- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-02
- Bylos Nr.
- 2A-29-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- K. T.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Gražinos Davidonienės,
iešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, atsakovo K. T. priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. T. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė trejiems metams apriboti atsakovo K. T. teises J. J. , gim. 1990-07-25, ir V. T. , gim. 1996-06-18, atžvilgiu.Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2004 m. gegužės paliko šeimą, gyvena su sugyventine D. Č. , apie keturis metus nebendrauja su dukromis, nesirūpina jų auklėjimu, mokymusi ir sveikata. Apie du metus atsakovas su dukromis nebendrauja visiškai, neskambina, nesveikina su gimtadieniais, bei daro joms žalingą poveikį: atsitiktinai sutikęs dukras skaudina, žeidžia, ignoruoja, psichologiškai traumuoja, neigia tėvystę, nuteikinėja prieš jas kaimynus, atsisako padėti nelaimėse (neduoda pinigų operacijai; tyčiojosi, kai buvo išprievartauta dukra Edita). Kadangi atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, nesurūpina dukromis (nesirūpino dukra Justina net jai būnant reanimacijoje), daro žalingą poveikį (girtas ateina į namus, triukšmauja, užgaulioja).
Atsakovas K. T. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią bendravimo su dukromis tvarką: su dukra V. T. bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalio sekmadienį nuo 12 vai. iki 17 vai. ir trečiadieniais nuo 17 vai. iki 19 vai., o su dukra J. T. - kiekvieno mėnesio antrą ir trečią sekmadienį nuo 12 vai. iki 17 vai. ir ketvirtadieniais nuo 17 vai. iki 19 vai. Mokyklos vasaros atostogų metu su V. T. bendrauti birželio mėnesio 7 dienas ir rugpjūčio mėnesio 7 dienas, o su J. T. - liepos mėnesio 7 dienas ir rugpjūčio mėnesio 7 dienas. Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų švenčių metu - gruodžio 27 d., nuo 10 iki 18 vai., bendrauti su abejomis dukromis, o balandžio 17 d., - nuo 14 vai. iki 18 vai. (t.2. b.l. 9-12). Atsakovas nurodė, kad su dukromis jam bendrauti neleidžia ieškovė. Dukrų gyvenamoji vieta nenustatyta, tačiau faktiškai jos gyvena su motina. Kadangi tarp šalių susiklostė ypatingai priešiški santykiai dėl skyrybų, vaikų auklėjimo, bendro turto naudojimo ir valdymo (be sutikimo ieškovė namuose apgyvendino senus, ligotus žmones), ieškovė neapykantą realizuoja kaltindama atsakovą nebūtais dalykais, žemindama jo garbę ir orumą bei nuteikinėdama prieš tėvą nepilnametes dukras. Atsakovas teigė, kad nuo 2006 m. vasaros su dukromis nebendrauja dėl motinos kaltės. Nors į namų valdą atvyksta kiekvieną dieną pašerti auginamų sportinių balandžių, tačiau dėl nuolatinių ieškovės skundų įvairioms institucijoms, dukrų mokymo įstaigoms, psichologinio spaudimo, su dukromis bendrauti nebando ir yra priverstas pažeistas teises ginti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, laikinai apribojo tėvo valdžią atsakovui jo dukrų J. T. ir V. T. atžvilgiu ir nustatė atsakovui tokią matymosi su dukromis tvarką: du kartus į mėnesį, kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį nuo 18 vai. iki 20 vai. ir kiekvieno mėnesio trečiąjį šeštadienį nuo 11 vai. iki 13 val., dalyvaujant vaikų motinai J. T. . Priteisė iš atsakovo ieškovei 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama ir civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp tų pačių šalių (b. l. 26-35, t.1), šalys kartu negyvena nuo 2004 metų, o nepilnametes dukras augina, auklėja ir išlaiko viena ieškovė. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 10 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-10230/2001 atsakovo buvo išieškoti alimentai ieškovei, nepilnamečių vaikų išlaikymui ( b.l. 16, t. 1). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas 2005-08-29 siekė - 7717,20 Lt, 2006-04-01 - 6319,48 Lt ( b.l. 12-14, t. 1). 6319,48 Lt įsiskolinimą atsakovas padengė 2006-04-07( b.l. 42, t. 1). 2006 m. birželio mėn. - 2006 m. lapkričio mėnesio 1539,35 Lt išlaikymo įsiskolinimą atsakovas apmokėjo 2006-lapkričio mėnesį (b.1.22,23, t. 2). Kaip matyti iš UAB „Sistem" pateiktos pažymos Nr.51102 paskutinė išlaikymo suma 176,62 Lt iš atsakovo buvo išieškota už 2007 m. sausio mėnesį.( b.l. 80, t. 2), kiekvienai dukrai tenka po 88, 31 Lt. Nors 2006 m. metais atsakovas nedirbo ( b.l. 44, t. 1), tačiau iškėlus civilinę bylą, išlaikymo įsiskolinimą (pakankamą tik vaikų minimaliems poreikiams tenkinti) padengė. Tokį išlaikymo teikimo reguliarumą, teismas laikė, kaip nesirūpinimą savo nepilnamečiais vaikais, ir nurodė, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti bent vieną CK 3.180 str., numatytą sąlygą. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nepilnamečių vaikų nuomonę ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas savo vaikams paskutinius keturis metus išlaikymo reguliariai neteikė (įsiskolinimą padengė tik padavus ieškinį), jų auklėjimu, švietimu, sveikata nesirūpino, todėl savo elgesiu darė žalingą įtaką jų vystymuisi. Teismas pažymėjo, kad laikinai apribojus atsakovo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau paliekama teisė matytis su dukromis išskyrus tai, kas prieštarautų jų interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ar jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CPK 3.181 str. 2d.). Atsakovo tėvo valdžia ribojama laikinai, turint vilties, kad atsakovas ateityje gali pasitaisyti ir tinkamai auklėti savo nepilnamečius vaikus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, kad siekiant apsaugoti vaikų interesus būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, tėvo valdžios neapriboti, nes motina viena pasirūpinti tinkamu vaikų auklėjimu negali. Šiuo metu kartu su ieškove ir dukromis gyvena 19 senelių. Daug iš jų yra neįgalių ar neveiksnių. Senelių gyvenimas, gydymas ir slaugymas šeimos būste dukrų auklėjimui nieko teigiamo nesuteikia. Be to, dukra Justina yra išbraukta iš mokyklos mokinių sąrašo. Ją motina išleido mokytis į užsienį. Šios aplinkybės patvirtina motinos nesugebėjimą teisingai rūpinti dukra, nes 1990 m. gimęs vaikas privalo augti ir mokytis Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas visiškai nesirūpino dukromis bei netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaikus. Iki skyrybų pradžios šeima gyveno pasiturinčiai, atsakovas užsiėmė verslu užsienyje, todėl ieškovei net nereikėjo dirbti, o šeima buvo pilnai aprūpinta. Pasibaigus verslui, atsakovas kurį laiką nedirbo, todėl 2005 m. susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Jo vykdymas priverstine tvarka, priklausė nuo ieškovės valios (vykdomasis raštas buvo pateiktas į darbovietę). Net ir nedirbdamas, atsakovas išlaikymą dukroms pagal galimybes teikė, o įsidarbinęs, išlaikymo įsiskolinimą padengė ir teikė toliau (už 2007 m. išlaikymo įsiskolinimo nėra). Įrodymų apie atsakovo kaltę ar piktybišką vengimą išlaikyti nepilnamečius vaikus byloje taip pat nepateikta. Sprendžiant apie atsakovo rūpinimąsi vaikais, pirmosios instancijos teismas neįvertino įtemptų šalių tarpusavio santykių turinio, noro atkeršyti bei ieškovės veiksmų, neleidžiant bendrauti su vaikais. Iš santuokos nutraukimo byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, galima spręsti, kad ši byla iškelta ne siekiant apsaugoti vaikų teises ar interesus, o dėl turto padalinimo klausimo. Reikalaudama laikinai apriboti tėvo valdžią, ieškovė faktiškai siekia, kad sutuoktinio turto nebūtų galima padalinti natūra (gyvenant skyrium su vaikais butų galima gyvenamąjį namą priteisti tik ieškovei, o atsakovo dalį kompensuoti pinigais). Šiuo metu civilinės bylos nagrinėjimą dėl ištuokos tarp tų pačių šalių prašoma sustabdyti iki įsiteisės revizuojamas sprendimas.
Apelianto kaltų veiksmų, kuriais įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, byloje nenustatyta. Neįvertinta atsakovo charakteristika: atsakovas dirba, teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo, pavojingomis ligomis neserga. Teigiamą atsakovo charakteristiką patvirtino ir liudytojų J. R. , S. K. ir D. J. parodymai, kuriuos teismas nepagrįstai įvertino kritiškai. Ieškovės pareiškimai Krizių centrui, poliklinikai, vaiko mokymo įstaigai ar kitoms įstaigoms, atsakovo kaltų veiksmų (naudojant prievartą ar psichologinį smurtą prieš vaikus) nepagrindžia. Priešingai, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė įtraukia dukras į tėvų tarpusavio nesutarimus ir siekia tėvą apšmeižti. Būtina įvertinti, ir tai, kad gyventi skyrium su šeima atsakovas buvo priverstas dėl neleistino sutuoktinės elgesio: nuolatinio šmeižimo, skundų, siekio paguldyti į psichiatrinę ligoninę. Dėl to, atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl įkeldinimo, tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimo ieškovė nevykdė.
Į šeimos namų valdą apeliantas atvykdavo beveik kiekvieną dieną (pašerti sportinių balandžių). Pamatęs kieme dukras visada su jomis bendraudavo, kalbėdavosi apie gyvenimą. Šių aplinkybių dukros neginčijo. Apie vaikų gyvenimą ir padėtį namuose, apeliantas taip pat sužinodavo ir iš kaimynų. Tai, kad vaikai bijodavo ilgiau su tėvu bendrauti dėl motinos draudimo ar nuteikinėjimo prieš jį, pagrindo tėvų valdžiai apriboti neduoda. Neįvertinta, kad dukroms nuolat buvo pasakojami įvairūs prasimanymai, pavyzdžiui, kad jų tėvas suorganizavo ir yra kaltas dėl vyriausios dukros išprievartavimo. Logiška ir dėsninga, kad panašūs motinos poelgiai neigiamai nuteikia nepilnametes dukras ir nutolina nuo jų tėvą.
Liudytojos R. V. parodymai įvertinti neteisingai. Ji pas ieškovę slauge dirba trumpai, yra suinteresuota bylos baigtimi (ieškovė yra jos darbdavė), be to, liudytoja gali atsakovo nepažinoti, nors nurodytų faktų apie amoralų atsakovo elgesį, nepatvirtino.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada kritiškai įvertinta be pagrindo. Šios institucijos atstovų nuomonė radikaliai pasikeitė bylos nagrinėjimo metu, nes jie visuomet dalyvavo teismo posėdžiuose, bendraudavo su šalimis ir jų vaikais bei stebėjo jų elgesį. Ypatingai svarbi Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodytos aplinkybės, kad motina (ieškovė) yra priešingai nusiteikusi prieš tėvo (atsakovo) bendravimą su dukromis (kategoriškai neleidžia bendrauti ir nemotyvuoja priežasčių). Be to, pirmosios instancijos teismas dukrų nuomonę sureikšto, neatsižvelgęs, kad jos yra nuteiktos prieš tėvą, nutolusios nuo jo, dėl motinos neleistino elgesio ir neigiamų pasakojimų. Pavyzdžiui, sprendime akcentuojama, kad atsakovas blogai elgėsi su balandžiais ar „santykiavo kioske", tačiau šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų nenurodoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nesirūpino savo nepilnamečių dukrų išlaikymu, todėl teismas teisingai taikė CK 3.180 str. nuostatas. Nuo 2001 metų išlaikymo vaikams įsiskolinimas iki 2005-08-29 buvo 7717,20 Lt. (b.1.14, t.1), 2006-04-01 išlaikymo įsiskolinimas 6319,48 Lt. ( b.1.12, t.1), ir tik užvedus šią bylą, išlaikymo įsiskolinimas vaikams po dviejų mėnesių, t.y., 2006-06-15 buvo padengtas. 2006 metų lapkričio mėn., abiejų dukrų išlaikymui atsakovas per 6 mėn. sumokėjo tik 1539,35 Lt., 2007 metų sausio mėn. - tik 176,62 Lt, ir tai patvirtina UAB "Sistem" teismui pateikta pažyma 2007-02-14 Nr.51102. Tėvo nesirūpinimą savo dukromis, jo nenorą su jomis net bendrauti, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2006-06-15 raštais Nr. 19-6-339 bei 2006-05-12 Nr. 19-2-1268 (b.l. 55, 56, t.1). Atsakovas nesirūpino savo dukrų sveikata, nors abi turi rimtų sveikatos problemų (šeimos gydytojo 2006-10-09 pažymos Nr. 401 ir 402). Be to, atsakovas smurtauja prieš savo dukras, jas žemina kitų draugų akivaizdoje, vadina necenzūriniais žodžiais. Tai patvirtino byloje apklausta liudytoja pilnametė dukra E. T. bei rašytiniai įrodymai ( b.l. 72, 75, 76, 78, 83, 92, 85, 86, 87, t. 1), bei dukterų Justinos ir Editos paaiškinimai apie nenuspėjamą tėvo elgesį, jo grasinimus ir įžeidinėjimus.
Atsakovo nesirūpinimas savo nepilnamečiais vaikais tęsiasi ilgą laiką, padėtis nesikeitė per pastaruosius 6-7 metus, todėl atsakovo teiginys dėl jo kaltės nebuvimo atmestinas. Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo įvertinti jo galimybes vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negalėjo ar jam kas nors trukdė tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigas, juo labiau, kad jo vaikai gyvena ir mokosi tame pačiame mieste ir jis turėjo galimybę pasidomėti bei rūpintis jais. Apelianto teiginys, kad teismas visiškai nevertino jo charakteristikos nepagrįstas, nes CK 3.180 str. 1 ir 2 d. nurodyti kriterijai, kada yra taikomas tėvo valdžios apribojimas ir apelianto nurodyti motyvai neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Tai, kad ieškovė daro neigiamą įtaką ar nuteikinėja dukras prieš tėvą byloje įrodymų nėra. Teismo posėdžio metu apklaustos Edita ir Justina, šiuos apelianto teiginius paneigė. Tėvas šeimą paliko 2004 metais, tačiau gyvenimas kitoje vietoje negali būti kliūtimi ar priežastimi nesirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, nevykdyti tėvo pareigų. Apeliantas nurodo, kad ieškovė vykdo neįgalių senelių priežiūrą ir tai neigiamai atsiliepia dukroms. Globos verslą šalys pradėjo kartu, tačiau atsakovui susiradus kitą moterį, verslą tęsė viena ieškovė. Šeimai neturint pinigų, negalint išmaitinti trijų vaikų, ieškovė buvo priversta pardavinėti šeimos daiktus. Tačiau atsakovas dėl to kreipėsi į policiją ir prašė iškelti baudžiamąją bylą. Tai tik patvirtina, kad atsakovas žlugdė savo šeimą bei nesirūpino jos materialine gerove.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Šeimos bylose galimas apeliaciniame skunde nustatytų ribų peržengimas.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nesirūpino vaikais. 2001 m. liepos 10 d. teismo nutarimu buvo priteistas išlaikymas dukterims E. T. , gimusiai 1985-09-29, kuri šiuo metu pilnametė, J. T. , gimusiai 1990-07-25, V. T. , gimusiai 1996-06-18, po ½-dalį iš visų rūšių jo uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip vieną MGL kiekvienam vaikui. Atsakovas pastovaus išlaikymo neteikė. Ieškinio padavimo dienai įsiskolinimas vaikų išlaikymui buvo 6 319, 48 Lt. Įsiskolinimas buvo padengtas tik užvedus šią bylą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo. Atsakovas nurodo, kad jis nedirbo, todėl neturėjo galimybės teikti pakankamą išlaikymą. Bet darbo neturėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaikus. Atsakovas dirbti pradėjo 2006m. birželio 2d., sužinojęs, jog ieškovė ruošia ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks nereguliarus išlaikymo teikimas yra pagrindas apriboti tėvo valdžią.
2006 m. gegužės 11 d. J. T. , gimusi 1990-07- 25, buvo apklausta Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyboje. J. T. parodė, kad atsakovas yra ne kartą ją išplūdęs, vadina „benkartu“, sako, jog ji yra nusivalkiojusi. Šios aplinkybės vertinamos atsakovo psichologiniu smurtu dukters atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs J. T. ir V. T. teismo psichologijos ekspertizę (b. l. 63-64. t. 2). Jos metu nustatyta, kad Justinos prisiminimai apie tėvą siejasi su žiaurumu, konfliktais, girtuoklyste, nuo kurių ji ginasi gerai išvystytomis psichologinėmis gynybomis, padedančiomis susitvarkyti su nerimu, nesaugumo jausmu, nusivylimu. Nesaugi jaučiasi ir Vaiva. Tėvas ėmė abejoti savo tėvyste, šeimoje vyravo nesantaika. Požiūris į tėvą aiškiai neigiamas. Mergaitė aiškiai įbauginta tėvų konfliktų, įsibauginusi, kad gali tekti gyventi su tėvu, nuolat jaučia baimes, nerimą. Atsakovo neigiamas atsiliepimas apie vaikų motiną didina Vaivos vidinę sumaištį ir pyktį, nukreipiamą atgal į tėvą. Vaikų santykis į tėvą neigiamas, ryškesnio prisirišimo nėra. Tėvo elgesys su dukromis(abejonė dėl tėvystės, menkas bendravimas), mama, gyvūnais įtakoja neigiamas dukrų nuostatas į tėvą ir bendravimą su juo. Pataloginio įtaigumo nenustatyta. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo elgesys yra žalingas vaikų vystymuisi.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jam buvo kliudoma bendrauti su dukterimis. Ieškovę jo neįsileidžia į ir jam priklausantį gyvenamąjį namą, dėl ko teismas jį įkeldino, bet ieškovė teismo sprendimo nevykdo. Bet atsakovas nurodė, kad jis kiekvieną dieną atvykdavo pašerti sportinių karvelių, bendraudavo su dukterimis. Teismo nustatyta, kad atsakovas su dukterimis bendraudavo tik formaliai.
Atsakovas K. T. nurodo, kad teismas be pagrindo kritiškai vertino Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad tarnybą nepritaria tėvo valdžios apribojimui dukterų Justinos ir Vaivos atžvilgiu.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti(CPK 177 str. 1d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, bet ji teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs išvadą, pagrįstai atsižvelgė į vaikų interesus ir vertino įrodymus, kurie leido teismui padaryti išvadą apie tai, kad tikslinga laikinai apriboti K. T. valdžią nepilnamečių dukterų atžvilgiu, nustatant matymosi su dukterimis tvarką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.