- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-27
- Bylos Nr.
- N-575-172-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. nutarimo R.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2005-09-07 R.K. įmonės (duomenys neskelbiami) savininkei R.K surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. l d., nurodydamas, kad 2005-08-29 14.30 val., operatyvaus patikrinimo metu, R.K. įmonės (duomenys neskelbiami) dirbtuvėse, esančiose Savitiškio g. (duomenys neskelbiami), Panevėžyje, buvo rastos trys moterys: R.Ž., L.V. ir I.S., kurioms įmonės savininkė - darbdavė leido dirbti - lipdyti iš molio buitinius ir dekoratyvinius keraminius dirbinius, nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių, jų neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus antrųjų darbo sutarčių egzempliorių bei darbuotojų darbo pažymėjimų. Protokole užfiksuota, kad nelegalų darbą šioje įmonėje R.Ž. dirba nuo 2005-08-08 iki 2005-08-29, L.V. - nuo 2005-08-16 iki 2005-08-29, I.S. - nuo 2005 m. liepos mėn. pradžios iki 2005-08-29.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R.K. nepripažino, kad jos įmonėje buvo vykdomas nelegalus darbas, o ji padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. l d. Ji paaiškino, kad nuo 2005 m. rugpjūčio l d. iki rugpjūčio 29 d. buvo atostogose, t.y. rugpjūčio 29 d. jau turėjusi dirbti, tačiau tą dieną vėlavusi į darbą. Paskambinusios darbuotojos pranešė, kad įmonėje vyksta patikrinimas. Tuomet ji atvyko į savo įmonės gamybines patalpas. Ji patikino, kad I.S. kreipėsi į ją dėl darbo dar lankydama kursus Darbo biržoje. Ši moteris praktiką atliko nemokamai. Praktika vyko nuo 2005 m. birželio mėn. l d. iki rugpjūčio mėn. 3 d. Sutartis dėl šios praktikos atlikimo buvo sudaryta 2005 m. gegužės 29 d. Šių dokumentų ji nepateikė darbo inspekcijos atstovui patikrinimo metu, nes buvo susijaudinusi. R.K. teismui paaiškino, kad būtent dėl to, kad ji buvo atostogose ir įvyko „nesusipratimas“ - gamybinėse patalpose trys moterys palaikytos nelegaliomis darbuotojomis. Paaiškino, kad kita moteris L.V. jai skambino ir teiravosi dėl darbo rugpjūčio mėn. viduryje. Pati tuo metu atostogavo Slovakijoje, todėl šią moterį ji nukreipusi į įmonę pasižiūrėti kaip vyksta darbas. Taip pat ji parodė, kad su trečiąją moterimi - R.Ž. ji buvo sutarusi susitikti 2005-08-29, 13 val., t.y. patikrinimo dieną. Dėl susitikimo su R.Ž. buvo tartasi tą pačią dieną. Tad ši moteris atėjusi laukė susitikimo. Šios trys moterys klaidingai galėjo būti palaikytomis nelegaliomis darbuotojomis, nes įmonės gamybinės patalpos yra nedidelės, nėra vietos atėjusiam žmogui kur atsisėsti ir palaukti, išskyrus darbastalius, kur ir buvo patikrinimo metu rastos belaukiančios moterys.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 17 d. nutarimu nutarė administracinę teiseną R.K. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d. straipsnyje, sudėties. Teismas nurodė, kad R.Ž., L.V. ir I.S. į R.K. įmonės (duomenys neskelbiami) gamybines patalpas 2005-08-29 buvo atėjusios tik susitikti su įmonės savininke - darbdave R.K., kad susitartų dėl darbo, tačiau, nenustatyta, kad šios moterys nelegaliai dirbo - t.y. darbdavys ir šio moterys buvo sutarusios su įmonės savininke dėl darbo sąlygų, buvo sulygtas darbo užmokestis, dirbo savininkės pavedimu. Darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų. Šiuo atveju tarp įmonės savininkės R.K. ir patikrinimo metu įmonėje jos laukusių moterų jokio susitarimo nebuvo, t.y. nebuvo DK 93 straipsnyje nurodytų požymių. R.K. pareikštas kaltinimas dėl nelegalaus darbo yra neįrodytas, nėra visų būtinų ATPK 41³ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties elementų, t.y. nebuvo pažeidimo fakto.
Šalies argumentai
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2005 m. spalio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje dėl administracinės teisenos R.K. atžvilgiu nutraukimo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teisme. Apeliantas nurodo, kad patikrinimas atliktas pagal gautą informaciją pasitikėjimo telefonu. Patikrinimo metu I.S., L.V. ir R.Ž. rastos atliekančios darbines funkcijas, t.y. jos sėdėjo darbo vietoje, dirbo su moliu, ant jų darbastalių buvo pagamintų dirbinių. Jos vilkėjo rūbais, kurie buvo sutepti darbo proceso metu, kas leidžia daryti išvadą, kad tai buvo darbiniai rūbai. Tai buvo patvirtinta bylos nagrinėjimo metu liudininkų parodymais. I.S., L.V., R.Ž. patikrinimo metu pateikė paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Paaiškinimus rašė pačios. Darbo pradžios datas nurodė skirtingas. Tai rodo, kad paaiškinimai rašyti sąmoningai, o ne didžiai susijaudinus kaip teigiama nutarime. Patikrinimo metu teiktuose darbuotojų paaiškinimuose neužsimenama apie tai, kad laukia įmonės savininkės, o ne atlieka darbines funkcijas. Iš pateiktos Praktinio mokymo sutarties Nr. 259 ir VŠĮ „Panevėžio Šermukšnių darbo rinkos mokymo centras“ pažymos Nr. 92-02 matyti, kad R. Ž. ir L.V. nebuvo siųstos atlikti praktikos, o I.S. praktika baigėsi 2005-08-03, t.y. daugiau kaip prieš tris savaites iki patikrinimo dienos. R.K. nepateikė įrodymų, kad jos įmonei suteikta teisė teikti mokymo paslaugas. Paaiškinimuose minimos darbuotojos nurodė kokį jos darbą dirba. Tai rodo, kad buvo tartasi dėl konkrečių darbinių funkcijų atlikimo. Neįtikėtina, kad I.S., L.V., R.Ž., atlikdamos darbus darbdavio naudai (ant darbastalių buvo pagamintų gaminių), nesitarė dėl konkretaus atlygio už atliktą darbą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad L.V. paaiškinime patikrinimo pateikė duomenis apie numatomą darbo užmokesčio mokėjimą. Teismas darbuotojų parodymų pakeitimą bylos nagrinėjimo metu turėjo vertinti kritiškai, nes po patikrinimo jos buvo įdarbintos. Paaiškinimuose nenurodymas uždirbto darbo užmokesčio gali būti paaiškintas tuo, kad darbuotojos dar nebuvo išdirbusios mėnesio ir negavusios darbo užmokesčio. Įmonės savininkė R. K. tiek patikrinimo metu, tiek paaiškinime po administracinės teisės pažeidimo protokolu pripažino nelegalaus darbo faktą. Pirminiai parodymai buvo pakeisti tik bylos nagrinėjimo metu. Be to, tas faktas, kad niekam kitam nebuvo pavesta priimti darbuotojus kaip tik patvirtina tą aplinkybę, kad pati R. K. tarėsi dėl darbuotojų priėmimo. Neįtikėtina, kad be įmonės savininkės žinios pašaliniai asmenys gali būti gamybinėse patalpose ir atlikti tam tikrus darbus. Nelegalaus darbo, kaip administracinės teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai yra įrodyti byloje surinkta medžiaga: dirbamas darbas - patikrinimo metu rastos I.S., R.Ž. ir L.V. atliekančios darbines funkcijas, darbo sutarties požymiai - atliko konkrečius darbus, t.y. lipdė dirbinius iš molio, dirbo ne sau, o darbdavio naudai, darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas - dirbo nesudarius rašytinių darbo sutarčių. Apeliantas mano, kad byla buvo išnagrinėta vienpusiškai ir nepakankamai objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R.K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis), t.y. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, DK 98 straipsnyje apibrėždamas nelegalaus darbo sąvoką, pavartojo kalbinę konstrukciją „esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams“. Aiškinant nurodytą teisės normos dalį, yra svarbios kelios aplinkybės: šia konstrukcija įstatymų leidėjas visų pirma siekė atriboti asmenų susitarimus darbo teisės reguliavimo srityje nuo susitarimų, reguliuojamų civilinės teisės ir kitų teisės šakų. Šis požymis reiškia tai, kad darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties požymius. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos, ir taip tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių turinio. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R.K. pareikštas kaltinimas dėl nelegalaus darbo yra neįrodytas, nėra visų būtinų ATPK 41³ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties elementų.
Šioje byloje teismui buvo pateikti prieštaringi įrodymai. Vertinant įrodymus yra svarbios aplinkybės, kad R.K. pateikė nenuoseklius, prieštaringus paaiškinimus, jos nurodyta versija yra neįtikima; liudytojos I.S., L.V., R.Ž. yra nuo darbdavio priklausomi asmenys, suinteresuotos liudyti darbdavio naudai, tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad liudytojai K.Š., V.D., asmens surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas D.P.P. būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Liudytojas K.Š. matė, kad patikrinimo metu rado prie stalų dirbančias moteris, apsivilkusias rūbais purvinais nuo molio (b.l. 88), liudytojas V.D. matė, kad atėjus patikrinti rado moteris dirbančias savo darbo vietose, iš apsirengimo buvo galima suprasti, kad moterys dirbo. Analogiškai patvirtino ir institucijos atstovas D.P.P. buvęs patikrinimo metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 4-6) – pirminiai darbuotojų paaiškinimai – patvirtina liudytojų parodymus, iš šių įrodymų seka, kad buvo dirbama ilgą laiką, bei, kad buvo atliekama darbo funkcija, o ne siekiama konkretaus vienkartinio rezultato. Byloje nėra duomenų ir neįtikėtina, kad be įmonės savininko žinios pašaliniai asmenys vienu metu gali būti gamybinėse patalpose ir atlikti tam tikrus darbus, kad galėjo dirbti nemokamai ilgą laiką darbdavio naudai. Pažymėtina, kad sutinkamai su Darbo kodekso 186 str. 1 d. darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, o sutinkamai su Darbo kodekso 187 str. 3 d. darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad darbai buvo atliekami kokių nors civilinių teisinių santykių pagrindu. Iš pateiktos Praktinio mokymo sutarties Nr. 259 ir VŠĮ „Panevėžio Šermukšnių darbo rinkos mokymo centras“ pažymos Nr. 92-02 matyti, kad R.Ž. ir L.V. nebuvo siųstos atlikti praktikos, o I.S. praktika baigėsi 2005-08-03, t.y. daugiau kaip prieš tris savaites iki patikrinimo dienos. Iš to, kad darbuotojos rastos dirbančios vienu metu, prie darbo stalų, įmonės tam darbui skirtose patalpose, vykdė vienodą darbo funkciją akivaizdu, kad jos dirbo paklusdamos tam tikrai įmonėje nustatytai tvarkai, nesavavališkai, susitarimo su darbdaviu pagrindu.
Taigi byloje yra duomenų, kad I.S., L.V. ir R.Ž. dirbo R.K. įmonės (duomenys neskelbiami) naudai, jų ir darbdavio santykiuose yra darbo sutarties požymių, o darbdavys leido dirbti asmenims nesilaikydamas darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismas bylą nutraukė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas negali bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, t.y. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pabloginti jo padėties, be to teismas siekia užtikrinti šiam asmeniui teisę į apeliaciją. Dėl to byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pažymėtina, kad sprendžiant iš teismo posėdžio protokolo, K.Š., V.D., D.P.P. apklausa atlikta paviršutiškai – nors šie asmenys galėjo matyti darbo procesą, jie nebuvo apklausti dėl to, ką kiekviena moteris konkrečiai veikė, ar buvo pagaminusios galutinių gaminių. Nors byloje dirbusių moterų paaiškinimai yra prieštaringi teismas, apklausdamas paminėtus asmenis, neišnaudojo galimybės išsiaiškinti, ką dirbančios moterys pirmiausiai teigė tikrintojams dėl to, kokiomis aplinkybėmis jos pradėjo dirbti, su kuo tarėsi dėl atlyginimo, kokia yra įmonėje nustatyta darbo tvarka, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.