Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko E. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-620-570/2012 pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. J., įkeistų daiktų savininkai E. J., R. J., R. Š., L. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

E. J., R. Š., R. J., užtikrindami skolininkui E. J. suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotu hipotekos skyriuje prie Alytaus rajono apylinkės teismo, kreditoriui „Swedbank“ AB įkeitė 0,1549 ha ploto žemės sklypą ir pastatą – laisvalaikio centrą, 3623,71 kv.m. ploto, esančius (duomenys neskelbtini). Bendra įkeičiamų daiktų vertė sandorio sudarymo metu 7250000 Lt. Tai pačiai prievolei užtikrinti, įkeisto daikto savininkė L. Š. sutartinės hipotekos lakštu kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotu hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,3597 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu įkeičiamo žemės sklypo vertė yra 845000 Lt. Skolininkas nevykdė hipoteka užtikrintos prievolės pagal 2006 m. lapkričio 22 d. kredito sutartį Nr. 06-092418-IN, negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų ir kitų mokėjimų, todėl kreditorius, pretenziniais raštais paraginęs skolininką bei daikto savininkus dėl galimo priverstinio skolos išieškojimo ir skyręs jiems terminą iki 2011 m. lapkričio 25 d. sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti bei skolininkui per nustatytą papildomą terminą visiškai nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, kreipėsi į hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, prašydamas areštuoti įkeistą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindų pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš hipoteka įkeisto turto. Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai priteisė iš skolininko ne tik negrąžinto kredito sumą, bet ir delspinigius bei palūkanas.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių ir jos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, skolininko procesinės garantijos gali būti įgyvendinamos kitame, su hipotekos sutarties ginčais susijusiame procese, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti.

2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sukūrė precedentą dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti (priskirti atitinkamo įstatymo reguliavimo sferai) kreditavimo ir hipotekos sutartis, sąžiningumo aspektu vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas (CK 6.188 straipsnis), pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamumo kaip sąlygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.), ar sutartis nutraukta pagrįstai ir tinkamai.

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus „Swedbank“, AB pateiktos 2006 m. lapkričio 22 d. kredito sutarties Nr. 06-092418-IN 2.3 punkte bei vėlesniuose šios sutarties papildymų bei pakeitimų specialiosios dalies 3 punkte nurodyta fiziniam asmeniui suteikto kredito paskirtis – nekilnojamo turto (0,1549 ha ploto žemės sklypas ir 3623,71 kv.m. ploto pastatas – laisvalaikio centras), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo finansavimui ir projektavimo darbų apmokėjimui. Minėta sutartimi su vėlesniais papildymais ir pakeitimais skolininkui E. J. laikotarpiui iki 2011 m. birželio 14 d. buvo suteiktas 783422,00 EUR kreditas. Kredito grąžinimas užtikrintas hipotekos lakštais Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, formaliai, nenagrinėjant ginčo dėl fakto, kredito sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad ji negali būti kvalifikuotina kaip kilusi iš vartojimo teisinių santykių, todėl kreditoriaus veiksmus vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus nėra pagrindo. Juolab, kad galutinis kredito grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs 2011 m. birželio 14 d., ką pripažįsta ir pats apeliantas, o kreditorius į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi 2012 m. sausio 13 d. pareiškimu (po pareiškimo trūkumų šalinimo – 2012 m. vasario 8 d.). Kreditoriaus pateikti įrodymai patvirtina, kad suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, skolininkas gera valia kredito negrąžino. Kreditoriaus paskaičiavimais kreipimosi po trūkumų šalinimo su pareiškimu į teismą skola sudaro 851203,10 EUR negrąžintos paskolos, 22415,46 EUR nesumokėtų palūkanų, 160706,56 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 2116,10 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Kreditorius 2011 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė skolininkui pretenziją Nr. SR-46288, jame nurodydamas esamiems įsiskolinimams pagal kredito sutartį įvykdyti terminą iki 2011 m. spalio 30 d., o 2011 m. lapkričio 15 d. įkeistų daiktų savininkams R. J., R. Š. ir L. Š. išsiųsti pretenziniai laiškai Nr. SR-52222, Nr. SR-52223, Nr. SR-52224 su raginimu įvykdyti kredito sutartį iki 2011 m. lapkričio 25 d. Tačiau kredito gavėjas ir įkeistų daiktų savininkai ir per papildomai nustatytus terminus kredito sutarties neįvykdė, todėl kreditoriui atsirado CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė inicijuoti užtikrinimo priemonių (hipotekos) realizavimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad hipotekos teisėjas tinkamai įvykdė visus įstatymo reikalavimus ir atliko visas nustatytas privalomas procedūras, kurių teisėtumo apeliantas neginčija. Kadangi hipotekos teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį nepažeidė CPK 558 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kurie reglamentuoja pareiškimo dėl hipoteka įkeisto turto arešto, atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.