Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. M. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1027-278/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), B. M. ir R. P. dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo, sandorių nuginčijimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), B. M., R. P. ir prašė:

1. priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš B. M. ir R. P. ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 616 756,04 Lt įsiskolinimą, 35 284,91 Lt delspinigių, 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2. priteisti iš B. M. ir R. P. subsidiariai 331 852,73 Lt UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pagal teismo įsakymą ir nutartis Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1119-675/2010, L2-838-759/2010, 2-1352-759/2010, 2-1353-759/2010;

3. pripažinti negaliojančiomis pagal 2010 m. kovo 24 d. sutartinio įkeitimo lakštą UAB (duomenys neskelbtini) įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas UAB (duomenys neskelbtini) su pirkėjais AB (duomenys neskelbtini) 70 743,45 Lt sumai, ŽŪK (duomenys neskelbtini) 201 393,34 Lt sumai, AB (duomenys neskelbtini) 72 463,58 Lt sumai, ŽŪB (duomenys neskelbtini) 327 124,63 Lt sumai, ir priteisti iš pirkėjų šias sumas UAB (duomenys neskelbtini) naudai UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimui padengti;

4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. su atsakovu UAB „Bolima“ jis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) prekių, tačiau už jas atsakovas nesumokėjo ir liko skolingas 616 756,04 Lt bei 35 284,91 Lt delspinigių. Įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitė 134 345 vnt. viščiukų, kuriuos be ieškovo žinios perleido tretiesiems asmenims. Ieškovas teigė, kad dėl atsiradusio įsiskolinimo yra kalti atsakovo akcininkai R. P. ir B. M., kuris yra ir bendrovės direktorius, nes jie nesiėmė jokių priemonių, nuostolingai vykdė ūkinę veiklą, nors bendrovė buvo nemoki, nesąžiningai perleido įkeistą turtą, dėl ko UAB „Bolima“ negali vykdyti įsipareigojimų.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), B. M. ir R. P. turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas 983 893,68 Lt sumai. Ieškovo teigimu, atsakovai yra nesąžiningi, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: nutarė areštuoti 983 893 Lt sumai atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), B. M. ir R. P. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o šio turto neturint ar nepakankant ieškiniui užtikrinti - pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nustatant, kad atsakovui UAB „Bolima“ leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomiems mokėjimams valstybės biudžetui ir įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondą bei atsiskaitymui su ieškovu.

Teismas nutartyje pripažino, kad pareikštojo ieškinio suma yra didelė, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki įmonė ir padarė išvadą, kad, patenkinus ieškinį, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Atsakovas B. M. ir R. P. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės jų asmeniniam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, panaikinti.

1.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones apeliantų kilnojamam ir nekilnojamam turtui, nevisapusiškai įvertino aplinkybes ir netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2.2 ir 2.3 dalis bendrovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, jos turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu, todėl apeliantų asmeniniam kilnojamam ir nekilnojamam turtui negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

2. Pagal CK 2.46 straipsnį juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus, t. y. įstatus. UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 1.2 dalyje nurodyta, jog bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo pagrindą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai yra laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tikėtinam skolininkui užkirsti kelią išvengti skolos mokėjimo.

Atskirajame skunde atsakovai teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones apeliantų kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normomis, UAB (duomenys neskelbtini) įstatais, pagal kuriuos akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir kuris pagal savo prievoles atsako tik savo turtu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini), pareikšdamas ieškinį atsakovams B. M. ir R. P. ir prašydamas priteisti iš jų įsiskolinimą bei kitas sumas subsidiariai su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini), vadovavosi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tai reiškia, kad ieškovas, vadovaudamasis šia Civilinio kodekso norma, nustatančia juridinio asmens dalyvių atsakomybę už tai, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės, pareiškė reikalavimus ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams. Aplinkybė, ar pagrįstai ieškinys yra pareikštas apeliantams, kaip juridinio asmens dalyviams, yra ieškinio pagrįstumo klausimas, kurio, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas nesprendžia. Ieškinio pagrįstumas yra vertinamas bylą išnagrinėjus iš esmės, dėl ginčo esmės priimant sprendimą. Tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės: grėsmės, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, egzistavimas, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas, atitikimas siekiamiems tikslams ir kt. Tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bus nustatyta, ar ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę susidariusį UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą ir delspinigius išieškoti subsidiariai iš atsakovų B. M. ir R. P. CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję tik su ieškinio pagrįstumu, todėl jie nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, ir nesuteikia pagrindo skundžiamą teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir/ar neteisėta. Kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, apeliantai nenurodo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat (duomenys neskelbtini) straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą.