- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-59-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5345-291/2013, kuria netenkintas pareiškėjos R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetė atsakovo A. B. apeliacinį skundą ir patenkino ieškovės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. B. dėl 3253,36 Lt įsiskolinimo už jam suteiktą patalpoms šildyti skirtą šilumos energiją priteisimo. Pažymėjo, kad apie šias aplinkybes sužinojo 2013-06-06. Tvirtina, kad atsakovas A. B. pagrįstai ir sąžiningai manė, jog ginčo butas priklauso jam nuosavybės teise, nes valstybės įmonės (toliau VĮ) Registrų centras išraše nėra nuorodos, jog šis butas yra bendra jungtinė pareiškėjos ir atsakovo nuosavybė. Mano, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas sukėlė jai, kaip solidariai skolininkei, pasekmes. Prašo atnaujinti procesą byloje pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi nežinojo apie vykstančią bylą ir nebuvo į ją įtraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012. Sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nurodydama, jog nežinojo apie vykstantį teismo procesą. Teismo vertinimu, atsakovas A. B., kaip pareiškėjos sutuoktinis, turėjo pareigą pareiškėją informuoti apie vykstantį teismo procesą ir bylos nagrinėjimą bei pranešti ieškovei AB „Šiaulių energija“ ir teismui, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad teismas objektyviai negalėjo įvykdyti nustatytos pareigos ir informuoti apie prasidėjusį procesą į bylos nagrinėjimą neįtrauktą asmenį (pareiškėją R. B.), nes byloje nebuvo pateikti duomenys, jog atsakovui butas priklauso jungtinės nuosavybės teise. Pasak teismo, aplinkybė, kad pareiškėja dėl sutuoktinio neveikimo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, negali būti pagrindas procesui atnaujinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) R. B. prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, užkirto teisę pareiškėjai kreiptis į teismą, pasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, pažeidė materialines ir procesines teisės normas.
Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, atsakovas A. B. prašo skundą tenkinti. Tvirtina, kad sutinka su skundo motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą, ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad kreipdamasi į teismą, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis, ir atsakovas neinformavo apie bendrąją nuosavybę.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) R. B. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė AB „Šiaulių energija“ 2011-09-27 pateikė teismui ieškinį atsakovui A. B. dėl 3253,36 Lt įsiskolinimo už tiektą šilumos energiją priteisimo (1 tomas, 1–2 b. l.), ir su ieškiniu, be kita ko, pateikė VĮ Registrų centro išrašo kopiją, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso A. B. (1 tomas, 4 b. l.).
Atsakovas A. B. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti jo buto šilumos vartojimo sutartį nutraukta nuo jo buto vartotojo šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos dienos (1 tomas, 70–73 b. l.).
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė (2 tomas, 22–26 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkino ieškovės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys ir priėmė naują sprendimą – ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo A. B. 3253,36 Lt skolą ir 196 Lt žyminį mokestį. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (3 tomas, 46–51 b. l.).
Priešingai, nei skunde teigia apeliantė, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime tiesiogiai nepasisakė dėl jos teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimu nebuvo pažeistos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, sprendžia, jog apeliantė turi priemones ir galimybes ginti savo teises ar teisėtus interesus kitais būdais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams.
Nors nagrinėjamu atveju apeliante skunde kelia atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo klausimą ir teigia, kad atsijungus nuo šios sistemos ieškovė negalėjo reikalauti atlyginti skolą už nesuteiktą šilumos energiją, kasacinis teismas išaiškino, jog šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų turi būti atliekamas specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos nėra pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, t. y. keisti namui teikiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012 ir kt.).
Teismas, įvertinęs apeliantės skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliantė būtų įtraukta į procesą, procesinis rezultatas byloje būtų toks pat, todėl proceso atnaujinimo institutas šiuo atveju neturi būti naudojamas kaip priemonė kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir dar kartą išnagrinėti bylą dėl tų pačių aplinkybių.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.