- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2YT-21790-1099/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12240-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl betoninio skelbimų stulpo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn betoninį skelbimų stulpą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).
2. Nurodo, kad neturėdama duomenų apie nurodyto objekto savininkus, pradėjo vykdyti jo pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Aiškina, kad 2024 m. sausio 29 d. minėtas betoninis skelbimų stulpas buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą, tuo pagrindu buvo surašytas apskaitos aktas Nr. A1017-2/24(2.14.1.55E-NTS).
3. Teigia, kad siekiant nustatyti ir informuoti minėto objekto savininkus ir kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į jį, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2024 m. vasario 1 d. iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – betoninį skelbimų stulpą, ir kviečiama atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius teisių į šį turtą. Informacija apie pradėtą betoninio skelbimų stulpo pripažinimo bešeimininkiu daiktu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ bei iškabinant pranešimus ant nurodyto objekto. Iki šiol turtinių teisių į minėtą objektą niekas nepareiškė, todėl darytina išvada, kad šis objektas neturi savininkų, todėl laikytinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjai.
4. Pažymi, kad nebūdama nurodyto objekto savininke, pareiškėja turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkingas. Nesant savininkų ir neperdavus šio objekto pareiškėjai kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jo tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi dėl betoninio skelbimų stulpo, esančio prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad minėtas betoninis skelbimų stulpas 2024 m. sausio 29 d. apskaitos aktu Nr. A1017-2/24(2.14.1.55E-NTS) buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą (sąraše ir akte eilės Nr. 7).
9. Siekdama nustatyti ir informuoti minėto objekto savininkus ir kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į jį, pareiškėja internetiniame puslapyje www.vilnius.lt viešai skelbė apie galimai bešeimininkį turtą ir kvietė atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius teisių į šį turtą. Taip pat informacija buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“; be to, pranešimai iškabinti ir ant paties objekto. Turtinių teisių į nurodytą betoninį skelbimų stulpą niekas nepareiškė, duomenų apie prašomo pripažinti bešeimininkiu objekto savininkus ar teisėtus valdytojus nėra. VĮ Turto bankas informavo pareiškėją, kad jis neįgaliotas spręsti šio turto apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu klausimų.
10. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad ginčo objekto savininkai būtų nustatyti bei informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos ir per šį laikotarpį betoninio skelbimų stulpo savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jo neieškojo, todėl laikytina, kad šio objekto savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus šio objekto Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės jį remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę, kas gali sukelti nepatogumų (ir net pavojų) miesto gyventojams. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad betoninio skelbimų stulpo, esančio prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), savininkai, sąžiningi įgijėjai ar teisėti valdytojai nežinomi, jis pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58, 4.57 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti bešeimininkiu daiktu betoninį skelbimų stulpą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, nuosavybėn.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.