- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- eA-1956-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04891-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S5198 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja prašė priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, kadangi užsieniečio (pareiškėjos) gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėja pildydama klausimyno 11 klausimą pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėjos teigimu, ji nesuprato ir suklydo pildydama klausimyno 11 klausimą, todėl klausimyne pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėja niekada nepritarė, nepritaria ir niekada neketina pritarti (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl nepritaria ir (duomenys neskelbtini) atliktai laikinai (duomenys neskelbtini) okupacijai. Sprendimas priimtas vadovaujantis vienintele Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvada. Priimant Sprendimą, nebuvo atsižvelgta į jos individualią situaciją, t. y., kad ji nuo (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena Lietuvoje, jos sūnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, turi sveikatos problemų, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, gauna netekto darbingumo pensiją ir yra finansiškai remiama savo vaikų.
2.3. Sprendimas priimtas formaliai, neįvertinus individualios jos situacijos, nesant jokių faktinių aplinkybių ir pagrindo konstatuoti, kokie pareiškėjos veiksmai ir kokią būtent realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę kelia valstybės saugumui. Be to, nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog pareiškėja atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie jos keliamą pavojų valstybės saugumui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
3.2. Iš Sprendimo turinio matyti, jog esminis Sprendimo pagrindas yra išvadoje pateikta informacija, tačiau Sprendime taip pat buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės (socialiniai ir ekonominiai ryšiai), taip pat ir duomenys apie jos šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo, atmestini kaip nepagrįsti.
3.3. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija, lojalumas (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimą. Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti Sprendimo pareiškėjos nurodytas argumentais nėra pagrindo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
4.1. VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausioje - 2022 metų - grėsmių vertinimo ataskaitoje.
4.2. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
4.3. VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, Migracijos departamento Sprendimą panaikino ir priteisė pareiškėjos naudai 1777,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. LT7427580 buvo išduotas 2018 m. sausio 24 d. ir galiojo iki 2023 m. sausio 24 d. Pareiškėja 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja 2023 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) kalba užpildė klausimyną, kuriame yra 11 klausimų. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) vykdomiems karinimas veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „(duomenys neskelbtini)“.
6.2. VSD 2023 m. sausio 16 d. rašte Nr. 18-520 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau ir – VSD Išvada) Migracijos departamentui nurodyta, jog, VSD, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
6.3. Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punkte). (duomenys neskelbtini) agresijos prieš (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš (duomenys neskelbtini)“ pažymima, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) pasmerkimo“ (duomenys neskelbtini) agresija prieš (duomenys neskelbtini), plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašo nesuteikti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
7. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 ir 5 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
8. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas konkrečiu atveju spręsdamas asmenų prašymus ar išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir/ar išduoti nacionalinę vizą ir priimdamas atitinkamus sprendimus turi nurodyti priežastis, kurios lėmė priimti tokio pobūdžio sprendimą. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali apsiriboti kitos institucijos priimto sprendimo turiniu (VSD išvada) ir šiuo pagrindu priimti neigiamą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas kaip kompetentinga viešojo administravimo institucija privalo sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus esančius įrodymus, jei reikia išsireikalauti papildomai įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens grėsmę valstybės saugumui. Kaip minėta, pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui siejama tik su pareiškėjos atsakymu į klausimyne vienu iš pateiktų klausimų, t. y. kam priklauso (duomenys neskelbtini). Jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui byloje nepateikta. Teismas darė išvadą, jog nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Teismas pažymėjo, kad grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą sprendimą.
9. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Be to, teismo vertinimu, klausimyne suformuluotas ginčo klausimas ją pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio aiškumo, ką nurodė ir pareiškėja skunde teigdama, kad iš pateikto klausimo ji suprato, kad yra klausiama apie (duomenys neskelbtini) faktinį valdymą šiuo metu (kieno valdžioje yra (duomenys neskelbtini) ). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijamame Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atsakymas į klausimyno 11-tą klausimą parodo, kad pareiškėja palaiko (duomenys neskelbtini) karinius veiksmus, apimančius ypač žiaurius nusikaltimus, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl pareiškėjos atsakymo į 10-tą klausimą, kuriame pareiškėja aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taigi, nenustačius konkrečių veiksmų praeityje, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama VSD Išvada dėl pareiškėjos atsakymo į klausimyno 11-tą klausimą, laikytina akivaizdžiai formalia.
10. Teismas išanalizavęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad jame yra perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tačiau visos faktinės aplinkybės ir visų duomenų visuma bei proporcingumo principas nevertintas. Individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas taip pat neatliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teismas sprendė, kad Sprendimas pripažintinas formalus, nepakankamai motyvuotas individualia pareiškėjos situacija, todėl neatitinkantis Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir aukščiau nurodytos teismų praktikos. Teismo vertinimu, Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas ir ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 23S5198 naikinamas.
11. Teismas, pasisakydamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėjo, kad analogiškų faktinių aplinkybių bylose teismas jau yra suformavęs praktiką dėl atsakovo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo spręsti taikiai su pareiškėja nesitarė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė). Remdamasis išdėstytu ir atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, yra proporcingos, atitinkančios teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra pagrindas 1777,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo.
III.
12. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir sumažinti pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje eI2-8262-566/2023 be motyvų, argumentų ir nesilaikydamas suformuotos teismų praktikos, o tik įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai priteisė 1 777,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13.2. Migracijos departamento nuomone, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas yra neproporcingai didelė ir nepagrįsta, t. y. 1) buvo skundžiamas tik vienas Migracijos departamento sprendimas; 2) bylą sudarė tikrai nedidelė apimtis; 3) byla nebuvo labai sudėtinga ir reikalaujanti didelių specialių žinių ar didelės teisinės analizės; 4) advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris vyko nuo 11.19 val. iki 11. 42 val. (apie 20 min).
Atsiliepimas
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir sumažinti pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. VSD vertinimu, Migracijos departamento apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas mažinti bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur (penkių šimtų eurų) yra pagrįstas ir atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašios apimties ir sudėtingumo bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir priteisė pareiškėjai 1 770,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas yra neproporcingai didelė ir nepagrįsta, todėl turėtų būti sumažinta iki 500 Eur.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistinų advokatės atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
20. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 str. 4 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
22. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su advokatu 2023 m. kovo 23 d. sudarė atstovavimo sutartį. Pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė skundo parengimas (1210 Eur), žyminis mokestis (23 Eur), pasirengimas ir kliento atstovavimas 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje (2 val. 30 min – 375 Eur be PVM) bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas (75 Eur be PVM). Pirmosios instancijos teismas priteisė visą pareiškėjos prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą – 1 770,50 Eur.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, taip pat į pirmosios instancijos teismo posėdžio trukmę (2023 m. gegužės 11 d. posėdis truko 23 min), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma (1 770,50 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai visą jos prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjai 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 300 (tūkstantį tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.