Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-193-115/2011

2011 m. sausio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB „Alvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą nustatyti priverstinę hipoteką civilinėje byloje Nr. 2-15008-599/2010 pagal pareiškėjo UAB „Alvora“ prašymą nustatyti priverstinę hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, suinteresuotas asmuo UAB „Archidis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto (pareiškėjo) UAB „Alvora“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

LR CK 4.170 str. 1 d. numato, jog hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. LR CK 4.175 str. 1 d. nustato, jog gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu (LR CK 4.175 str. 2 d.), o vienas iš priverstinės hipotekos atsiradimo atvejų – pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (LR CPK 4.175 str. 2 d. 3 p.). Pastaroji norma detalizuojama LR CK 4.178 str., kuri nustato, jog pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Tokiu būdu teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-456/2009 pažymėjo, jog priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nurodė, jog ieškovas prašymą turi paduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui. Tačiau kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog CK 4.185 str. nustatyta, kad hipoteka yra registruojama. Nors šiame straipsnyje aiškiais žodžiais (exspressis verbis) neatskirta, kuri hipotekos rūšis registruojama, tačiau iš šio straipsnio 1-3 dalių nuostatų darytina išvada, kad registruojama tiek priverstinė, tiek sutartinė hipoteka. Taigi CK 4.187 str. nustatytas hipotekos įsigaliojimo momentas taikomas abiem hipotekos rūšims, todėl pagal šią įstatymo normą hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo momento nepriklausomai nuo to, priverstinė ji ar sutartinė (LAT 2009 m. liepos 10 d. nutartis civ. byloje 3K-3-321/2009). Priverstinės hipotekos įregistravimas numatytas ir Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 ,,Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus patvirtinimo“ patvirtintuose LR hipotekos registro nuostatuose. Minėtų LR hipotekos registro nuostatų 26.3. p. numatyta, jog jeigu priverstinė hipoteka steigiama teismo sprendimu, asmuo, pageidaujantis įregistruoti priverstinę hipoteką, hipotekos skyriui turi pateikti, – teismo sprendimą steigti priverstinę hipoteką.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog priverstinės hipotekos nustatymas teismo sprendimu (CK 4.178 str.) yra tik prielaida priverstinės hipotekos lakštui surašyti. Lakštas yra juridinis faktas, registruojamas viešame registre (CK 4.255 str. 9 p.). Analogiška pozicija dėl lakšto, atliekančio juridinio fakto išreiškimo funkciją, kad jis sukeltų teisinius padarinius, būtina hipoteką įregistruoti Hipotekos registre.

Kolegija pabrėžia ir tai, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma ne tik tuo pačiu teismo sprendimu, kuriuo yra patenkinami ieškovo kreditoriniai reikalavimai, nes tokio teisinio reguliavimo nenumato nei LR CK 4 knygos II dalies XI skyriaus normos, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma ir kreditoriui kreipusis į teismą jau po sprendimo, kuriuo yra patenkinami ieškovo kreditoriniai reikalavimai, priėmimo.

Pažymėtina ir tai, kad LR CPK XXXVI skyriaus nuostatos reglamentuoja hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, pakeitimo ir pabaigimo, perleidimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinės skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančius teisinius santykius. Šiuo gi atveju apeliantas prašo ne hipotekos įregistravimo, tačiau priverstinės hipotekos nustatymo pagal 2007-10-04 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ieškovo patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas (kreditorius) šiuo atveju siekė užsitikrinti pirmumo teisę gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo priverstinė hipoteka atsakovo atžvilgiu nustatyta nebuvo. Tik teismo sprendimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo pagrindu, apeliantas (kreditorius) būtų įgijęs teisę pateikti prašymą Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriui, priešingu atveju, hipotekos teismas neturėtų teisinio pagrindo registruoti priverstinę hipoteką. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti hipotekos teismo 2010-06-21(b.l. 9).

CK 4.171 str. 11 p. norma įtvirtina priverstinės hipotekos objekto parinkimo taisyklę, pagal kurią priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Galimas hipotekos objektas yra parinktas tinkamai (LR CK 4.171 str.) (b.l.17), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti visi būtini pagrindai svarstyti ieškovo pareiškimo priėmimo bei reikalavimo pagrįstumo klausimą. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir faktines bylos aplinkybes, dėl ko skundžiama nutartis naikintina.Tačiau atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-11-05 nutartimi atsakovui UAB „Archidis“ yra iškelta bankroto byla, bet nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nėra įsiteisėjusi. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia tam tikrų LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau –LR ĮBĮ) nustatytų padarinių (LAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-587/2008).

Sutinkamai su LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Tuo pačiu negali būti nustatoma ir priverstinė hipoteka. Pažymėtina, kad priimant skundžiamą nutartį bankroto byla skolininkui iškelta nebuvo, o šiuo metu nutartis nėra įsiteisėjusi. Todėl sprendžiant klausimą dėl prašymo priėmimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklauso tik bankroto administratoriui, ir šio straipsnio 2 dalies nuostata – kad visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šią nuostatą, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartas teisės normas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą nustatyti priverstinę hipoteką, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB“Alvora“ prašymą nustatyti priverstinę hipoteką civilinėje byloje Nr. 2-15008-599/2010 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.