- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1188-538/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Bronius Valius
- Suinteresuotas asmuo
- A. E., DNSB „Vakarė“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1188-538/2011
NUTARTIS
2011 m. liepos 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. E., DNSB „Vakarė“, dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis G. Jonauskas prašė priteisti iš skolininko 808 Lt nesumokėtų vykdymo išlaidų. Nurodė, kad antstolio kontoroje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-11464-546/2006 dėl 5195,82 Lt skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/07/00087. Vykdymo metu buvo išieškota dalis skolos, t.y. 1735,66 Lt. 2011-03-09 siūlymu skolininkui buvo siūlyta per antstolio nustatytą terminą susimokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas per nustatytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-30 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad šioje vykdomojoje byloje nėra antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, todėl laikytina, kad vykdomoji byla nėra užbaigta (CPK 613 str. 1 d.). Antstolis neturėjo teisės reikalauti iš skolininkės atlyginti vykdymo išlaidas, kadangi galutinė susidariusių vykdymo išlaidų suma gali būti apskaičiuojama tik užbaigus vykdomąją bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis G. Jonauskas su minėta nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir pareiškimą tenkinti – priteisti iš skolininkės susidariusias vykdymo išlaidas. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti šioje išieškojimo stadijoje susidariusias vykdymo išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką antstoliui nedraudžiama kreiptis dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir iki vykdomosios bylos užbaigimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui iš skolininko priklauso tik įvykdžius visą vykdomąjį dokumentą. Teigia, jog tokiu atveju pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, antstolis tampa nemotyvuotas efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Kolegija sutinka su tokiais apelianto argumentais.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0091/07/00087, matyti, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-11464-546/2006 dėl 5195,82 Lt skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai. Skolos išieškojimo vykdymo metu išieškota tik dalis skolos, t.y. 1735,66 Lt. Vykdomoji byla neužbaigta. Antstolis iš skolininko prašo priteisti 808 Lt vykdymo išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką tapačiose bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Šios išlaidos susideda iš bendrųjų vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Pagal bendrą taisyklę visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, įvykdžius sprendimą šios išlaidos yra išieškomos iš skolininko (CPK 610 str.). Vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, antstolis gali atidėti išieškotojui vykdymo išlaidų mokėjimą. Užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Sumų, antstolio išieškotų iš skolininko, paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka reglamentuota CPK 753–758 straipsniuose, tačiau pagal bendrą taisyklę – pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos, o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai.
Nagrinėjamu atveju priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis atidėjo išieškotojai vykdymo išlaidų mokėjimą. Vykdymo proceso metu išieškota ir išieškotojai pervesta dalis išieškotinos sumos (1735,66 Lt iš 5195,82 Lt). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis išdėstytu reglamentavimu, tik įvykdęs visą vykdomąjį dokumentą antstolis gali tikėtis vykdymo išlaidų atlyginimo. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartyje, priimtoje vykdymo išlaidų mokėjimo klausimu, nėra akcentuojama, jog antstolis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali kreiptis tik įvykdęs vykdomąją bylą. Priešingai – pagrindas paskirstyti išieškotas lėšas bei jas išmokėti išieškotojams gali atsirasti ir vykdomosios bylos eigoje. Kasacinis teismas pažymėjo tai, kad prieš apmokant išieškojimo vykdymo išlaidas (jų apmokėjimas pagal CPK 758 str. 1 d. nustatytas pirmąja eile) antstolis privalo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą jas susimokėti CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio nuostatas, skolininkui nesutinkant sumokėti antstolio nurodytų vykdymo išlaidų, antstolis dėl jų priteisimo kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą su prašymu šias sumas priteisti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymo reikalavimus, jų nepažeidė, todėl pagrįstai tikisi atlyginimo už dalies vykdomojo dokumento įvykdymą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Antstolis pateikė tikslų vykdymo išlaidų paskaičiavimą, skolininkas jų dydžio neginčijo, todėl klausimas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d.) išspręstinas iš esmės – priteistina iš A. E. 808 Lt antstoliui Giedriui Jonauskui vykdymo išlaidoms atlyginti (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš A. E. 808 Lt antstoliui Giedriui Jonauskui vykdymo išlaidoms atlyginti.