Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., (duomenys neskelbtini), teistas 2024 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį - 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta galutinė bausmė – 20 MGL, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda, bausmė neatlikta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, nukentėjusiajam M. V. 2023 m. spalio 17 d. socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimo paskyroje „BMW dalys ir klausimynai“ patalpinus skelbimą apie perkamą automobilio „BMW“ stiklą, jis iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2023 m. spalio 17 d. pasiūlė M. V. už 308 eurus pirkti tariamai turimą automobilio stiklą ir nurodė jam už jį pervesti pinigus - 308 eurus, į jo - A. M. UAB „Revolut“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, M. V., būdamas apgaulės įtakoje, 2023 m. spalio 17 d. 07.44 val., iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 308,00 eurus į A. M. minėtą banko sąskaitą, tačiau M. V. „BMW“ automobilio stiklo nepateikė, dalį M. V. siųstų pinigų, tai yra 250 eurų išgrynino 2023 m. spalio 17 d. 16.02 val. bankomate, esančiame adresu J(duomenys neskelbtini), kitą dalį pinigų išleido asmeninėms reikmėms, atsiskaitant už prekes ir paslaugas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - M. V. priklausantį, nedidelės - 308 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, Facebook‘e rado skelbimą apie perkamą automobilio stiklą. Parašė žinutę, kad pervestų jam 308 Eur. Jis stiklo neturėjo, bet manė, kad galės perparduoti. Nurodė kainą 308 Eur atsižvelgęs į stiklo kainą ir siuntimo išlaidas. Jam pinigus pervedė, o jis stiklo neperdavė. Iš gautos sumos 250 Eur išsigrynino, o kitą dalį išleido už prekes ir paslaugas. Gailisi dėl įvykio. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Sveikas, darbingas. Šiuo metu atlieka praktiką, o nuo kitos savaitės pradės dirbti ir atlygins žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate pradėtas pagal BK 182 str. 4 d. dėl sukčiavimo. Tyrimas pradėtas gautu M. V. pareiškimu, apie tai, kad 2023-­10-17 siekdamas įsigyti „BMW“ automobilio stiklą, socialiniuose tinkluose „Facebook“, grupėje „BMW dalys ir klausimynai“ įdėjo apie tai skelbimą, į kurį atsiliepė paskyros „A. M.“ naudotojas, kuris pasiūlė pirkti automobilio stiklą už 308 eurus su pristatymu į Vokietiją, bei nurodė savo „Revolut“ banko sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini) A. M. vardu. O jis, 2023-10-17 iš savo „Swedbank“ sąskaitos atliko pavedimą į nurodytą sąskaitą, tačiau nei pinigų nei prekės negavo. Padaryta žala 308 eurai (1 t., b. l. 24-29).

Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „FACEBOOK“ platformoje, ieškodamas naujo automobilio BMW priekinio stiklo, grupėje „BMW dalys ir klausimynai“ skelbimuose patalpino įrašą, kad ieško naujo automobilio stiklo, kuris jam būtų pristatytas į Vokietiją. Su juo per „messenger“ programėlę, susisiekė asmuo, kuris yra pasivadinęs A. M. vardu ir pasiūlė priekinį stiklą įsigyti pigiau. Pradėjus pokalbį per „messenger“ programėlę, pasiteiravo kokio gamintojo yra stiklas ir kada galėtų jis jį atsiųsti, taip pat sutarė, kad kaina su siuntimu bus 308 eurai. Sutarus dėl kainos ir siuntimo išlaidų jis jam atsiuntė savo Revolut banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) A. M. vardu. Jis 2023-­10-17 atliko 308 eurų pavedimą iš jam priklausančios Swedbank banko sąskaitos NR. (duomenys neskelbtini). Po pervedimo kurį atliko jis prižadėjo atsiųsti, siuntos užsakymo numerį, bet neatsiuntė. Praėjus maždaug savaitei po atlikto bankinio pavedimo, negavęs siuntos, su juo dar kartą susisiekė per „messenger“ programėlę ir gavo iš jo atsakymą, kad kurjeris nerado jo namuose ir siunta jau grįžo atgal į Lietuvą. Tada jis pareikalavo gražinti pinigus, kuriuos sumokėjo už automobilio stiklą ir siuntimą, tai yra 308 eurus. A. M. iš pradžių sutiko gražinti pinigus, tačiau pareiškė, kad dabar negali atlikti pavedimo ir kai tik turės pinigų, iškart gražins. Pinigų negrąžinus su pareiškimu kreipėsi į policiją, o kadangi dirba Vokietijoje, tai pareiškimo parašymas užtruko. Grįžęs į Lietuvą 2024-03-16, bandė dar susisiekti su A. M., tačiau jis į jo skambučius neatsakė, kaip ir bandymus susisiekti per „messenger“ programėlę buvo nesėkmingi (1 t., b. l. 32-35).

Iš byloje esančio AB „Swedbank“ banko sąskaitos numerio, priklausančio M. V. išrašo, matyti, kad 2024-05-06 buvo atlikta išrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2023-10-17, iš jo banko sąskaitos buvo atliktas 308 eurų pavedimas į A. M. banko sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį - „Stiklas+persiuntimas“ (1 t., b. l. 50-57).

Iš byloje gauto A. M. UAB „Revolut“ banko sąskaitoje numeris (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašo matyti, kad 2023-10-17, 07.44 val. fiksuojamas 308 eurų pervedimas iš banko sąskaitos, kur pinigų siuntėjas nurodytas - M. V.. Po to iš karto, kai į A. M. banko sąskaitą buvo pervesti 308 eurai iš karto fiksuojamos išlaidos, tai yra 2023-10-17, 07.50 val. - 10 eurų suma pervedama UAB "TOPsport", 2023-10-17, 15.35 val. - 20 eurų suma pervedama UAB „ EUR Pro“, 2023-10-17, 16.00 val. - 20 eurų suma nuimama bankomate, esančiame J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, 2023-10-17, 16.02 val. -250 eurų nuimama bankomate, esančiame J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai (1 t., b. l. 58-76).

Byloje atlikta prie pareiškimo pateiktų nuotraukų apžiūra, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo nustatyta, kad pirmoji yra AB "Swedbank." banko „Mokėjimo nurodymas Nr“, kurio negalima perskaityti ir mobilaus telefono susirašinėjimo žinučių kopijos. Čia matyti, asmens pasivadinusio "Stiklo pardavėjas", "A. M." ir asmens pasivadinusio "M." susirašinėjimai. Žinutėse tariamasi dėl stiklo pirkimo "M." spalio 14 d., 12.23 val., rašo kad atsiųstų sąskaitos duomenis ir tikslią sumą (pervedimo). "A. M.", 13.14 val., į tai atsako: „Labas, (duomenys neskelbtini) A. M. 308 EUR bendroje sumoje gausis“. Toliau matome, kad "Stiklo pardavėjas", kaip įrodymą, kad sumokėjo už siuntimą atsiunčia nuotrauką fotografuota telefonu: „gavėjo sąskaita (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, suma 78.27 EUR, mokestis 0.00 EUR, mokėjimo data 2023-10-17, pervedimo paskirtis, siuntos užregistravimas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (nuoroda gavėjui) 1112“, jis nurodo, kad neturi dar siuntos kodo, atsiųs vėliau. Toliau "M." prašo, kad jam atsiųstų tikrą pavedimo kopiją ir siuntos kodą. Spalio 26 d., 5.12 val. "A. M." rašo kad atsiųs sąskaitą po pietų, stiklas bus savaitės gale. "M." jo klausia, kur dokumentai. Spalio 27 d., 5.34 val., „M.,, informuoja, kad kreipsis į policiją. Lapkričio 2 d., 15.59 val. "M." skambina (neatsako), jis gauna žinutę iš "A. M.", kad ar jam neskambino iš numerio kurio galas 163 ir kad duotų sąskaitos išrašus. "M." 16.04 val. rašo, kad laukia pinigų į sąskaitą - „M. V.“. Lapkričio 3 d., 3.21 val. "A. M." rašo, kad kažkas kažką suvėlė, kad perves iškarto pinigus, kai galės. "M." 10.33 val. atrašo: „siųsk“. Kaip matome peržiūrint M. V. pateiktus susirašinėjimus A. M. vis žadą grąžinti pinigus (1 t., b. l. 81-89).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Byloje nustatyta, kad A. M., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, nukentėjusiajam M. V. 2023 m. spalio 17 d. socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimo paskyroje „BMW dalys ir klausimynai“ patalpinus skelbimą apie perkamą automobilio „BMW“ stiklą, jis iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2023 m. spalio 17 d. pasiūlė M. V. už 308 eurus pirkti tariamai turimą automobilio stiklą ir nurodė jam už jį pervesti pinigus - 308 eurus, į jo - A. M. UAB „Revolut“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, M. V., būdamas apgaulės įtakoje, 2023 m. spalio 17 d. 07.44 val., iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 308,00 eurus į A. M. minėtą banko sąskaitą, tačiau M. V. „BMW“ automobilio stiklo nepateikė, dalį M. V. siųstų pinigų, tai yra 250 eurų išgrynino 2023 m. spalio 17 d. 16.02 val. bankomate, esančiame adresu J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, kitą dalį pinigų išleido asmeninėms reikmėms, atsiskaitant už prekes ir paslaugas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - M. V. priklausantį, nedidelės - 308 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, kad neturėdamas stiklo ir neketindamas jo parduoti, pasiūlė M. V. už 308 eurus pirkti tariamai turimą automobilio stiklą ir nurodė jam už jį pervesti pinigus - 308 eurus, nurodė savo sąskaitos numerį ir gavęs pinigus melagingai žadėjo stiklą išsiųsti, tačiau to nepadarė, o pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamojo sąskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusysis pervedė jam 308 Eur už stiklą, o iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimo matyti, kad buvo susitarta dėl stiklo pardavimo, nurodyti kaltinamojo kaip pardavėjo duomenys pavedimui atlikti ir žadama stiklą išsiųsti. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė sąmoningai, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir norėdamas taip elgtis, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamasis nusižengimas baigtas apgaule įgijus svetimą turtą – pinigus, ir turint galimybę tuo turtu naudotis pagal savo valią. Atsižvelgiant į apgaule užvaldyto svetimo turto vertę, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta (BK 12 straipsnis). A. M. teistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 160-161, 139-158), nedirba, sveikas (1 t., b. l. 133, 174). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro prašoma baudos bausmė artima minimaliam dydžiui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi A. M. iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą baudžiamąjį nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 20 MGL (1000 eurų) baudos bausme, prie šios bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą baudos bausmę (2 000 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal 2024 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos su visais jame nurodytais įskaitymais.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis M. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 308 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukčiavimo būdu įgijo nukentėjusiojo 308 Eur. Turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais – sąskaitos išrašu. Civiliniam ieškiniui esant pagrįstam ir įrodytam, teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkina visiškai, ir iš kaltinamojo priteisia nukentėjusiajam 308 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b. l. 123).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 20 MGL (1000 eurų) baudos bausme, prie šios bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą baudos bausmę (2 000 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal 2024 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos su visais jame nurodytais įskaitymais.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 2 (du) mėnesius ir išaiškinti kaltinamajam, kad jis per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą (2 000 eurų) į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. M. 308,00 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų) turtinę žalą nukentėjusiajam M. V..

CD laikmeną, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.