- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-377-611/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-0913-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, bendro turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo. Ieškovė prašė iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių dukrų - M. J. gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokant po 300 Lt kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienai dukrai, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad šiuo metu abi dukros gyvena su ieškove, yra mažametės, atsakovas neprisideda prie dukrų išlaikymo nuo 2010-05-01.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nustatydamas nepilnamečių M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. J. ieškovės gyvenamojoje vietoje ir priteisė iš atsakovo G. J. nuo 2010-10-29 iki teismo sprendimo priėmimo mokant po 300 Lt (kiekvienam vaikui) mėnesinėmis išmokomis laikinam M. J. ir S. J. išlaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašyme nurodytus motyvus, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo kas mėnesį M. išlaikymui priskaičiuoti 200 Lt dydžio pinigų sumą. Nurodo, kad tokios sumos dabartinė jo finansinė padėtis neleidžia mokėti - gauna tik 650 Lt bedarbio pašalpą, kuri beveik prilygsta priskaičiuotos alimentų sumos dydžiui. Sumokėjus 600 Lt alimentų, pragyvenimui lieka tik 50 Lt - kas netenkina net minimalių pragyvenimo poreikių. Darbo susirasti kol kas nepavyksta, nekilnojamo turto taip pat neturi. Sutinka prisidėti tik prie dukros M. išlaikymo, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Nurodė, kad M. ir S. į pasaulį atėjo dirbtinio apvaisinimo keliu. Dėl antros mergaitės – S., į Rygą dirbtiniam apvaisinimui 2009 m. ieškovė važiavo viena, atsakovo apie tai neinformavusi. Tai buvo jos vienos sprendimas, tam reikalui atsakovas nepritarė, nei raštiško nei žodinio sutikimo nedavė, nes santykiai šeimoje buvo pašliję, todėl mano, kad mokėti išlaikymą S. jis neturėtų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, jog visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Aplinkybė, kad vaikai į pasaulį atėjo padedami medikams, tėvų pareigos nepašalina. Atsakovas kartu su ieškove lankėsi Rygos dirbtinio apvaisinimo klinikoje, visus fiziologinius veiksmus, reikalingus dirbtiniam apvaisinimui atliko, todėl atsakovo nenoras išlaikyti nepilnamečius vaikus yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai gyvena skyrium, teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, veikė išimtinai vaikų interesais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., LR CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams, laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų laikėsi.
Aplinkybė, jog atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, jis yra bedarbis, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kadangi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningą prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kolegijos vertinimu, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui yra pakankamas užtikrinti minimalius ir būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius iki bus priimtas teismo sprendimas.
Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog sutinka prisidėti tik prie dukros M. išlaikymo, kadangi S. gimimas buvo žmonos sprendimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme, kadangi atsakovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaikų tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia jog, pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones bei tinkamai nustatė laikino išlaikymo dydį. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidos – 8,30 Lt (b.l.52) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. J. 8,30 Lt (aštuonis litus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.