjo argumentai, esą į VTEK gautą jo Skundą nebuvo tinkamai reaguojama, neatliekami privalomi veiksmai ir pan. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Komisijos narių S. K. ir D. P. priimtas sprendimas VTEK steigėjui Seimui persiųsti pareiškėjo Skundą, susiklosčius esamai faktinei situacijai, buvo ne tik objektyviai pateisinamas, bet ir vienintelis įmanomas sprendimas.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai nurodo, kad atsakovei 2019 m. birželio 21 d. pateikto jo Skundo nagrinėjimo metu galiojusio VPIDVTĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi VTEK patvirtintais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Atsakovės 2016 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. KS-8 „Dėl kriterijų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareikštam nusišalinimui nepriimti patvirtinimo“ buvo patvirtinti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareikšto nusišalinimo nepriėmimo kriterijai, kurių 1.2 punkte nurodyta, jog pareikšto nusišalinimo galima nepriimti, jeigu, priėmus valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareikštą nusišalinimą, neliktų galimybių priimti sprendimą. Analogiškos nuostatos dėl pareikšto nusišalinimo nepriėmimo yra įtvirtintos šiuo metu galiojančio VPIDVTĮ 11 straipsnio 3 dalyje ir atsakovės 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. KS-270 patvirtintų Privačius interesus deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo nepriėmimo kriterijų 2 punkte, todėl, pareiškėjo manymu, atsakovė galėjo pagrįstai nepriimti bent vieno iš trijų jos narių nusišalinimo ir taip užtikrinti galimybę priimti sprendimą dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) pagal pareiškėjo Skundą. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad 2019 m. liepos 4 d. Raštu buvo tinkamai reaguojama į pareiškėjo Skundą, kadangi mano, jog Skundo pateikimas Seimui galėjo būti tik papildomas atsakovės veiksmas, siekiant informuoti Komisijos steigėją apie Seimo skiriamų atsakovės pareigūnų daromus VPIDVTĮ pažeidimus, kurio vykdymo kontrolę jie patys turėtų užtikrinti.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 21 d. Komisijai pateikė skundą „Dėl VTEK pirmininko, narių bei vyresniosios patarėjos veiklos atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ištyrimo“, kurių kopijas taip pat persiuntė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo. Skunde pareiškėjas prašė pradėti tyrimus dėl: E. S. galimo VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, t. y. nustatyta tvarka ir terminais duomenų apie narystę ir pareigas Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijoje ir Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijoje nedeklaravimo; V. K. ir V. K. galimo VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, t. y. nustatyta tvarka ir terminais duomenų apie narystę Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijoje nedeklaravimo; E. S., V. K. ir V. K. galimo VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 punktų pažeidimo, t. y. prievolės teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nevykdymo ir draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą pažeidimo; A. Š. galimo VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, t. y. nustatyta tvarka ir terminais duomenų apie narystę Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriuje nedeklaravimo, taip pat dėl galimo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, t. y. narystės Vilniaus krašto bajorų sąjungoje pavėluoto deklaravimo.

Komisijos pirmininkas E. S. ir jos narys V. K. nuo pareiškėjo Skundo nusišalino 2019 m. birželio 21 d., o Komisijos narys A. Š. - 2019 m. birželio 25 d.

Komisijos nariai D. P. ir S. K. 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-2505-(2.5) „Dėl skundo perdavimo“ informavo Seimo pirmininką V. P. ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. B., kad Komisijoje gautas pareiškėjo M. S. skundas, kuriame prašoma pradėti tyrimus dėl VTEK pirmininko E. S., VTEK narių V. K. ir A. Š. bei VTEK vyresniosios patarėjos V. K. elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms. Nurodė, kad pagal VTEKĮ nuostatas Komisija jai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kolegialiai savo posėdžiuose, kurie yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai; Komisiją sudaro penki nariai, iš kurių trijų narių elgesį pareiškėjas skundžia tai pačiai Komisijai; Komisijos pirmininkas ir kiti du Skunde nurodyti Komisijos nariai, vadovaudamiesi VTEKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis (kadangi skundžiami jų veiksmai), nusišalino nuo Skundo nagrinėjimo procedūros. Rašte pažymėta, kad susiklostė situacija, jog Skundą turėtų nagrinėti likusieji du VTEK nariai – D. P. ir S. K., dėl to VTEK posėdis, kuriame du Komisijos nariai nagrinėtų gautą M. S. skundą, būtų neteisėtas. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, Komisijos nariai D. P. ir S. K. Raštu M. S. Skundą su priedais persiuntė minėtiems adresatams. Rašto kopija taip pat buvo išsiųsta pareiškėjui M. S..

Komitetas 2019 m. liepos 23 d. vykusiame posėdyje svarstė Nutarimo projektą ir bendru sutarimu nutarė pritarti parengtam Nutarimo projektui bei jį teikti Seimui. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019 m. liepos 26 d. parengė išvadą dėl Nutarimo projekto, kurioje pateikė pastabas, kuriose, be kita ko, nurodė, kad: Komiteto teisė atlikti parlamentinį tyrimą Seimo pavedimu nustatyta Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalyje, kaip kad nurodyta Nutarimo projekto preambulėje (1 punktas); atsižvelgiant į Seimo statuto 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina tikslinti teikiamo Nutarimo projekto 3 straipsnį, nurodant, kad per tris mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos Komitetui pavedama atlikti tyrimą ir Seimui pateikti ne tik išvadą, bet ir parengtą nutarimo projektą.

2019 m. rugsėjo 17 d. vykusiame Seimo vakariniame posėdyje Nr. SPP-325 buvo svarstytas Nutarimo projektas Nr. XIIIP-3734(2) ir nutarta pritarti šiam projektui po pateikimo bei pradėti jo svarstymo procedūrą; paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti. Šiame posėdyje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pavesti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo skiriamų pareigūnų – VTEK pirmininko E. S., VTEK narių V. K. ir A. Š. galimai padarytų VPIDVTĮ nuostatų pažeidimų. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

VTEKĮ (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) 20 straipsnyje įtvirtinta, jog Komisija tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 punktas nustato, kad Komisija, be kita ko, tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. VTEKĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tyrimas pradedamas Komisijos pirmininko ar jį pavaduojančio Komisijos nario nurodymu arba Komisijos sprendimu; apie tyrimo pradžią per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos raštu informuojamas pareiškėjas, asmuo, kurio veika tiriama, ir valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, vadovas.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, jog Komisija pažeidė teisės aktuose nustatytą terminą, t. y. per aštuonias darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo dienos nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo Skundo pradėti tyrimą.

Komisijos nariai D. P. ir S. K. 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-2505-(2.5) „Dėl skundo perdavimo“ informavo Seimo pirmininką V. P. ir Komiteto pirmininkę G. B. apie Komisijoje susiklosčiusią situaciją (nusišalinus trims iš penkių VTEK narių) ir persiuntė minėtiems adresatams M. S. Skundą su priedais, o Rašto kopiją išsiuntė pareiškėjui.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad Komisija praleido įstatyme įtvirtintą 8 darbo dienų terminą priimti sprendimą dėl jo Skundo nagrinėjimo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad birželio 24 d. (Rasos ir Joninių diena) Lietuvoje yra paskelbta nedarbo diena, todėl Komisija turėjo teisę iki 2019 m. liepos 4 d. priimti sprendimą dėl pareiškėjo Skundo pradėti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 8 darbo dienų terminas sprendimo dėl pareiškėjo Skundo tyrimo pradėjimo priėmimas nebuvo praleistas, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Komisijos veiklą reglamentuoja VTEKĮ ir Komisijos darbo reglamentas, taip pat, kadangi VTEK nariai tuo pačiu yra ir valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, jiems taikomos ir VPIDVTĮ nuostatos.

VPIDVTĮ (bylai aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (VPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalis).

Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti VPIDVTĮ 2 straipsnio 2-3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai yra asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, o viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Taip pat VPIDVTĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad interesų konfliktas – tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

VTEKĮ 2 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija yra Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija, o 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos veiklos parlamentinę kontrolę atlieka Seimas.