Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-944/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
2A-944/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. J.
Kategorijos
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.15
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-288-622/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo A. J., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir AB „Lietuvos draudimas“ 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; turtinės žalos atlyginimą vienos minimalios mėnesinės algos dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išmokų dydį perskaičiuojant atsižvelgus į minimalios mėnesinės algos dydžio pasikeitimus nuo 2010-02-17 iki jos sūnui P. S. bus nustatytas neįgalumo lygis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2005 metais buvo sveika, laukėsi. Gimdyti turėjo 2005-08-17. Gavusi siuntimą į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės nėštumo patologijos skyrių, šioje medicinos įstaigoje buvo gydoma nuo 2005-07-05 iki 2005-07-22 ir 2005-07-12 gimdė. Ligoninėje ją apžiūrėjo, ligos diagnozę nustatė ir gydymą skyrė gydytoja A. J.. Nors jos būklė blogėjo, tačiau neefektyvus gydymas buvo tęsiamas, nesiimta jokių gydymo taktikos peržiūrėjimo ar pakeitimo priemonių. 2005-07-12 jai buvo atlikta cezario pjūvio operacija, kurios metu jos sūnus P. S. 2005-07-12 gimė sužalotas. Sūnui buvo teikiama reanimacijos pagalba, jis liko gyvas, tačiau visą gyvenimą bus neįgalus. Dėl netinkamo gydymo, dėl gydytojos A. J. klaidų nustatant neefektyvų gydymą, nepagrįsto delsimo operaciniam gimdymui atsirado didelės komplikacijos, jai ir sūnui padaryta turtinė ir neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2007-07-14 kreipėsi į valstybinę medicininio audito inspekciją dėl jai VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Išnagrinėjusi skundą, valstybinė medicininio audito inspekcija 2008-03-13 padarė išvadą, jog 2005-07-05 – 2005-07-22 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje A. S. akušerijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų, VšĮ Klaipėdos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų išorės ir vidaus dokumentuose bei kokybės vadybos sistemos trūkumų nenustatyta. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi A. S. prašymą, nusprendė, kad skundžiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjai A. S. ir jos sūnui P. S. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo teiktos laiku ir tinkamai, žala A. S. ir jos sūnaus P. S. sveikatai nebuvo padaryta. Bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino ieškovės ir jos atstovių prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir 2010-11-16 nutartimi paskyrė deontologinę teismo medicinos ekspertizę. Ekspertizės įstaiga buvo parinkta atsižvelgiant į ieškovės prašymą, klausimai ekspertui buvo pateikti tokie, kokių prašė ieškovė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. EDG 67(147)/11 (01), kuriame be kita ko yra nurodyta, kad per laikotarpį nuo nėščiosios hospitalizavimo 2005-07-05 iki 2005-07-12 cezario pjūvio operacijos atlikimo gydytoja A. J. stebėjo nėščiosios bei vaisiaus sveikatos būklės dinamiką tinkamai ir taikė tinkamą gydymo ir tyrimo taktiką (išvadų 5 punktas); tarp išsivysčiusios naujagimio hipoksijos ir gydytojos A. J. veiksmų priežastinio ryšio nėra (išvadų 12 punktas); tarp cezario operacijos metu gimusiam P. S. išsivysčiusios generalizuotos simptominės epilepsijos bei specifinio mišraus raidos sutrikimo ir gydytojos A. J. veiksmų priežastinio ryšio nėra (išvadų 13 punktas). Ekspertizės aktą pasirašė du teismo medicinos ekspertai ir du specialistai (t. 2, b. l. 53). Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo paneigti paminėtų medicinos specialistų išvadų (išvados paneiginėjamos iš esmės tik ieškovės ir jos atstovių teikiamais žodiniais paaiškinimais), kuriuose vieningai yra nurodoma, kad ieškovės ir jos sūnaus atžvilgiu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės personalas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismo teigimu, ieškovė neįrodė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp ligoninės personalo veiksmų ir ieškovei bei jos sūnui po gimdymo atsiradusių neigiamų padarinių ir vien šios aplinkybės konstatavimo užtenka ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias atsakomybę už gydytojo kaltais veiksmais taikant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams (CK 6.283, 284 str.), civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus bei sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 str.), neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei gydytojo profesijos ir jo teikiamų paslaugų kokybės ypatumus – griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo ir rizikos standartus, todėl priėmė nepagrįstą ir iš esmės neteisingą sprendimą. Ieškovė ie jos gimstantis sūnus negavo kokybiškų medicinos priežiūros paslaugų, dėl ko, būdami visiškai nekalti, tapo labai nelaimingais žmonėmis. Ieškovės sūnui nustatytas sunkaus lygio neįgalumas, jo ligų diagnozė (pagrindinė liga, lydinčios ligos ir komplikacijos): epilepsia Generalisata symptomatica epilepsija ir epilepsiniai sindromai, Disordo Evoliutionis Functionum Specificarum mixtus. Dėl to kalta nekokybiškai atlikusi gydymo paslaugas gydytoja A. J., už kurios kaltus veiksmus ir dėl to kilusias pasekmes turi atsakyti atsakovai. Ieškovės sūnus P. S. yra nekokybiško nėščiosios gydymo, nesavalaikio (šiomis aplinkybėmis – uždelsto operacinio gimdymo) pasekmė. Tarp medicinos darbuotojos netinkamos profesinės veiklos ir susidariusių neišvengiamų sunkių pasekmių yra priežastinis ryšys, o tai sąlygoja reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninė ir tretieji asmenys A. J. bei G. T. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog teismas neturėjo jokio pagrindo paneigti byloje esančių medicinos ekspertų išvadų, kuriuose vieningai nurodoma, kad ieškovės ir jos sūnaus atžvilgiu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės personalas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp ligoninės darbuotojų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių. Teismo nutarties pagrįstumą įrodo Valstybinio medicininio audiio 2008-03-13 išvada, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009-10-01 sprendimas bei šiai Komisijai pateiktos SAM ekspertų išvados ir teismo ekspertizės aktas. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie motyvai, kurių pagrindu būtų galima abejoti ekspertų išvadų arba teismo nutarties pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už joje dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą.

Ieškovė A. S. skundžiasi jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur ji buvo gydoma nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2005 m. liepos 22 d. ir nurodo, kad netinkamai ir nekokybiškai suteiktų paslaugų pasėkoje jai 2005 m. liepos 12 d. po atliktos Cezario pjūvio operacijos gimė sužalotas sūnus, kuris iki šiol yra neįgalus. Ją gydžiusios ir stebėjusios gydytojos A. J. veiksmų neteisėtumą ir iš to kilusias pasekmes (sūnaus neįgalumą) ieškovė sieja su pavėluotu minėtos operacijos (Cezario pjūvio) atlikimu.

Itin išsamioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minėtos kategorijos bylose ne kartą yra pabrėžta, kad gydytojo kaip profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžių ir rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokio pobūdžio bylose privalo aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga - teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3- 478/2008).

Tačiau, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvus žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. R. ir A. P. v. Kauno raudonojo kryžiaus ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir bylos įrodymus, padarė išvadą, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą kilti atsakovo civilinei teisinei atsakomybei, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.

Nors teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.), tačiau minėtos kategorijos bylose įrodinėjimo specifiką paprastai lemia poreikis turėti specialių žinių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje, R.P., R.I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011 ). Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Visos nurodytos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos ir pirmosios instancijos teismas tinkamai jas įvertino, pagrįsdamas savo išvadas. Byloje ne vienas, o keletas specialių žinių turinčių specialistų padarė išvadas, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos A. S. bei jos sūnui P. S. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo teiktos laiku ir tinkamai. Tai įtvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. spalio 1 d. sprendime (t. 1, b. l. 7-10), Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. kovo 13 d. sprendime (prijungtos civ. b. l. 21), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 9 d. ekspertizės akte (t. 2, b. l. 39-83).

Apeliantė apeliaciniame skunde jokių aplinkybių dėl minėtų specialistų išvadų neteisingumo ar jų neatitikimo faktinėms aplinkybėms nenurodė, taip pat ji nepagrindė savo skundo argumentų, kad neva gydytoja A. J. teikė jai nekokybiškas gydymo paslaugas ir kad savo veiksmais ar neveikimu sukėlė jos nurodomą žalą. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal pateikto apeliacinio skundo ribas, neturi pagrindo kitokiai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Taigi teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis