- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-786-112/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Smart solutions“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Smart solutions“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, neišmokėto ir susidariusio už priverstinės pravaikštos laiką darbo užmokesčio priteisimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi konstatavo, jog ieškinys paduotas su trūkumais ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė nepareiškė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo bei taikos sutarties byloje sudarymo, neinformavo, ar bylą teisme ves per advokatą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė tik vieną ieškinio egzempliorių, todėl teismas neturi galimybės ieškinio pateikti atsakovei susipažinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė T. Ž. prašo 2013 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra tik formalūs, juos buvo galima pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Teigia, kad teismui gerai žinoma, jog ieškovė yra suimta, todėl neturi galimybės teismui pateikti tiek ieškinio egzempliorių, kiek yra šalių, o taip pat ir kitų įrodymų, nes šiuo metu jos laisvė yra suvaržyta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama specialia LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį ar prašymą teisme pagal įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111, 135 str.). Visais atvejais byloje dalyvaujančio asmens pateiktas procesinis dokumentas turi atitikti tiek bendruosius, tiek specialiuosius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Tačiau bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Skirtingų formalių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingų teisinių padarinių. Taigi bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčas kilęs dėl darbo teisinių santykių, todėl jai taikytinos darbo bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 410-418 str.). Darbo bylų nagrinėjimo specifika lemia aktyvų teismo vaidmenį bei spartesnį tokių bylų nagrinėjimą (CPK 413-414 str.). Todėl priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas turėtų taikyti tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinami pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas ieškinio trūkumais išskyrė neišreikštą ieškovės nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo bei taikos sutarties sudarymo, taip pat nepateiktą informaciją dėl bylos vedimo per atstovą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone išvardinti trūkumai yra neesminiai ir gali būti pripažinti ieškinio netikslumais, kurių buvimas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 115 str. 4 d.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė ieškovei pateikti dar vieną ieškinio egzempliorių, kurį būtų galima pateikti atsakovei. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei yra pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, šiuo metu ji yra areštinėje ir jos galimybės teismui teikti atspausdintą ir keliais egzemplioriais suformuotą procesinį dokumentą yra apribotos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymo jam numatytą aktyvų vaidmenį tokio pobūdžio bylose, protingumo kriterijus bei į kitas svarbias aplinkybes, galėjo pats padaryti ieškinio kopiją ir ją išsiųsti atsakovei.
Siekiant tinkamai įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo (CPK 3 str. 1 d.) bei proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, netoleruotina situacija, kai nutartyse dėl trūkumų pašalinimo įvardijami trūkumai, kurių asmuo neturi galimybės ištaisyti, taip pat, kai ieškinio trūkumų institutas taikomas vien dėl formalių pagrindų (CPK 115 str. 4 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, nustatęs, kad ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėjo priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 str. 1 d., 413 str. 2 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, o kitų kliūčių ieškiniui priimti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės T. Ž. ieškinys priimtinas ir perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės T. Ž. ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.